- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-12
- Bylos Nr.
- 1-636-1109/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06698-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2019 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus 1/3, paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo. 2019 m. gruodžio 30 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. 2022 m. vasario 25 d. apie 20.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė kartu gyvenančiai sugyventinės seseriai R. A. į veidą bei ne mažiau tris kartus kumščiu į kitas kūno vietas, po to ne mažiau tris kartus įspyrė jai į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų bei užlaužė jos dešinę ranką, taip mušdamas sukėlė R. A. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad 2022 m. vasario 25 d. pas uošvius, adresu (duomenys neskelbtini), ten kur ir jis tuo metu gyveno, vyko išgertuvės. Buvo jis, R., uošvienė, jo sugyventinė S. Č.. Pavartojus alkoholio, jis nuėjo miegoti. Po kiek laiko išgirdo uošvienę šaukiant, kad R. ją muša. Atėjęs į tą kambarį, pamatė, kad R. buvo paėmusi uošvienę už pečių, bandė ją nutraukti, tačiau nepavyko, tada jis sudavė R. du kartus į šoną. Ši uošvienę paleido, jis pasodino ją ant fotelio ir nuėjo atgal pas sugyventinę į kambarį. Neužilgo atvyko policija, jį išvežė. Sutinka, kad buvo tų smūgių daugiau nei, kad sakė, kad sudavė ne mažiau tris kartus į veidą. Buvo taip, kad ir tempė ją už plaukų, ranką R. užlaužė. Konflikto metu bute buvo ir sugyventinės dukra D. K.. Galėjo būti, kad buvo taip, kaip sakė D., t. y., kad jis, norėdamas nutildyti R., kuri ant jo šaukė, kumščiu sudavė du kartus į pilvą, vieną kartą į dešinę ranką, sugriebė už plaukų ir patampė, R. šaukė, kad jai skauda, kad ją paleistų. Po įvykio jam tikrino blaivumą, bet kiek buvo promilių nustatyta, nežino. Gailisi dėl savo poelgio, nepagalvojo, kad taip gausis. Anksčiau išgertuvių metu nebūdavo konfliktų, čia toks pirmas kartas. Su sugyventine gerai sutaria, su ja kartu virš 12-13 metų. Atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam atleido.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Nukentėjusioji R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 26 d. ryte atsikėlė ir pamatė, kad jos visa ranka yra mėlyna, matosi mėlynės. Prieš tai vakare 2022 m. vasario 25 d. truputį apsipyko su R.. Ji policijos tikrai nekvietė, turbūt ją iškvietė jos sesers S. Č. dukra D. K.. Ji konflikto neprisimena dėl suvartoto alkoholio kiekio ir tikrai nieko pakomentuoti negali. Ar prieš ją smurtavo R., ji nežino. Anksčiau niekada su R. nesipykdavo, čia viskas įvyko per didelį alkoholio kiekį. Kai ryte R. grįžo iš blaivyklos, su juo susitaikė, viskas buvo gerai. Iš kur ant jos rankos atsirado mėlynė, ji nežino. R. jokių pretenzijų neturi. Pas teismo med. ekspertus nuvykusi nebuvo ir neplanuoja vykti. Jos kartu su jos seserimi ir R. gyvena nuo pernai metų gegužės mėnesio. Anksčiau jokių konfliktų tarp jų nėra buvę (1 t., b. l. 36–38).
Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su mama S. Č., teta R. A. ir močiute C. Č.. Butas nuosavybės teise priklauso močiutei. R. S. yra jos mamos sugyventinis. Jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl kartais apsistoja pas jas, kadangi jis su jos mama yra pora. 2022 m. vasario 25 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, visi buvo namuose, gėrė degtinę. Kiek tiksliai išgėrė neprisimena, tačiau nemažai. Apie 20.30 val. R.su R. dėl kažko sukonfliktavo. R. šaukė ant R., todėl R. norėjo ją nutildyti ir kumščiu sudavė R. du kartus į pilvą, tada kumščiu vieną kartą sudavė į dešinę ranką bei po to sugriebė ją už plaukų ir patampė. R. tuo metu šaukė, kad jai skauda. Ji sakė R., kad jis apsiramintų ir neliestų R. Tada R. apsiramino ir nuėjo į kitą kambarį miegoti. R. nustojus mušti R., ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. R. sakė, kad policijos nekviestų, bet ji vis tiek iškvietė. Tuo metu, kai R. mušė R., jie trise buvo kambaryje. Jos mama buvo kitame kambaryje, o močiutė miegojo. Atvykus pareigūnams ji papasakojo situaciją, pasakė kas nutiko. R. tuo metu miegojo, tačiau pareigūnai jį prikėlė ir išsivežė. Pareigūnai klausė, ar R. reikia medikų, tačiau ji medikų pagalbos atsisakė. Po R. panaudoto fizinio smurto, ji matė, kad R. ant dešinės rankos buvo mėlynė (1 t., b. l. 48–50).
Liudytoja S. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu ji buvo kitame kambaryje nei jos sesuo R. ir jos sugyventinis. Pastarieji kitame kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Ji serga cukralige, todėl alkoholio su jais nevartojo. Visą laiką buvo savo kambaryje ir išgirdo tik kai į namus atvyko policija. Anksčiau tarp R. ir jos sugyventinio R. konfliktų nebuvo, tai pirmas kartas. Kiek žino, jis gynė jos mamą C., nes R. su ja negražiai kalbėjo. R. su jais gyvena jau maždaug metus, o ji su juo draugauja jau 15 metų. Tai pirmas kartas kai R. konfliktavo su R. (1 t., b. l. 56–58).
Liudytoja C. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu ji nieko nematė, nes tuo metu jau miegojo (1 t., b. l. 52–54).
Iš 2022 m. vasario 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25–32).
Iš 2022 m. balandžio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2022 m. vasario 25 d. 21:11:39 val. D. K. pranešė, kad jos patėvis prieš 10 minučių sumušė tetą. Į klausimą, ar reikalinga greitoji, D. K. atsakė, kad nežino, ją reikėtų apžiūrėti, kad guzas iššoko. Kitame garso įraše užfiksuota, kaip 2022 m. vasario 25 d. 21:16:00 val. D. K. nurodo, jog buvo pranešimas, kad patėvis sudaužė jos tetą. Teta nori atsakyti iškvietimą, sakė, kad į ligoninę nevažiuos. Fone girdisi kitos moters balsas: „jai ten reikėtų atstatyti tą kaulą“ (1 t., b. l. 62–65).
Iš 2022 m. balandžio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis padaryti vaizdo ir garso įrašai. Užfiksuota, kaip 2022 m. vasario 25 d. 21:25:17 val. pareigūnai atvyksta į įvykio vietą V(duomenys neskelbtini). D. K. paaiškina, kad ji kvietė policiją, kad viskas prasidėjo, kai jos teta labai triukšmavo. Tetos vardas R. A.. Jie gėrė, ji pradėjo triukšmauti, ir R. S. pradėjo ją daužyti. Jis užsidaręs kitame kambaryje. Pareigūnai klausia R., ar rašys pareiškimą. R. atsako, kad nerašys. Kitame įraše užfiksuota, kaip medikai klausia R., ar ji nori važiuoti į ligoninę, R. atsako, kad „tikrai ne“. Toliau pareigūnai bendrauja su D. K., klausia, kada sumušė. D. K. paaiškina, kad šiandien, sumušė prie jos akių, šiame kambaryje. Paaiškina, kad „R. per daug rėkavo, bet ji čia sėdėjo, jai pasakė, kad nerėkautų, jis atėjo visokiais necenzūriniais žodžiais išvadino ir pradėjo daužyti. Ją pradėjo į snukį daužyti, pradėjo laužyti ranką.“ R. paaiškina, kad: „ Nu mane jis pradėjo nė už ką daužyt.“ Pareigūnas paprašo parodyti, kur tas guzas, po to pareigūnai fotografuoja ant R. rankos esantį guzą. Į klausimą, kur trenkė, D. K. atsako, kad į veidą trenkė, mažiausiai tris kartus, pastūmė. Pareigūnui paklausus, tai iš kur tas guzas ant rankos, D. K. paaiškino: „pradėjo jai laužyt ranką. R. paaiškino: „pradėjo mane laužti, pradėjo mane va taip va iš kulokų.“ Po to D. K. paaiškino: „va čia jai grynai, pradėjo laužti. Va čia laužyta šita ranka“, „spardyti pradėjo, už plaukų tąsė va čia, paskui už plaukų paėmė į lovą ir metė ir sako eik miegot“, „spyrė kokius tris kartus į šonus“. Po to pareigūnai nueina prie kito kambario durų ir garsiai sušunka: „R. atidarykit duris, policija“. R. S. atidarius duris, pareigūnai klausia: „tai ką pridirbai?“, vyras atsako: „aš? tikrai nieko.“ Ant lovos, užsidengusi antklode guli moteris (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma kaip S. Č.), ji sako: „tie išgėrę tegu jie raminasi“. Pareigūnai klausia: „o jūs neišgėrę?“. Vyras sako: „išgėrę. Pati išsikvietė pati tegul ir...“. Pareigūnas klausia: „iš kur ten guzas ant rankos ant veido?“. Vyras sako: „labai atsiprašau“. Pareigūnams paklausus R., kas jai R., D. K. parodo, kad jis sesers sugyventinis. Į klausimą, ar visi čia viename bute gyvena, D. K. parodo, kad jis neturi kur gyventi. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kad D. K. paaiškino, jog mamos seserį mušė mamos sugyventinis. Ji nenorėjo kviesti policijos, bet pamatė, kad ji labai baisiai atrodo. Po to nustatomas R. S. girtumas, nustatyta 1,79 prom. (1 t., b. l. 69–74).
Iš 2022 m. vasario 25 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pranešėja D. K. paaiškino, jog 2022 m. vasario 25 d. apie 20.40 val. jos mamos sugyventinis R. S. sumušė jos tetą R. A.. Ne mažiau tris kartus ranka trenkė į veido sritį, po to užlaužė dešinę ranką, kumščiu trenkė į ranką, pradėjo tąsyti už plaukų, ne mažiau tris kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, dėl to patyrė psichologinį bei fizinį skausmą. Užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios R. A. rankos mėlynė, dešinėje veido pusėje patinimas. Smurtu įtariamas asmuo R. S., kuriam nustatytas 1,79 prom. girtumas (1 t., b. l. 16–19).
Iš 2022 m. vasario 26 d. vyr. tyrėjo V. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. vasario 25 d. 21:15 val. Kauno apskr. VPK užregistruotas pranešimas ROIK 0122000119177 apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. pranešėjos patėvis namuose sumušė tetą. GMP reikalinga 54 m. tetai. Galvoje guzas. Siekiant patikslinti įvykio aplinkybes buvo nuvykta nurodytu adresu, kur prie daugiabučio namo bendrauta su R. A.. Pastaroji paaiškino, kad vakaro metu, laiko nurodyti negalėjo, minėto buto kambaryje jos sesers sugyventinis R. S., kuris gyvena kartu bute tuo pačiu adresu, išgertuvių metu keletą kartų kumščiu trenkė jai į veidą bei į dešinę ranką, keletą kartų spyrė į kūną, į kurią tiksliai vietą nurodyti negalėjo, tuo sukėlė jai fizinį skausmą, padarė patinimą kairės alkūnės srityje. Šalia buvusi pranešėja – R. A. dukterėčia D. K. nurodė, kad matė įvykį ir patvirtino R. A. paaiškinimus. Siekiant užfiksuoti galimo smurto atvejį, padarytos išorinių sužalojimų fotonuotraukos (1 t., b. l. 21–24).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.
Šeimos nario ar artimo giminaičio sąvokos pateiktos BK 248 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 2 straipsnio 1punkte nustatyta, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys – asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, sutuoktinis, nuolat ir nepertraukiamai su tuo asmeniu gyvenęs bei vedęs bendrą namų ūkį ir susijęs artimais įpareigojančiais ryšiais asmuo, tiesiosios linijos giminaitis, brolis, sesuo ar išlaikytinis.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, 2K-77-942/2017, 2K-383-1073/2018, 2K-63-511/2021) šeimos nario sąvoka aiškinama remiantis ir Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Tai suponuoja išvadą, kad šeimos teisine apsauga, kylančia iš Konstitucijos, gali naudotis nebūtinai kraujo ryšiais susiję asmenys, tarp kurių egzistuoja jau minėti supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba grindžiami ilgalaikiai santykiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95-648/2021; Nr. 2K-7-196-303/2022).
Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-487/2013).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai R. S. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis vartojus fizinį smurtą kartu gyvenančios sugyventinės sesers atžvilgiu ir taip sukėlus jai fizinį skausmą, pasitvirtino.
Kaltinamojo kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos pačio kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, BPC garso įrašu, įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūnų body (kūno) kamerų vaizdo įrašais, tarnybiniais pranešimais bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Kaltinamasis pripažino, kad 2022 m. vasario 25 d. kartu su sugyventine S. Č., jos seserimi R., D. K. bei uošviene vartojo alkoholį adresu (duomenys neskelbtini), kuomet tarp jo ir R. A. kilus konfliktui, sudavė R. kelis kartus rankos kumščiu į galvą, šoną, ranką, užlaužė jai ranką, tampė už plaukų. Tai, kad R. S. vartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina ir kiti įrodymai. Nors nukentėjusioji įvykio aplinkybių teigė nepamenanti, tačiau patvirtino, kad 2022 m. vasario 25 d. vakare apsipyko su R., o atsikėlus 2022 m. vasario 26 d. ryte pamatė, kad ant jos rankos matosi mėlynės. Be to, pareigūnų body kamerų įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusioji pati į iškvietimą dėl smurto atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad ją mušė R. S., parodė sužalotą ranką. Jos sužalojimai užfiksuoti ir tarnybiniame pranešime bei prie jo pridėtoje nuotraukoje. Liudytoja D. K., kuri įvykio metu buvo bute ir matė konfliktą, parodė, jog po to kai 2022 m. vasario 25 d. vakare visi buvo namuose, vartojo alkoholį, apie 20.30 val. R. su R. dėl kažko sukonfliktavo, R. šaukė ant R., o R. norėjo ją nutildyti ir todėl kumščiu sudavė R. du kartus į pilvą, vieną kartą sudavė į dešinę ranką, po to sugriebė ją už plaukų ir patampė. R. tuo metu šaukė, kad jai skauda. Po R. panaudoto fizinio smurto, ji matė, kad R. ant dešinės rankos buvo mėlynė. BPC garso įraše girdima, kaip 2022 m. vasario 25 d. 21:11:39 val. D. K. pranešė, kad jos patėvis prieš 10 minučių sumušė tetą. Pareigūnų body (kūno) kameromis užfiksuota, kaip 2022 m. vasario 25 d. 21:25:17 val. pareigūnams atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), D. K. nurodo, kad ji kvietė policiją, nes jos mamos sugyventinis R. S. pradėjo mušti jos tetą R. A., sudavė jai į veidą mažiausiai tris kartus, ją pastūmė, laužė jai ranką, tris kartus spyrė jai į šonus, tampė už plaukų. Kad R. S. ją mušė bei laužė jai ranką, pareigūnams patvirtina ir pati nukentėjusioji R. A., užfiksuojama, kaip nukentėjusiosios sužalojimai nufotografuojami. Į įvykio vietą atvykusių pareigūnų nustatytos aplinkybės tarnybiniuose pranešimuose, iš kurių matyti, kad D. K. paaiškino, jog 2022 m. vasario 25 d. apie 20.40 val. adresu (duomenys neskelbtini) jos mamos sugyventinis R. S. sumušė jos tetą R. A. – ne mažiau tris kartus ranka trenkė į veido sritį, po to užlaužė dešinę ranką, kumščiu trenkė į ranką, pradėjo tąsyti už plaukų, ne mažiau tris kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, dėl ko ji patyrė psichologinį bei fizinį skausmą. Ant nukentėjusiosios R. A. rankos mėlynė, dešinėje veido pusėje patinimas. Bendraujant su R. A., pastaroji taip pat paaiškino, kad vakaro metu minėto buto kambaryje jos sesers sugyventinis R. S., kuris gyvena kartu bute tuo pačiu adresu, išgertuvių metu keletą kartų kumščiu trenkė jai į veidą bei į dešinę ranką, keletą kartų spyrė į kūną, tuo sukėlė jai fizinį skausmą, padarė patinimą kairės alkūnės srityje.
Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis R. S. 2022 m. vasario 25 d. apie 20.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė kartu gyvenančiai sugyventinės seseriai R. A. į veidą bei ne mažiau tris kartus kumščiu į kitas kūno vietas, po to ne mažiau tris kartus įspyrė jai į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų bei užlaužė jos dešinę ranką, taip mušdamas sukėlė R. A. fizinį skausmą.
Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, anksčiau jau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, neabejotinai suvokė, kad daug kartų suduodamas nukentėjusiajai kumščiu į gyvybiškai svarbią sritį – veidą, kumščiais suduodamas bei spirdamas į kitas kūno vietas, tempdamas jai už plaukų, užlauždamas ranką, elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir netgi sutrikdyti jos sveikatą, nepaisant to, naudojo fizinį smurtą dėl menkavertės priežasties, kilusio konflikto metu. Tai patvirtina, jog jis norėjo taip veikti ir siekė bet kurių pasekmių (sukelti skausmą ar sutrikdyti sveikatą), t. y. veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tiesiogine tyčia.
Nors, vadovaujantis BK 248 straipsnyje įtvirtinta šeimos nario sąvoka, sugyventinės sesuo nelaikytina kaltinamojo šeimos nariu, tačiau, kaip jau minėta aukščiau nurodytoje teismų praktikoje, šeimos teisine apsauga, kylančia iš Konstitucijos, gali naudotis nebūtinai kraujo ryšiais susiję asmenys, tarp kurių egzistuoja supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba grindžiami ilgalaikiai santykiai, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti santykių turinį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis įvykio metu, prieš įvykį, ir po to, kai grįžo į Lietuvą iš Anglijos, gyveno su nukentėjusiosios seserimi, ne jam priklausančiame bute, o būtent sugyventinės šeimai priklausančiame bute, kur gyveno ir nukentėjusioji. Pažymėtina, jog tai kaltinamajam buvo suteikta galimybė gyventi nukentėjusiosios šeimoje, jis įsiliejo į nukentėjusiosios šeimą, smurtas buvo vartotas jos artimoje aplinkoje, todėl šiuo atveju nukentėjusiajai turi būti taikoma šeimos teisinė apsauga. Kaltinamasis savanoriškai įsiliedamas į šią šeimą, prisiimdamas įsipareigojimus rūpintis bendra buitimi, vesdamas bendrą buitį, kartu prisiėmė ir atsakomybę, kylančią iš šeimos teisinių santykių, todėl nagrinėjamu atveju sugyventinės sesuo laikytina kaltinamojo šeimos nariu ir R. S. pagrįstai patrauktas atsakomybėn už smurtą prieš savo šeimos narį.
Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dviejų metų.
R. S. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 87–95). Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė (1 t., b. l. 81), Respublikiniame priklausomybės ligų centre gydytas nuo 2000 m. gegužės 11 d. dėl (F10.2) psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo (1 t., b. l. 79), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. Nr. 93TPK-401/2022 specialisto išvadoje nurodyta, kad R. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 86). Remiantis šiais duomenimis, abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į žmogaus sveikatą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Vertinant padarytos veikos ir pačio kaltinamojo pavojingumą, parenkant bausmės rūšį, svarbu taip pat atsižvelgti į tai, kad šiuo metu kaltinamasis teisiamas antrą kartą, nusikalto neišnykus teistumui. Pažymėtina, jog R. S. anksčiau jau teistas už smurtinio pobūdžio veiksmų naudojimą. Po pirmojo teismo sprendimo, kuriuo R. S. paskirta laisvės apribojimo bausmė, kaltinamasis teigiamų išvadų nepadarė. Iš to darytina išvada, kad paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, keisti savo elgesio kaltinamojo nemotyvavo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui – 5 mėnesius.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina sumažinta bausmė – 3 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 13 d.
Dėl proceso išlaidų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus
Iš 2023 m. gegužės 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – VGTPT) pateiktos pažymos matyti, kad už R. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą VGTPT išlaidos sudaro 185 Eur.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis nors ir darbingas, tačiau šiuo metu suimtas, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, be to, turi įsiskolinimų dėl nesumokėtų administracinių baudų, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas dėl to, kad jis yra suimtas, siekiant padėti kaltinamajam keisti gyvenimą tinkama linkme ir nedidinant priteistinų išlaidų, teismas sprendžia, jog VGTPT patirtos išlaidos už teisinę pagalbą iš R. S. nepriteistinos.
Kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei paskirtos bausmės laikas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su BPC garso įrašu bei kompaktinis diskas su policijos pareigūnų body (kūno) kamerų vaizdo įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 66, 74), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 3 (tris) mėnesius 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 13 d.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš R. S. neišieškoti.
Kaltinamajam R. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei paskirtos bausmės laikas.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su BPC garso įrašu bei kompaktinį diską su policijos pareigūnų body (kūno) kamerų vaizdo įrašais, saugomus byloje (1 t., b. l. 66, 74), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.