Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. gegužės 4 d. preliminarių sprendimu ieškinį patenkino visiškai, t.y. priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 10 898,55 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 55 centus) skolos, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 10 898,55 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir 55 centų) sumos nuo bylos iškėlimo 2021 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 164,00 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt keturi eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei “(duomenys neskelbtini)“. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus.

3. Atsakovės atstovas 2021 m. gegužės 28 d. pateikė prieštaravimus dėl 2021 m. gegužės 8 d. preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė preliminarų teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis įpareigojant atsakovę padengti ieškovei teismo sprendimu priteistą skolą iki kiekvieno mėnesio 15 d. mokant ne mažesnio kaip 1100,00 Eur dydžio mokėjimus. Nurodė, jog pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, kaip generalinio rangovo, užsakymą statybos rangos darbai buvo atlikti Dumpių sąvartyne įrengiant dujų surinkimo sistemą, gavus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” užsakymą dujų surinkimo sistemos įrengimui. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vykdydama UAB ,,(duomenys neskelbtini)” užsakymą atliko darbų už 70954,40 Eur, tačiau už darbų atlikimą negavo atsiskaitymo. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” negali atsiskaityti, nes draudikas už sudegusią dujų surinkimo sistemą delsia išmokėti draudimo išmoką ir iki šiol nėra suskaičiavęs žalos dydžio. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vykdo derybas su Dumpių sąvartyno valdytoju UAB ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras” dėl atsiskaitymo už darbus arba darbų rezultato nupirkimo. UAB ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras” kaip sąvartyno savininkas yra atsakinga už kilusio gaisro sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Taip pat nurodė, kad 2020 kovo 14 d. dėl COVID - 19 pandemijos Lietuvos Respublikoje buvo įvestos karantino priemonės. Tai neigiamai palietė visus be išimties ekonomikos sektorius. Atsakovės veikla dėl pandemijos ir paskelbtų karantino priemonių taip pat nukentėjo, sumažėjo kitos veiklos pajamos. Apie susiklosčiusią situaciją buvo informuota ieškovė, todėl atsiskaitymo vėlavimo priežastys yra aiškios ir žinomos. Tam, kad atsakovė galėtų apmokėti už atliktus statybos rangos darbus, turi gauti atsiskaitymą už rangos darbų rezultatą. Atsakovė neturėjo pakankamai laisvų apyvartinių lėšų, todėl suprasdama ir ieškovės padėtį, skolą didžiąja dalimi padengė kitų pajamų sąskaita kiek tai leidžia finansinės galimybės nepažeidžiant kitų kreditorių interesų. Kad atsakovė turi 8067,93 Eur įsiskolinimą Sodrai, kurį Sodra atsakovo prašymu yra atidėjusi.

4. Taigi atstovė prašė CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu sprendimo vykdymą išdėstyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovės reikalavimo

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė su atsakove sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią Rangovas – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo naudodamas užsakovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas pakloti uždaru horizontalaus valdomo gręžimo būdu (duomenys neskelbtini)D160mm vamzdžius Klaipėdos regioniniame sąvartyne biodujų surinkimui ir utilizavimui, (duomenys neskelbtini) bei pateikti pakloto vamzdžio įgilinimo diagramas. Vadovaujantis Sutarties 2.3 punkto nuostatomis apmokėjimas už darbus vyksta tokia tvarka, jog Užsakovas po Sutarties pasirašymo moka Rangovui už darbų atlikimą avansą po 7000,00 Eur, etapais: pirmoji 7000,00 Eur įmoka sumokama per 3 darbo dienas po Sutarties pasirašymo dienos, o antroji 7000,00 Eur įmoka sumokama per 1 darbo dieną po dviejų pragręžimų atlikimo. Likusi įmoka už faktinius atliktų darbų kiekius sumoka per 1 darbo dieną po keturių pragręžimo atlikimo. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir Atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovė atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą - faktūrą PL serija Nr. (duomenys neskelbtini) - 23 298,55 Eur sumai, kurios neapmokėta suma šiai dienai sudaro - 2298,55 Eur sumą (2020 m. rugsėjo 9 d. gauta 7000,00 Eur avanso suma; 2020 m. rugsėjo 29 d. gauta 7000,00 Eur avanso suma; 2020 m. spalio 20 d. gautas 7000,00 Eur sumos mokėjimas ir 2021 m. kovo 12 d. gautas 850,10 Eur sumos mokėjimas po PVM sąskaitos - faktūros išrašymo). Taip pat pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą - faktūrą PL serija Nr. (duomenys neskelbtini) - 9450,10 Eur sumai, kuri šiai dienai yra pilnai neapmokėta. Taigi ieškinio pateikimo dieną bendra atsakovei atliktų darbų aktų pagrindu išrašytų, tačiau neapmokėtų (ar dalinai neapmokėtų) PVM sąskaitų - faktūrų skolos suma sudaro - 10 898,55 Eur.

9. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai). Pažymėtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Remiantis pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, tuo tarpu atsakovė tinkamai nevykdė savo prievolės atsiskaityti už gautas paslaugas ir iki šiol pilnai neapmokėjo 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos - faktūros PL serija Nr. (duomenys neskelbtini) - 23 298,55 Eur sumai, kurios neapmokėta suma šiai dienai sudaro - 2298,55 Eur, taip pat 2020 m. gruodžio 31 d. pagal PVM sąskaitą - faktūrą PL serija Nr. (duomenys neskelbtini) - 9450,10 Eur sumai, kuri pilnai neapmokėta, viso liko nesumokėta – 10 898,55 Eur. Atsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė, pasirašydama atliktų darbų aktus patvirtino, jog darbai yra atlikti laiku ir tinkamai. Atsakovė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė. Atsižvelgiant į tai, jog pagrįstų duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos paskaičiavimo, nėra, yra pagrindas ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei iš atsakovės 10 898,55 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

10. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Kadangi atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, privalo mokėti ieškovei 8 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 898,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

11. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą.

12. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 164 Eur už ieškinio reikalavimus. 50 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepriteistinas, kadangi teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi prašymas netenkintas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą.

13. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas yra išimtinės priemonės ir gali būti taikomos tik įvertinus tokio prašymo tenkinimo būtinumą. Atsakovė nurodo, jog įmonės finansinė padėtis pablogėjo nes negavo atsiskaitymo iš užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70 954,40 Eur sumai. Be to dėl COVID-19 pandemijos įvestos Lietuvos Respublikoje atsakovo veikla dėl paskelbtų priemonių nukentėjo, dėl ko sumažėjo kitos Atsakovo veiklos pajamos; Taip pat atsakovė turi 8067,93 Eur įsiskolinimą Sodrai.

14. Teismas konstatuoja, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).

15. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas mano, kad išimtiniai atvejai, pateisinantys teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, paprastai galėtų susiklostyti tada, kai nedelsiamas teismo sprendimo priverstinis vykdymas galėtų sukelti aiškiai neproporcingus, sunkius padarinius skolininkui. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priverstiniu teismo sprendimo vykdymu yra siekiama realiai įvykdyti teisingumą, t. y. pašalinti (kompensuoti) tą žalą, tą išieškotojo teisių pažeidimą, kurį anksčiau savo veiksmais ar neveikimu padarė skolininkas. Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad skolininkas neturi pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su išieškotoju, nes su juo neatsikaitė užsakovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nėra pagrindas išdėstyti, juolab ilgam terminui, teismo sprendimo vykdymą, ypač tais atvejais, kai skolininkas turi kito likvidaus turto, kurį realizavęs galėtų atsiskaityti su išieškotoju.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovė lizingu įsigijo prabangų BMW automobilį. Vadinasi, atsisakiusi šio automobilio atsakovė galėtų bent iš dalies padengti įsiskolinimą, tačiau to nedaro. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nors kiek pradėjusi dengti turimą įsiskolinimą ieškovei. Taigi atsakovė nors pripažįstą skolą, nededa jokių pastangų kuo greičiau įvykdyti teismo preliminarų sprendimą, neieško kitų galimybių padengti įsiskolinimą. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas nepateikė išsamių duomenų apie įmonės finansinę padėtį, (banko sąskaitos išrašo). Taigi atsakovas nevisiškai atskleidė savo turtinę padėtį.

17. Dėl pandemijos teismas pažymi, kad atsakovė nenurodė, kaip pandemija konkrečiai prisidėjo prie atsakovės negautų pajamų. Todėl karantino dėl COVID-19 pandemijos įvedimas nelaikytinas pakankama priežastimi teismo sprendimo vykdymo terminus išdėstyti. Karantino įvedimas pats savaime nelaikytinas nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe.

18. Teismo vertinimu tai, kad atsakovė turi 8067,93 Eur įsiskolinimą Sodrai neparodo konkrečios atsakovės turtinės padėties.

19. Dėl išdėstytų motyvų preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistinu (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Žyminio mokesčio klausimas išspręstas preliminarių sprendimu ir lieka nepakeistas. Ieškovė dėl atstovo susipažinimo su byla bei atsiliepimo į prieštaravimus surašymo ir atstovavimo teismo posėdyje turėjo 484,00 Eur teisinės pagalbos (advokato) išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto išlaidų dydžio. Todėl preliminarų sprendimą palikus nepakeistą iš atsakovės ieškovei papildomai priteistina 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 424, 428 straipsniais,430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 4 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei “(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.