Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Rezoliucinė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Kristinos Latožienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta:

- M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams;

- vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams;

- vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti M. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;

- bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. P. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. P. nuteistas už tai, kad 2025 m. kovo 16 d. apie 15 val. kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu stumdė savo artimąją giminaitę – mamą L. M., sugriebęs ją sulenkta per alkūnę ranka iš už nugaros per pečius stipriai suspaudė, pargriovė ją ant žemės ir savo kūnu užgriuvo ant jos; tokiais tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė jos sveikatą (padarė jai kairio raktikaulio lūžį su aplinkine poodine kraujosruva ir kairės pusės II, IV-VI šonkaulių lūžius).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Kitų dokumentų per Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 325¹ straipsnio 2 dalyje numatytą terminą teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

7.1. Susipažinus su apeliaciniu skundu, skundžiamu nuosprendžiu ir visais byloje esančiais duomenimis matyti, jog individualizuodamas nuteistojo M. P. atsakomybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai; nusikalstama veika baigta), į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte); taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę (teistas 2 kartus; visus kartus jis teistas už smurtinius nusikaltimus; visais atvejais nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus; baustas administracine tvarka (administracinė nuobauda galiojanti); dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai; gydosi (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog praeityje nuteistasis M. P. taip pat buvo nuteistas 2 kartus už tyčinius nusikaltimus (iš jų 1 kartą už smurtinį nusikaltimą) ir nors šie 2 teistumai jau yra išnykę, tai yra nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kuriuos privalu įvertinti. Anksčiau nuteistajam M. P. visus 4 kartus buvo paskirtos tokios pačios bausmės – laisvės atėmimo bausmės, visus 4 kartus šių bausmių vykdymas buvo atidėtas. Be to, anksčiau apeliantas buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje taip pat už smurtinį nusikaltimą. Naują nusikalstamą veiką apeliantas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad paskutines 3 nusikalstamas veikas nuteistasis M. P. padarė prieš tą patį asmenį – prieš savo mamą. Šiuo konkrečiu atveju nuteistojo sistemingi smurtiniai veiksmai negali būti laikomi nepavojingais ar mažareikšmiais. Asmens neliečiamumas yra pamatinis teisinis principas, kuris reiškia, kad žmogus privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Asmens sveikata, gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar net neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Suformuotoje teismų praktikoje sveikata pripažįstama viena didžiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, todėl nuteistojo M. P. nusikalstamos veikos rodo ypač neigiamą nuteistojo charakterio ypatybę – smurtauti prieš asmenį, tuo labiau prieš fiziškai silpnesnį už jį asmenį, negalintį tinkamai apsiginti. Nemažiau svarbu įvertinti apelianto padarytų nusikalstamų veikų intensyvumą – 3 paskutines nusikalstamas veikas nuteistasis M. P. padarė 2 metų 3 mėnesių laikotarpiu (nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2025 m. kovo 16 d.). Visos šios aplinkybės nuteistąjį M. P. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo asmenybė yra pavojinga visuomenei, kad anksčiau jam taikytos poveikio priemonės nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė apelianto nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo ir nauja nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas bausmių skyrimą reglamentuojančių teisės normų, nuteistajam M. P. už nusikalstamą veiką parinko vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kuri savo trukme yra švelnesnė už numatytą tokios bausmės vidurkį (bausmės vidurkis – 2 metai 7,5 mėnesio) ir atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, šią bausmę sumažino vienu trečdaliu.

7.2. Taip pat pirmosios instancijos teismas šią bausmę nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Pirmosios instancijos teismas prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 2 metams – pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės – 6 mėnesius laisvės atėmimo – ir paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmių tikslai – tik pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė padės sulaikyti nuteistąjį M. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam M. P. paskirtą galutinę subendrintą bausmę laikyti per griežta nėra jokio pagrindo.

8. BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas nėra absoliuti nuteistojo teisė, kurią teismas privalėtų besąlygiškai įgyvendinti, todėl nors ir esant visoms sąlygoms atidėti bausmės vykdymą, teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

8.1. Nuteistasis M. P. atitinka formalius BK 75 straipsnyje įtvirtintus kriterijus – jis yra nuteistas už vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Taip pat jis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusioji nereiškia jam pretenzijų, jis gydosi (duomenys neskelbtini) ir ketina ateityje toliau ją gydyti, dirba ir darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai (kaip atsakingas, pareigingas ir patikimas darbuotojas, nesukeliantis darbe problemų, besilaikantis darbo taisyklių ir organizuojantis kolektyvo darbą). Tačiau tam, kad būtų galima atidėti paskirtos bausmės vykdymą, būtinas dar vienas kriterijus – pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8.2. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog anksčiau nuteistajam M. P. jau buvo taikytos jo teisinę padėtį švelninančios teisės normos – Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. ir 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžiais bei Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gegužės 2 d. ir 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiais jam paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas. Nemažiau svarbu tai, kad naują nusikalstamą veiką nuteistasis M. P. padarė neįvykdęs Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o taip pat tuo metu, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje, kurioje buvo priimtas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendis, kai jam buvo taikyta kardomoji priemonė (įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu). Pirmiau paminėtas aplinkybes įvertinus kartu su šio nuosprendžio 7.1. punkte nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šįkart eilinį kartą atidėjus apeliantui paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmių tikslai nebus pasiekti, nes tokia laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka nedarytų teigiamo poveikio nuteistajam M. P. Tokiu būdu šįkart pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai neatidėjo nuteistajam M. P. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

9. Apibendrinama visas pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. P. tiek už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, kad nėra pagrindo atidėti nuteistajam M. P. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

10. Tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas kitais pagrindais, neturinčiais esminės įtakos nuteistojo M. P. teisinei padėčiai.

10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Tačiau nusikalstama veika, už kurią nuteistasis M. P. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryta prieš ankstesnio Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžio paskelbimą. Akivaizdu, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendis ir skundžiamas nuosprendis patenka ne į BK 64 straipsnio reguliavimo sritį, o į BK 63 straipsnio 9 dalies reguliavimo sritį. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai pirmiau paminėtais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes tarpusavyje subendrino BK 64 straipsnyje numatytu pagrindu. Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo), pirmiau paminėtais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes iš naujo tarpusavyje subendrinat BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse numatytais pagrindais.

10.2. Be to, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis M. P., būdamas teistas už analogišką tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis pripažįstamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau pagal šiuo metu galiojantį BK 27 straipsnį ir BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmuo, padaręs nusikaltimą būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, už kurį teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nelaikomas recidyvistu, jeigu tokiu jis nebuvo pripažintas teismo. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis M. P. nebuvo pripažintas recidyvistu (skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra tokio sprendimo). Todėl skirdamas nuteistajam M. P. bausmę pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama nuteistajam M. P. nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo)).

10.3. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo paminėta pirmiau, sušvelninti nuteistajam M. P. paskirtą bausmę nėra pagrindo, iš naujo subendrinus Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes, o taip pat iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinus vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistajam M. P. paskirtos bausmės dydis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atmesti nuteistojo M. P. apeliacinį skundą.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį.

Iš Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo M. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuteistajam M. P. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir skirti nuteistajam M. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.