Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarimo, kuriuo J. I. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 100 Lt (vieno šimto litų) bauda, pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtos nuobaudos subendrintos ir J. I. nustatyta galutinė nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. I. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2013-07-29 apie 13.15 val., Tuskulėnų g. 37, Vilniuje, buvo neatidi, atvairavusi automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį paliko stovėti automobilių aikštelėje, neįsitikinusi, kad šis savaime nepradėtų riedėti. Automobiliui nuriedėjus, jis atsitrenkė ir sugadino kelio ženklinimo elementą, bet iš įvykio vietos išvažiavo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 152, 234 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 str. 1 d.

Skunde taip pat nurodoma, kad jokių kelio ženklinimo elemento sugadinimo požymių apžiūrėdama automobilį nepastebėjo, o prie bylos prijungtos liudytojo L. T. nuotraukos patvirtina tai, kad neaukšto kelio ženklinimo elemento, kuris visas buvo palindęs po automobiliu, nesimatė. Taip pat šis liudininkas patvirtino, kad tik pasilenkęs matė, jog po automobiliu yra ženklas ir kad uždengto ženklo nebuvo galima pamatyti. Apeliantės teigimu, jai atėjus prie automobilio buvo nemažai žmonių, dalis iš jų šaipėsi iš jos, tačiau nei vienas nepranešė, kad automobilis nulenkė kelio ženklinimo elementą ir jis yra po automobilio dugnu. Kadangi nepastebėjo ir nežinojo, kad po automobilio dugnu buvo nulenktas kelio ženklinimo elementas, buvo tikra, kad nuriedėjusi transporto priemonė niekam nepadarė žalos, todėl manė, kad neprivalu kviesti policijos ar laukti jos atvykstant tik dėl automobilio savaiminio išriedėjimo į važiuojamąją dalį. Jai išvažiuojant iš pėsčiųjų perėjos, jokia kliūtis netrukdė automobiliui judėti, būdama automobilio viduje ji neišgirdo jokio braškėjimo, kurį teigia girdėjęs liudytojas. Be to, nuvažiuodama nuo perėjos, turėjo dėmesį sutelkti į eismo juostą ir kitus eismo dalyvius dešinėje automobilio pusėje, todėl objektyviai negalėjo žiūrėti atgal į kairėje pusėje liekančią pėsčiųjų perėją, o liudytojas iš karto po įvykio pateiktame 2013-07-29 paaiškinime nenurodė, kad apeliantė būtų neįprastai manevravusi ar išvažiuojant būtų braškėjęs ženklas. Liudytojas tokius pastebėjimus išdėstė tik praėjus beveik pusei metų po įvykio, todėl jų tikroviškumas kelia didelių abejonių. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

LR ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais. Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (LR ATPK 256 str. 1 d.).

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.

LR ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Pagal ATPK 9 str., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Taigi byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. atsako tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog J. I. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Iš J. I. paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog 2013-07-29 apie 13 val. vairavo automobilį Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) Atvažiavo į prekybos centrą „Maxima“, adresu Tuskulėnų g. 37, Vilniuje, pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje. „Maximoje“ prie informacijos skyriaus priėjo apsaugos darbuotojas su jos automobilio duomenimis, jis ketino informacijos stendo darbuotojo prašyti paskelbti apie automobilį per garsiakalbį. Tuomet ji nuėjo prie automobilio, jis buvo nuriedėjęs iki važiuojamosios dalies apie 20-30 metrų. Tuomet ji apžiūrėjo, ar nėra pažeidimų ir įsitikinusi, kad jų nėra, išvažiavo. Priėjusi prie automobilio, iš karto jokių pažeidimų nepastebėjo. Tai, jog buvo palenktas kelio ženklas, pastebėjo tik kitą dieną. Nors prie automobilio buvo prisirinkę žmonių, tačiau apie jokius ženklų pažeidimus niekas neinformavo, o ant jos automobilio jokių apgadinimų neliko (b. l. 15).

2013 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje J. I. parodė, kad automobilį pastatė normaliai, bet, matyt, ne iki galo užtraukė rankinį stabdį, ten buvo nuokalnė. Priėjo prie automobilio iš kairės pusės, matė, kad automobiliui nieko neatsitiko. Automobilis yra ne naujas, yra nubrozdinimų, bet kažkokių naujų nubrozdinimų nebuvo. Po kelių dienų pastebėjo, kad tas ženklas buvo truputį palenktas. Į tai atkreipė dėmesį, nes žinojo, kad ten stovėjo jos automobilis, bet tas ženklas nebuvo toks, koks nuotraukoje (b. l. 38-39).

Liudytoju apklaustas L. T. parodė, kad 2013-07-29 ėjo iš pietų namo, nes gyvena kitoje gatvės pusėje nei „Maxima“, esanti Tuskulėnų g.. Pamatė viduryje pėsčiųjų perėjos esantį automobilį, kuris labai pavojingai galu buvo išlindęs į važiuojamąją dalį. Matė, kad buvo nulenkęs kelio ženklus, jis nufotografavo automobilį iš vienos ir kitos pusės. Automobilyje nebuvo vairuotojo. Jis paskambino numeriu 112 ir bekalbant pamatė, kad atėjo moteris, kalbėdama telefonu. Ji įsėdo, pabandė ramiai išvažiuoti, tačiau nepavyko, nes trukdė nulenktas ženklas, tačiau kažkokiu būdu nuvažiavo dar jam bekalbant su pagalbos tarnybos darbuotoja. Liudytoju teigimu, jis pasilenkė ir pamatė, kad ženklas yra po automobiliu. Ženklas stovi ant vamzdžio, tai jį gal nėra sunku nulenkti ir sužalojimų automobilis gal nepatyrė. Uždengto ženklo J. I. galėjo nepamatyti (b. l. 39-40).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios fotolentėlės matyti, kad automobilis Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas nežymiai, automobilio apgadinimai jo dugne neužfiksuoti ir nenustatyti (b. l. 13). Iš pridėtų byloje fotonuotraukų matyti, kad minėtas automobilis stovi pėsčiųjų perėjoje, o kelių ženklinimo elemento, esančio po automobiliu, nesimato (b. l. 9-12).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalino neteisėtai. Svarbu išsiaiškinti, ar asmuo suvokė, kad tokiais veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus. Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvyki, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas ir pobūdis, eismo įvykį sukėlusio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (LVAT nutartys Nr. N63-938/20 10, N444-1S00/20 10, N444-1942/20 101).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, o būtent, jog J. I. galimai nematė, jog sugadino kelio ženklinimo elementą, todėl ne tik, kad suprasti, bet net ir numanyti, kad įvyko eismo įvykis, ji negalėjo, nes neturėjo tam pagrindo. Kaip matyti, supratusi, kad galimai netinkamai užtraukė rankinį stabdį ir todėl automobilis pavojingai išvažiavo iš stovėjimo aikštelės į pėsčiųjų perėją, J. I. skubėjo patraukti automobilį iš važiuojamosios dalies ir galėjo nepastebėti nulenkto kelių ženklinimo elemento. Be to, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojas L. T. iš karto po įvykio pateiktame 2013-07-29 paaiškinime nenurodė, kad J. I. būtų neįprastai manevravusi ar išvažiuojant būtų braškėjęs ženklas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N575-2791/2009).

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

Įvertinus įrodymų visumą pripažintina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog J. I. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu šioje dalyje yra nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. I. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį, kuria J. I. nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. ir J. I. paskirta galutinė subendrinta nuobauda 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.