Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant nukentėjusiajai E. B., dalyvaujant jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: R. R., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. gegužės 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams;

2) 2010 m. gruodžio 10 d. Panevėžio apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams 3 mėnesiams;

3) 2018 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;

4) 2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2018 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5) 2019 m. sausio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimą;

6) 2019 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

7) 2019 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo;

8) 2019 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

9) 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 6 metus laisvės atėmimo (bausmės pradžia – 2019 m. sausio 5 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 29 d.);

10) 2021 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme. 2023 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 3 metų 2 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmė;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2024 m. lapkričio 13 d., apie 13.15 val. paskambinęs nukentėjusiajai E. B. į jos naudojamą namų telefono numerį, melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad vyksta pinigų reforma, todėl reikia patikrinti jos pinigus, taip apgaule įtikino nukentėjusiąja E. B. perduoti savo pinigus patikrinimui, o po to nurodė R. R. paimti šiuos pinigus, kuris, žinodamas apie daromą nusikalstamą veiką ir vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, 2024 m. lapkričio 13 d., apie 14.19 val. atvykęs į E. B. butą, (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios E. B. paėmė 2 600 eurų, taip savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo svetimą, E. B. priklausantį turtą, pinigus – 2 600 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimu susipažinti su informacija buvo gauti duomenys apie tai, kada ir kas galimai naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo vykdomas sukčiavimas (1 t., b. l. 72-76). Išanalizavus duomenis buvo nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) veikė adresu (duomenys neskelbtini) (Šiaulių kalėjimo veikimo zona). Nustatytas mobilaus ryšio įrenginys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80-83). Buvo pateikta užklausa Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui, siekiant šioje įstaigoje rasti ir paimti mobilaus ryšio įrenginį (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelę telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau rasti ir paimti nepavyko, nes rasta nebuvo (1 t., b. l. 84-87).

2024-11-14 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu buvo pateikta laikmena su vaizdo įrašais, kuriose užfiksuotas vaizdas (duomenys neskelbtini), vaizdas (1 t., b. l. 108-111). 2024-11-20 vaizdo įrašų apžiūroje užfiksuota:

?1. ch01_20241113141400.mp4 vaizdo įrašas. Įrašo data - 2024-11-13 įrašo laikas nuo 14.14.01 val. iki 14.27.46 val., kameros vieta – (duomenys neskelbtini). Vaizdo kamera fiksuoja (duomenys neskelbtini), trečią laiptinę. Dešinėje pusėje matome laiptinės stoginę, šalia krūmus, šalia šaligatvio ant pravažiavimo stovi "Škoda" automobilis, mėlynos spalvos. Toliau matome automobilių stovėjimo aikštelę ir vaizdą link namo antros ir pirmos laiptinių. 14.17.49 val. matome kaip iš kairės pusės juodos spalvos paspirtuku atvažiuoja vyras. Vyras vidutinio ūgio, smulkaus sudėjimo. Vyras dėvi juodos spalvos dygsniuotą striukę, mėlynos spalvos džinsus ir juodos spalvos sportiniais batais. Vyras su paspirtuku sustoja minėto automobilio kairėje ant kito šaligatvio, atsisuka į vaizdo kamerą, užsideda ant galvos gobtuvą, dešine koja nulenkia paspirtuko kojelę ir jį pastato. Tuomet įsikišęs rankas į striukės kišenes, nuleidęs galvą, eina prie laiptinės durų. 14.18.08 val. atsistojęs prie domofono vieną kartą paspaudžia mygtuką ir toliau stovi. 14.18.23 val. iš striukės kišenės išsitraukia šviesios spalvos pirštines ir jas užsideda, tuomet patampo laiptinės duris už rankenų ir vėl atsitraukia. Tuo metu šaligatviu nuo pirmos laiptinės eina moteris, kuri nueina į antrą laiptinę. 14.18.50 val. vyras nueina nuo laiptinės ir eina link namo pirmos laiptinės. 14.23.29 val. į kiemą iš kairės pusės atvažiuoja automobilis, sustoja, prie paspirtuko ateina vyras ir jį patraukia kairiau link pievos, vėl įsėda į automobilį ir nuvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę. 14.26.00 val. matome kaip nuo pirmos laiptinės, kaire ranka laikydamas gobtuvą atbėga pirmas minėtas vyras, dešine koja užlenkia paspirtuko kojelę, užlipa ant paspirtuko ir nuvažiuoja į kairę pusę.

2. ch03_20241113141400.mp4 vaizdo įrašas. Įrašo data – 2024-11-13, įrašo laikas nuo 14.14.28 val. iki 14.27.55val., kameros vieta – (duomenys neskelbtini). Vaizdo kamera fiksuoja (duomenys neskelbtini). Dešinėje pusėje matome laiptinės stoginę, kairėje automobilių stovėjimo aikštelė. 14.19.07 val. šaligatviu iš kairės pusės ateina vyras ir vieną kartą paspaudžia domofono mygtuką. Vyras vidutinio ūgio, smulkaus sudėjimo. Vyras dėvi juodos spalvos dygsniuotą striukę, gobtuvą užsidėjęs ant galvos, mėlynos spalvos džinsus ir juodos spalvos sportiniais batais, užsidėjęs šviesios spalvos pirštines. 14.19.32 val. minėtas vyras dešine ranka patraukia už durų ir įeina į laiptinę. 14.25.57 val. minėtas vyras išbėga iš laiptinės, dešine ranka laiko striukės gobtuvą ir nubėga į kairę pusę.

3. ch02_20241113141832.mp4 vaizdo įrašas. Įrašo data – 2024-11-13, įrašo laikas nuo 14.18.27 val. iki 14.19.13 val., kameros vieta – (duomenys neskelbtini). Vaizdo kamera fiksuoja (duomenys neskelbtini). Dešinėje pusėje matome laiptinės stoginę, kairėje automobilių stovėjimo aikštelė, prie šaligatvio stovi automobilis Volkswagen Touran, pilkos spalvos. 14.18.48 val. iš dešinės pusės ateina moteris ir įeina į laiptinę. 14.18.58 val. iš kairės pusės šaligatviu ateina vyras ir nueina link pirmos laiptinės ir pasuka į laiptinės aikštelę. Vyras dėvi juodos spalvos dygsniuotą striukę, gobtuvą užsidėjęs ant galvos, mėlynos spalvos džinsus ir juodos spalvos sportiniais batais, užsidėjęs šviesios spalvos pirštines.

4. ch02_20241113142600.mp4 vaizdo įrašas. Įrašo data – 2024-11-13, įrašo laikas nuo 14.25.54 val. iki 14.26.14 val., kameros vieta – (duomenys neskelbtini). Dešinėje pusėje matome laiptinės stoginę, kairėje automobilių stovėjimo aikštelė, prie šaligatvio stovi automobilis Volkswagen Touran, pilkos spalvos. 14.25.57 val. vyras išbėga iš pirmos laiptinės, dešine ranka laiko striukės gobtuvą ir nubėga per automobilių aikštelę į kairę pusę (1 t., b. l. 112-115).

Elektroniniu būdu pateikti vaizdo įrašai fiksuojantys parduotuvės (duomenys neskelbtini), prieigas (1 t., b. l. 113-118). Vaizdo įrašų, pateiktų (duomenys neskelbtini), prieigų apžiūroje užfiksuota: vaizdo įrašas užvadintas 09 11 -13-2024, 14.10.00 GMT+2-11-13-2024, 14.35.00 GMT+2(1).mp4 – VLC.leistuvė“. Paleidus įrašą matome, kad kairiajame viršutiniame kampe yra užrašas „2024-11-13 14:09:59“. Ekrane matome kelio ir šaligatvių vaizdą einantį iš ekrano dešinės pusės apačios link viršutinio kairiojo kampo. Kairėje matome pastato sieną, ant kurios matyti lentelė su adresu (duomenys neskelbtini). Dešinėje matome pastato sieną su langais kur įsikūręs (duomenys neskelbtini). Toliau ekrano viršuje matyti daugiabučiai namai, kurie priklauso (duomenys neskelbtini). Paleidus vaizdo įrašą matome, kad jame užfiksuoti vaikštantys žmonės ir važiuojantys automobiliai. Kai ekrane laikas yra 14:11:50, ekrano viršuje nuo daugiabučių namų matome atvažiuojantį vyrą su paspirtuku. Vyras važiuoja ir suka į (duomenys neskelbtini). Kai laikas ekrane yra 14:18:05, ekrano viršuje pasirodo paspirtukas, kuriuo važiuoja vyras. Vyras mūvi džinsines kelnes, kurios priekyje yra su nusitrynimais, avi juodos spalvos sportinius batelius, vilki tamsios spalvos striukę su gobtuvu. Striukės kairės pusėje išorėje ties krūtine yra kažkoks baltos spalvos nedidelis ženklas, kurio įžiūrėti nėra galimybės. Vyriškis yra trumpų rudų plauku, šonai su gilesniais išėmimais. Ant dešinės rankos nieko nėra, o ant kairės rankos matyti baltos spalvos pirštinė. Paspirtukas yra juodos spalvos su žibintu virš priekinio rato. Ant paspirtuko vairo ir prie galinio rato matosi raudonos spalvos detalės. Vyriškis pravažiuoja ir iš ekrano dingsta 14:18:27. 14:19:35 vyriškis su paspirtuku grįžta ir nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini), 14:19:44 dingsta iš ekrano (1 t., b. l. 119-121).

Tarnybiniame pranešime dėl skambučių ir vaizdo įrašų sugretinimo analizės užfiksuota, kad analizuojant ir gretinant ikiteisminiame tyrime gautą informaciją nustatyta, jog įtariamojo R. R. bendras, besinaudodamas telefono numeriu (duomenys neskelbtini), skambino E. B. ir su ja bendravo 2024-11-13 nuo 13.15 val. iki 14.20 val.. Tuo tarpu 2024-11-13 14.19 val. pas E. B. (duomenys neskelbtini), į laiptinę užfiksuotas įeinantis vyras, atpažįstamas kaip R. R., kuris 14.25 val. išbėga iš laiptinės ir pasišalina. R. R. užtrunka namo viduje 6 minutes. Analizuojant ir gretinat sukčiavimo skambučio laiką ir vaizdo įrašus, kuriais fiksuotas pateikimas į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, o būtent (duomenys neskelbtini) , tuo laikotarpiu apskritai į laiptinę daugiau asmenų, be R. R., nei įeina, nei išeina (1 t., b. l. 122-124).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant gautų vaizdo įrašų peržiūrą, kuriuose užfiksuotas 2024-11-13 po 14 val. prie (duomenys neskelbtini), privažiuojantis vyras su juodu paspirtuku. Taip pat vyras su juodu paspirtuku užfiksuotas ir prie (duomenys neskelbtini), esančio pastato. Gavus duomenų, kad asmuo yra panašus į ne kartą teistą R. R., g. 1993, buvo sulygintos asmens užfiksuoto vaizdo įrašuose ir duomenų bazėje esančių R. R. nuotraukos ir nustatyta, kad asmuo užfiksuotas su paspirtuku, atvažiuojantis ir įeinantis į (duomenys neskelbtini) ir po kelių minučių išbėgantis iš jos ir su paspirtuku pasišalinantis, yra R. R., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 125-126).

R. R. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kratos metu balkone rasti ir paimti rūbai: mėlynos spalvos džinsai ir juodos palvos striukė su gobtuvu. Apžiūros metu apžiūrėti kratos metu R. R. gyvenamojoje vietoje paimti rūbai: mėlynos spalvos džinsinės kelnės ir juodos spalvos striukė su gobtuvu. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pas R. R. kratos metu rasta striukė ir džinsinės kelnės, tai tie patys rūbai, kuriais vilkėjo R. R., kai buvo užfiksuotas vaizdo įrašuose 2024-11-13 (1 t., b. l. 131-161).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimas objektyviai gali pasireikšti šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai: dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018).

BK 182 straipsnyje numatytą sukčiavimą kvalifikuojantis požymis – turto vertė, nustatomas pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuojama, kai turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), bet yra ne didesnė nei 250 MGL (12 500 Eur) dydžio suma).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. R. 2024 m. lapkričio 13 d., savo naudai įgijus svetimą, nukentėjusiajai E. B. priklausantį turtą, pinigus – 2 600 Eur, pasitvirtino.

Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam paskambino žmogus, kurio nepažįsta, pasiūlė užsidirbti pinigų ir pasakė nuvykti į (duomenys neskelbtini). Atvykęs telefonspynėje paspaudė buto numerį ir močiutė atidarė duris. Įėjo į butą, perėmė telefono ragelį ir pasakė duoti pakalbėti su močiute. Tada telefono ragelį perdavė močiutei, ji pakalbėjo ir atnešė jam 2 600 Eur. Paėmė pinigus, nutraukė laidinį telefoną, kad neišsikviestų policijos ir išėjo. Telefoną išmetė. Kaltinamojo kaltę ir faktines nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios E. B. parodymai, kur ji nurodė, jog į jos laidinį telefono numerį paskambino vyras, prisistatęs policijos pareigūnu, paklausė jos, ar ji turinti grynųjų pinigų. Jis aiškino, kad turimus pinigus reikia pakeisti į naujas kupiūras, nes senos netinkamos. Atėjusiam asmeniui atidavė visus savo pinigus 2 600 eurų. Liudytoja I. Š. patvirtino, jog 2024-11-13 buvo namuose, kai apie 15 val. nusprendė nueiti į miestą, todėl išėjo iš savo buto ir pamatė laiptinėje besiblaškančią minėtą kaimynę (duomenys neskelbtini). Ji priėjo prie jos. Matėsi, jog ji buvo labai susinervinusi. Moteris paaiškino, kad ją apiplėšė ir nupjovė telefono laidą, todėl neturinti kaip paskambinti sūnui. Tuomet ji iš savo telefono numerio surinko jos nurodytą numerį ir padavė jai ragelį. Minėjo, kad asmuo prisistatė policijos pareigūnu. Liudytojas V. N. parodė, kad Bulkevičienė yra jo motina. Motina namuose turėjo santaupų ir apie tai žinojo, kad ji buvo atsidėjusi laidotuvėms. 2024 m. lapkričio 13 d., jau gerokai po pietų, tiksliai laiko nepasakys, jam paskambino motina ir pranešė, kad ją apvogė. Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pas R. R. kratos metu rasta striukė ir džinsinės kelnės, tai tie patys rūbai, kuriais vilkėjo R. R., kai buvo užfiksuotas vaizdo įrašuose 2024-11-13. Taip pat vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje anksčiau aptartų ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. R. veikė tiesiogine tyčia, jis neabejotinai suprato, kad elgiasi neteisėtai, numatė dėl tokios veikos kilsiančius padarinius ir šių padarinių norėjo bei sąmoningai siekė. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininkų asmenybes bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Kaltinamasis R. R. teisiamas jau dvyliktą kartą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgiant į tai, įvertinus visus kaltinamąjį R. R. charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad jis pripažintinas recidyvistu. Dėl to jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, vykdant nusikalstamą veiką, pripažintina ir tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam R. R. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas, numatytas 182 straipsnio 1 dalyje; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; motyvus ir tikslus, – nusikalstama veika padaryta siekiant materialinės naudos; į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 130-150), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 122-129), nedirba (2 t., b. l. 117), gydytojo psichiatro įskaitoje neįrašytas, priklausomybės ligų įskaitoje nėra (2 t., b. l. 169), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Kaltinamasis R. R. teistas, niekur nedirba, pajamų negauna, turto neturi, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų neįvykdęs, linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl kaltinamajam neskirtinos švelnesnės bausmės, kurios, teismo vertinimu, nepasieks bausmei keliamų tikslų. Kaltinamasis anksčiau teistas 11 kartų, realių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja, sistemingai daro nusikalstamas veikas, anksčiau skiriamos laisvės atėmimo bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo naujų veikų darymo, todėl, siekiant pakeisti kaltinamojo nusikalstamus polinkius ir pasiekti bausmės tikslus, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nėra faktinio pagrindo, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamas 12 kartą, jo atžvilgiu teisme nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, taip pat jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvus. Bausmė skirtina atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Byloje nukentėjusioji E. B. pareiškė 2 600 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 65-66). Ieškinyje nurodė, jog dėl netektų pinigų patyrė išgyvenimus, stresą, nepatogumus, pablogėjo sveikata. Pinigai buvo kaupiami laidotuvėms. Be to, iš jos buvo paimti pensijos pinigai, dėl ko tą mėnesį negalėjo nusipirkti maisto ir liko be lėšų pragyvenimui.

Kaltinamasis R. R. su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai. Nurodė, jog jokio turto, pajamų neturi, tačiau yra sveikas ir darbingas. Civilinio ieškinio dydžio kaltinamasis neginčijo, sutiko atlyginti.

Neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų iš nukentėjusiosios apgaulės būdu buvo išvilioti pinigai – 2 600 eurų. Pinigai negrąžinti. Nukentėjusioji dėl netektų pinigų patyrė išgyvenimus, stresą, nepatogumus, pablogėjo sveikata. Pinigai buvo kaupiami laidotuvėms. Be to, buvo paimti pensijos pinigai, dėl ko tą mėnesį negalėjo nusipirkti maisto ir liko be lėšų pragyvenimui, todėl darytina išvada, jog nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Ieškinio dydis įrodytas byloje esančia medžiaga, abejonių nekelia, žala padaryta kaltinamojo veiksmais, kaltinamasis sveikas, darbingas, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant juos iš kaltinamojo R. R. nukentėjusiai ir civilinei ieškovei E. B. 2 600 eurų turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis R. R. laikinai sulaikytas nuo 2024-11-20 11.30 val., iki 2024-11-22 11.30 val. (2 t., b. l. 16-23). 2024-11-22 Kauno apylinkės teismo nutartimi R. R. paskirta kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra. Nustatytas laikotarpis nuo 2024-11-22 iki 2024-12-20 (2 t., b. l. 64-69), 2024-12-18 kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra pratęsta iki 2025-02-20 (2 t., b. l. 92-96). 2025-02-19 kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra pratęsta iki 2025-04-20 (3 t., b. l. 37). 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi kardomoji priemonė intensyvi priežiūra pakeista į suėmimą (3 t., b. l. 161-164). 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatytas suėmimo terminas 2 mėnesiams nuo 2025-04-10 (3 t., b. l. 175-178). R. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsniu, į R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje gauta 2025 m. vasario 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-02515, kurioje nurodyta, kad advokatui Raimundui Gargasui teikiant antrinę teisinę pagalbą R. R. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 258,33 Eur (3 t., b. l. 50, 62).

Taip pat iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo matyti, jog R. R. paskirtas advokatas Raimundas Gargasas ir kaltinamasis R. R. 100 procentų atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų šioje baudžiamojoje byloje (3 t., b. l. 116).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą, kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis suimtas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo R. R. nepriteisiamos.

Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 9 d. sprendimu nukentėjusiąją E. B. atstovavo advokatė Rima Šmigelskytė (1 t., b. l. 52-53) ir pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, nukentėjusiajai suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 462,50 Eur, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko tik dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y., kai gynėjas paskiriamas kaltinamajam, o nagrinėjamu atveju pažyma pateikta už antrinės teisinės pagalbos teikimą ne kaltinamajam, o už nukentėjusiajai paskirto atstovo paslaugas. Be to, įstatymas numato, kad priteisiamos tik tos nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas, kurias patyrė pats nukentėjusysis. Įstatymas nenumato galimybės išieškoti valstybės patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-76-449/2022).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti R. R. galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 14 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsniu, į R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. lapkričio 20 d. 11.30 val., iki 2024 m. lapkričio 22 d. 11.30 val. (2 paros) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 10 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. gegužės 14 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti R. R. recidyvistu.

Priteisti iš kaltinamojo R. R. 2 600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) turtinės ir 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. B..

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. R. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.