Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2022-12-06 · Civilinė byla Nr. e2A-2686-565/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-06
Bylos Nr.
e2A-2686-565/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30364-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Atsakovas
V. V.
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2686-565/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30364-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2022 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei V. V. dėl žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. V. 472,89 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. sausio 5 d. buvo vandeniu užlietas ir sugadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas1). Užliejimo priežastis – vanduo, išsiliejęs iš atsakovei priklausančio buto. Ieškovė Buti1 draudėjai išmokėjo 472,89 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, todėl regreso tvarka prašo šią sumą priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė V. V. su ieškiniu nesutiko.

4. Atsakovė nurodė, kad jai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas2), kuris yra daugiabučio gyvenamojo namo ketvirtame aukšte, o užlietas Butas1 yra daugiabučio namo antrame aukšte. Įvykio metu atsakovei priklausančiu Butu2 naudojosi R. J. su draugu. Jų pasakojimu, 2021 m. sausio 5 d. po vidurnakčio į Buto2 duris paskambino moteris, kuriai jie atidarė duris. Moteris prisistatė esanti kaimynė iš antro aukšto ir nurodė, kad jos Butą1 kažkas užliejo, paaiškino, jog trečiame aukšte jai niekas neatidarė durų. Buto2 gyventojai leido kaimynei apžiūrėti atsakovės Butą2, kaimynė įsitikino, kad Bute2 yra sausa ir tvarkinga. Atsakovė 2021 m. sausio 11 d. raštu informavo ieškovę, kad Butas1 nėra aplietas iš atsakovės Buto2, tačiau ieškovė į šį laišką neatsakė, neiniciavo Buto2 apžiūros. 2021 m. sausio 6 d. Buto1 apžiūros akte nurodyta apliejimo priežastis – užliejimas iš gretimų patalpų. Butas2, esantis ketvirtame aukšte, nėra gretimos Butui1 patalpos, ieškovė neįrodė, kad Butui1 žalą padaręs vanduo tekėjo iš per vieną aukštą aukščiau esančio Buto2.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 472,89 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (472,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės 40,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

5.1. įrodinėdama aplinkybę, kad Butas1 buvo aplietas iš atsakovei priklausančio Buto2, ieškovė remiasi 2021 m. sausio 6 d. draudėjos pranešimu apie žalą turtui, kuriame nurodytas atsakingas už žalą Butas2. Šiame pranešime draudėja taip pat nurodė, kad buvo aplietas ir pirmo aukšto kaimynas, nuėjus pas trečio aukšto kaimynę, draudėja taip pat pamatė, kad virtuvėje ir koridoriuje šlapia, o nuėjus į ketvirtą aukštą (atsakovei priklausantį Butą2), jo duris atidarė šeimininkė, tačiau į butą neįleido, paaiškindama, kad pas ją viskas tvarkoje. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad šis draudėjos pranešimas prieštarauja tos pačios datos draudiko apžiūros aktui, kuriame nurodyta turto sugadinimo priežastis – užliejimas iš gretimų patalpų. Tokį prieštaringumą atsakovė motyvuoja tuo, kad atsakovės Butas2 nėra gretimas Butui1, kadangi juos skiria trečias aukštas. Ieškovės paaiškinimais, tiek pranešimas apie žalą turtui, tiek turto apžiūros aktas pildomi tuo pačiu metu, draudiko atstovui atvykus apžiūrėti draudėjo buto. Abu šie dokumentai pasirašyti tiek draudiko atstovo, tiek draudėjos. Apžiūros akte nurodyta, kad apžiūros metu kaimynų nebuvo, taigi draudikas, rašydamas apžiūros aktą, objektyviai negalėjo nurodyti kitokio užliejimo šaltinio, nei nurodė draudėja. Šiuo atveju sąvoka „užliejimas iš gretimų patalpų“ reiškia, jog Butas1 buvo aplietas iš kitų netoli esančių patalpų, nebūtinai tiesiogiai turinčių fizinį sąlytį. Be to, namo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jurita“ 2021 m. sausio 14 d. rašte nurodė, kad neturi jokios informacijos apie 2021 m. sausio mėn. adresu (duomenys neskelbtini) , įvykusį įvykį, kas sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog draudėjos butas nebuvo aplietas iš bendrojo naudojimo objektų;

Atsiliepimas

5.2. atsakovės teigimu, draudėją Buto2 gyventojai įsileido, ji apžiūrėjo atsakovės patalpas, kurios buvo sausos. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovės prašymu liudytoja buvo apklausta įvykio metu Bute2 gyvenusi R. J. (atsakovės draugės dukra). Kaip paaiškino R. J. teismo posėdžio metu, įvykio metu apie vidurnaktį į duris paskambino kaimynė iš Buto1. Liudytojos teigimu, minėta moteris tik įkišo galvą į Butą2 paklausti, ar viskas tvarkoje, ir greitai išlėkė. Tokie liudytojos R. J. paaiškinimai neatitinka atsakovės paaiškinimų, kad kaimynei iš antro aukšto buvo leista apžiūrėti Butą2, įskaitant virtuvę, prieškambarį. Pati R. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad į virtuvę kaimynė nebuvo užėjusi. Atsakovės teigimu, draudėja R. J. paaiškino, kad jos į trečiame aukšte esantį butą niekas neįleido, tačiau teismo posėdžio metu R. J. tokios aplinkybės nenurodė. R. J. paaiškinimais, kaimynė iš antro aukšto paklausė, ar jie nežino, kas gyvena trečiame aukšte, o ne nurodė, kad jos trečio aukšto kaimynai neįleidžia į butą;

5.3. siekiant tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes, buvo tenkinti šalių prašymai byloje liudytoja apklausti draudėją R. D., tačiau teismo šaukimų jokiais žinomais šio asmens buvimo adresais nepavyko įteikti, todėl ji liudytoja nebuvo apklausta. Teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl poreikio liudytoja apklausti trečio aukšto buto savininkę/ą, tačiau šalys tokio prašymo nepareiškė. Ši byla yra dispozityvi, nėra priskirta prie tų kategorijų bylų, kuriose teismas renka įrodymus savo iniciatyva, todėl byla išspręsta pagal tuos įrodymus, kurie yra byloje. Teismo vertinimu, draudėja R. D. neturi suinteresuotumo neteisingai nurodyti įvykio aplinkybių. Tuo tarpu liudytoja apklausta R. J. yra draugiškais santykiais susijusi su atsakove. Pačios atsakovės ir R. J. paaiškinimais, R. J. Bute2 gyvena panaudos (o ne nuomos) pagrindu, kaip atsakovės draugės dukra. Atsižvelgiant į tai, liudytoja apklaustos R. J. paaiškinimai apie tai, kad iš Buto2 nebuvo užlieti žemiau esantys butai, vertintini kritiškai. Labiausiai tikėtina, kad Butas1 buvo užlietas iš atsakovei priklausančio Buto2. Pačios atsakovės teigimu, jos Butas2 nebuvo užlietas, taigi Buto1 negalėjo užlieti vanduo iš penkto aukšto;

5.4. konstatavus, kad Butas1 buvo užlietas iš atsakovei priklausančio Buto2, laikytina, kad yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Pažymėtina, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Padarytos žalos faktą ir dydį ieškovė įrodinėjo pateiktomis fotonuotraukomis, apžiūros aktu, turto žalos įvertinimo skaičiuote, mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu, kad nurodyta suma draudėjai faktiškai sumokėta. Nurodyti įrodymai yra pakankami žalos faktui ir dydžiui pagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsakovė V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m rugpjūčio 30 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; šaukti į žodinį teismo posėdį ir apklausti liudytoju A. A. D., gyv. (duomenys neskelbtini); priimti ir prie civilinės bylos medžiagos prijungti su skundu teikiamus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog Buto1, esančio namo 2-ame aukšte, užpylimo židinys yra atsakovės Butas2, kuris yra namo 4-ame aukšte bei nesiaiškino, ar Butas1 negalėjo būti užlietas iš kitų šaltinių, nenustatė tikslios žalos kilimo priežasties, dėl ko neteisingai nustatė atsakingą už žalą asmenį. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, nurodytus atsiliepime į ieškinį bei 2022 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje, kad žemiau Buto2 pirmame ir trečiame aukštuose esančių butų savininkai nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl jų butų užliejimo. Bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų apie inicijuotus kitus teismo procesus atsakovės atžvilgiu, o namo administratorė UAB „Jurita“ nurodė, kad dėl 2021 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio į namo administratorę niekas nesikreipė, nebuvo gauta jokių namo gyventojų pranešimų dėl gedimų ar avarijų šiame name;

6.2. teismo nustatytas įvykio aplinkybes paneigia atsakovės Bute2 gyvenančios ir liudytoja apklaustos R. J. parodymai, duoti 2022 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu. Liudytoja nurodė, kad įvykio metu kaimynė iš 2-o aukšto užėjo į Butą2, kaimynei buvo parodyta, kad Bute2 sausa ir viskas tvarkoje, taip pat, kad kaimynė apžiūrėjo tas Buto2 patalpas, kurias ji pageidavo. Pirmosios instancijos teismo nurodytoms aplinkybėms logiškai prieštarauja ir atėjusios iš 2-o aukšto kaimynės teiravimasis, ar R. J. žino, kas gyvena žemiau esančiame 3-ame aukšte, kas reiškia, kad draudėja į virš jos 3-iame aukšte esantį butą nepateko ir jo neapžiūrėjo. Ši faktinė aplinkybė prieštarauja 2021 m. sausio 6 d. pranešime apie žalą turtui, kuriuo teismas rėmėsi, nurodytoms aplinkybėms;

6.3. pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remiantis tik draudėjos R. D. ir pačios ieškovės (draudiko) atstovo pasirašytame 2021 m. sausio 6 d. pranešime apie žalą turtui nurodytomis aplinkybėmis, tačiau pačios draudėjos asmeniškai byloje neapklausė. Teismas neatliko tinkamo 2021 m. sausio 6 d. pranešimo apie žalą turtui tyrimo bei vertinimo bei vadovavosi vien tik prielaida, jog draudėja neturi suinteresuotumo neteisingai nurodyti įvykio aplinkybių. Teismas niekaip neatsižvelgė ir neįvertino tikimybės, jog tuo atveju, jeigu draudėjai R. D. savo jėgomis nepavyko rasti jos Buto1 užliejimo židinio dėl įvairių priežasčių (streso, dėl to, kad buvo nakties metas ir niekas iš aukščiau virš užlieto Buto1 gyvenančių neatidarė jai durų, išskyrus atsakovės Buto2 gyventojus, kt.), ji nebūtų galėjusi pateikti ieškovei (draudikui) tinkamai užpildyto aptariamo pranešimo ir tokiu atveju nebūtų gavusi draudimo išmokos pagal ieškovės išduotą gyventojų turto draudimo liudijimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų vertinimą teismas atliko paviršutiniškai ir nevisapusiškai;

6.4. teismas nurodė, kad liudytoja R. J. yra neva draugiškais santykiais susijusi su atsakove. Byloje apklausta liudytoja iki aptariamo 2021 m. sausio mėn. įvykio bei šio teismo proceso metu buvo studentė bei studijavo Vilniuje, ką patvirtina šios liudytojos apklausa. Būtent todėl, kaip atsakovė paaiškino 2022 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje, jos bute gyvenanti studentė R. J. nemokėjo nuompinigių, bet sumokėdavo atsakovei už butui suteiktas komunalines paslaugas. Šios liudytojos parodymai buvo išsamūs, detalūs, iš esmės atitiko atsakovės paaiškinimus, surašytus 2021 m. sausio 11 d. rašte ieškovei bei nurodytus tiesiogiai 2022 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į šiuos įrodymus, dėl ko, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, padarė klaidingas išvadas dėl Buto1 užliejimo židinio;

6.5. kadangi teismas klaidingai nustatė bylos aplinkybes dėl Buto1 užpylimo židinio bei nesiaiškino, ar Butas1 negalėjo būti užlietas iš kitų šaltinių, po sprendimo priėmimo iškilo būtinybė liudytoju apklausti byloje trečiame aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininką A. A. D.. Šis liudytojas galėtų teisme patvirtinti bylai teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jam priklausantis butas, esantis po atsakovės Butu2, nebuvo užlietas iš viršaus 2021 m. sausio mėn. Atsakovė prašomo apklausti asmens iki šiol nepažinojo ir neturėjo jokių jo duomenų. VĮ Registrų centro 2022 m. rugsėjo 26 d. išduota pažyma patvirtina, kad atsakovei tik po sprendimo priėmimo tapo žinomas prašomo apklausti liudytoju asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Šio liudytojo parodymų tyrimas bei vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Šalies argumentai

7. Ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, aiškindamasi įvykio priežastį, kreipėsi į daugiabučio namo administratorę, gavo draudėjos paaiškinimą apie įvykį bei jo priežastis. Draudėja R. D. paties įvykio metu aiškinosi užliejimo priežastis – apsilankė virš jos Buto1 esančiame trečio aukšto bute, kuris taip pat buvo užlietas, bei bandė patekti į atsakovės Butą2, esantį ketvirtame aukšte. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vanduo į Butą1 išsiliejo ne iš bendrųjų inžinerinių tinklų. Vandeniu buvo užlietas ir virš Buto1 esantis butas trečiame daugiabučio namo aukšte. Tuo tarpu atsakovei priklausantis Butas2, kuris yra ketvirtame aukšte, užlietas nebuvo ir į jį nepavyko patekti nei R. D., nei ieškovės atstovui, kuris sudarė turto apžiūros aktą. Byloje esančiame 2021 m. sausio 6 d. pranešime apie žalą turtui, kurį užpildė R. D., nurodyta, kad daugiabučio namo trečio aukšto bute yra užlieta virtuvė. Taigi vanduo atsakovės Bute2 galėjo išsilieti iš virtuvėje įrengtų sanitarinių mazgų;

7.2. byloje esantis 2021 m. sausio 6 d. pranešimas apie žalą turtui yra patvirtintas R. D. parašu. Net ir tuo atveju, jei aplinkybės, nurodytos pranešime, surašytos ne Buto1 savininkės ranka, ši aplinkybė neleidžia spręsti, kad aplinkybių buvimo Buto1 savininkė nenurodė pati ir nepatvirtino savo parašu arba kad šios aplinkybės neegzistuoja. 2021 m. sausio 6 d. pranešime apie žalą turtui nurodytas aplinkybes patvirtina ir ieškovės eksperto sudarytame turto apžiūros akte nurodyta įvykio priežastis. Šie du rašytiniai įrodymai vienas kitam neprieštarauja, o patvirtina, jog įvykio priežastimi buvo būtent atsakovei priklausančiame Bute2 įvykęs vandens išsiliejimas;

7.3. R. D. į teismo posėdį buvo šaukiama jai siunčiant teismo šaukimą, su ja bandė susisiekti ir ieškovės atstovė, tačiau su ja susisiekti nepavyko ir ji nebuvo apklausta teismo posėdžio metu. Šios procesinės aplinkybės neleidžia 2021 m. sausio 6 d. pranešimo apie žalą turtui vertinti kritiškai. Be to, apeliantės atstovė neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama toliau liudytoja neapklausus R. D.. Susidarius procesinei aplinkybei, kuomet nepavyko liudytojos apklausti teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis kitais byloje esančiais įrodymais;

7.4. apeliantė nepaneigė sprendime nurodyto jos ir liudytojos R. J. ryšio. Ta aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su tuo, kaip teismas vertino šios liudytojos parodymus, pati iš esmės neleidžia spręsti, kad vertinimas yra neteisingas ar nepagrįstas;

7.5. apeliantė, kuri byloje buvo atstovaujama advokato, bylos nagrinėjimo metu neteikė prašymo liudytoju apklausti trečiame namo aukšte esančio buto savininką. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų matyti, kad apeliantė iki sprendimo priėmimo net nebandė aiškintis, kam priklauso (kas valdo) butą, esantį trečiajame daugiabučio namo aukšte. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad ji nebūtų turėjusi galimybės gauti duomenų apie buto savininką/valdytoją anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, liudytojo apklausos ir naujų rašytinių įrodymų

10. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

12. Apeliantė savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė bylos aplinkybes dėl Buto1 užpylimo židinio, nesiaiškino, ar Butas1 negalėjo būti užlietas iš kitų šaltinių, taip pat, kad byloje nebuvo apklausta draudėja R. D. (Buto1 savininkė). Apeliantė teigia, jog po sprendimo priėmimo iškilo būtinybė liudytoju apklausti trečiame aukšte esančio buto savininką A. A. D., kurio apeliantė iki šiol nepažinojo ir neturėjo jokių jo duomenų.

13. Ieškovė su apeliantės prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją nesutinka, nurodydama, jog prašymą dėl liudytojo apklausos apeliantė turėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

14. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Šiame kontekste pažymėtina, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose dalyvavo apeliantės atstovė – profesionali teisininkė, apeliantei buvo suteikta teisė pasisakyti. Konkrečiu atveju šalys taip pat pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos.

15. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė: 1) 2022 m. rugsėjo 26 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis kopiją; 2) 2022 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopiją apie buto, (duomenys neskelbtini), savininką. Apeliantė naujai teikiamais įrodymais įrodinėja aplinkybę, jog iki skundžiamo sprendimo priėmimo ji neturėjo jokių duomenų apie buto, esančio trečiame aukšte, savininką.

16. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

17. Apeliantės pateiktų įrodymų turinys patvirtina, kad apeliantė, kuri byloje buvo ir yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, turėjo objektyvią galimybę šių įrodymo pateikimu pasirūpinti dar pirmosios instancijos teisme, šių įrodymų vėlesnio pateikimo būtinybė nenustatyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs prielaidų taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės išimties, apeliantės pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ gyventojų turto draudimu (duomenys neskelbtini) apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. D. (Butas1), Butas1 2021 m. sausio 5 d. buvo užlietas vandeniu, dėl ko ieškovė išmokėjo draudėjai 472,89 Eur draudimo išmoką, kurią regreso tvarka prašo priteisti iš atsakovės V. V.. Apeliantė teigia, jog Butas1 buvo užlietas vandeniu iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (Butas2).

19. Užlietą Butą1 2021 m. sausio 6 d. apžiūrėjo ieškovės atstovas, surašė Turto apžiūros aktą ir padarė foto nuotraukas.

20. Ieškovė 2021 m. sausio 6 d. pranešimu kreipėsi į Buto2 savininkę, tai yra atsakovę, pateikdama informaciją apie Buto1 užliejimą ir nurodydama, jog žala Butui1 galimai buvo padaryta iš atsakovės Buto2, bei paprašė pateikti duomenis apie užliejimą.

21. Atsakovė 2021 m. sausio 11 d. pranešimu nurodė, jog jos Butas2 yra 4-ame namo aukšte, taip pat, kad R. D. įvykio dieną buvo įleista į Butą2, kad įsitikintų, jog Butas2 yra tvarkingas. Atsakovė taip pat paprašė pateikti profesionalų paaiškinimą, kokiu būdu ir kurioje vietoje įmanomas Buto1, esančio antrame namo aukšte, užliejimas iš Buto2, esančio namo 4-ame aukšte, jeigu Bute2 įvykio metu buvo sausa.

Dėl buto savininko atsakomybės už tretiesiems asmenims padarytą žalą

22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovė įrodė, kad žala Butui1 buvo padaryta iš atsakovės Buto2.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą.

24. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

26. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, kad Butas1 buvo užlietas vandeniu, patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl žalos administravimo, aplieto Buto1 savininkės pranešimas apie žalą ir Buto1 foto nuotraukos. Ginčo dėl Buto1 užliejimo fakto byloje nėra. Byloje kilo ginčas dėl Buto1 užliejimo židinio buvimo Bute2 ir dėl atsakovės civilinės atsakomybės už užliejimo padarinius.

27. Byloje yra 2021 m. sausio 14 d. namo administratorės UAB ,,Jurita“ raštas, kuriame nurodyta, kad namo administratorė neturi jokios informacijos apie 2021 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini), įvykusį įvykį, minėtu laikotarpiu name, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo užfiksuota jokių bendrojo naudojimo objektų ir/ar įrangos gedimų/avarijų, nebuvo gauta jokių namo gyventojų pranešimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų ir/ar įrangos gedimų/avarijų, be to, name nebuvo atliekama jokių bendrojo naudojimo objektų ir/ar įrangos remonto darbų.

28. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog už žalą yra atsakinga atsakovė, be 2021 m. sausio 6 d. ieškovės atstovo surašyto Turto apžiūros akto, rėmėsi 2021 m. sausio 6 d. draudėjos pranešime apie žalą turtui nurodytomis aplinkybėmis, jog 2021 m. sausio 5 d. įvykio metu buvo aplieti trys butai, esantys pirmame – trečiame aukštuose.

29. 2021 m. sausio 6 d. pranešime apie žalą turtui draudėja R. D. nurodė, jog „2021 m. sausio 4 d., 24 val. paskambino kaimynas iš pirmo aukšto, kad pas jį bėga vanduo nuo lubų. Atėjome į butą ir pamatėme, kad bėga vanduo virtuvėje ir koridoriuje. Nuėjome į trečią aukštą, taip pat pamatėme, kad virtuvėje ir koridoriuje šlapia. Nuėjome į ketvirtą aukštą (duomenys neskelbtini), duris atidarė šeimininkė, bet neįleido į butą (pasakė, kad viskas tvarkoje)“. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių minėtame draudėjos pranešime nurodomas aplinkybes. Juolab, kad pati draudėja teismo posėdyje nebuvo betarpiškai apklausta. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad žemiau Buto2 pirmame ir trečiame aukštuose esančių butų savininkai reiškė atsakovei pretenzijas dėl jų butų užliejimo. Be to, butų, esančių pirmame – trečiame aukštuose, užliejimas nebuvo fiksuotas ir namo administratorės UAB „Jurita“.

30. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką užliejimo faktą iš aukščiau esančio buto turi įrodyti patalpos savininkas, tačiau nagrinėjamu atveju jokių pagrįstų įrodymų apie tai, jog Buto1, esančio namo antrame aukšte, užliejimas įvyko iš atsakovės Buto2, esančio namo ketvirtame aukšte, be Buto1 savininkės R. D. 2021 m. sausio 6 d. pranešime apie žalą turtui nurodytų aplinkybių, byloje nėra. Pažymėtina, jog pats draudikas (ieškovės atstovas), ištyręs draudimo įvykio aplinkybes, 2021 m. sausio 6 d. Turto apžiūros akte nurodė, jog turto sugadinimo priežastis – užliejimas iš gretimų patalpų bei pažymėjo, jog apžiūros metu kaimynų namie nebuvo. Tai reiškia, jog konkrečios patalpos, iš kurių buvo užlietas Butas1 užliejimas nustatytos nebuvo.

31. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju ieškovė nesiėmė jokių priemonių, kad nustatyti, iš kur konkrečiai į draudėjos Butą1 pratekėjo vanduo. Žalos tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas žalos šaltinis, ieškovės į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose viskas surašyta tik iš draudėjos žodžių. Ieškovė nesiėmė priemonių, kad būtų betarpiškai patikrintas Butas2, o taip pat virš aplieto Buto1 trečiame aukšte esantis butas, kuris taip pat galėjo būti šios bylos dalyko kilmės priežastimi. Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad buvo apsunkinta galimybė nustatyti, dėl kieno neteisėtų veiksmų Butui1 buvo padaryta žala. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, jos interesus atstovauja profesionalus teisininkas, ieškovė turėjo visas sąlygas ir galimybes tinkamai įgyvendinti savo teisės gynimą teisme.

33. Įvertinęs byloje surinktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė atsakovės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jos kaltės bei priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos, t. y. neįrodė aplinkybės, kad Butas1 užlietas vandeniu, tekėjusiu iš atsakovei priklausančio Buto2.

34. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

35. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad žalą sukėlęs įvykis buvo atsakovės Bute2, todėl, nenustačius šios aplinkybės, kad būtent atsakovė yra atsakingas subjektas, nebėra pagrindo spręsti ir kitų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų, kilusios žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir draudėjui padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nors pasekmės – nuostoliai – atsirado, tačiau, nesant kaltės, negalima nei deliktinė, nei kitokia atsakomybės rūšis, todėl konstatuotina, kad atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima.

36. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

38. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas naikinamas ir ieškovės reikalavimai atmetami, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.

39. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 730 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios, ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

40. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 40,32 Eur. Ieškinį atmetus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei V. V. dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti atsakovei V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) 730 Eur bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų, atsakovės patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) 40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Rūta Burdulienė