Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2018-06-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-60-482/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-11
Bylos Nr.
II-60-482/2018
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00132-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Advokatai
Virginijus Ražukas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-60-482/2018Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00132-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 11 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė,sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, Eglei Valinčienei,

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotiemms atstovams Vilijai Danilevičei, Algimantui Žukauskui,

skundą padavusiam asmeniui V. C., jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo V. C. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Algimanto Žukausko 2018 m. vasario 28 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1111-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Algimantas Žukauskas 2018 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1111-2018, kuriuo pripažino V. C. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad šis 2017 m. birželio 26 d. apie 15.48 val., būdamas privačiame žemės sklype, priklausančiame K. D. bei G. Ž., esančiame vandens telkinyje adresu Rausvės g., Balsupių k., Marijampolės sav., be savininko leidimo plaukiojo po tvenkinį, žvejojo ir sužvejojo dvi lydekas, kurių viena svėrė 4.620 kg., o kita lydeka svėrė 1.396 kg. Sužvejodamas dvi žuvis V. C. padarė 200 eurų žalą K. D.. V. C. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 1.137 straipsnio 2 dalyje, pažeisdamas privačios nuosavybės teises, apibrėžtas CK 4.37 straipsnyje, nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, neturėdamas savininko leidimo plaukiojo po tvenkinį, žvejojo ir sužvejojo žuvį. Nutarimu V. C. paskirta 16 Eur dydžio bauda.

2018-03-22 Marijampolės apylinkės teismo rūmuose gautas iš Marijampolės AVPK persiųstas V. C. skundas dėl Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Algimanto Žukausko 2018 m. vasario 28 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1111-2018 panaikinimo (b.l.2–6).

Šalies argumentai

V. C. skundu prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas su nutarimu nesutinka, nurodo, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyrius ginčijamas nutarimas implikuoja išvadą, kad žvejoti privačiame vandens telkinyje galima tik gavus vandens telkinio savininko leidimą, Balsės upelio dalį, kuri įsiterpia į K. D. ir kitų bendraturčių žemės sklypą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyrius traktuoja kaip privatų tvenkinį. Pareiškėjas cituoja Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad dirbtinis vandens telkinys -techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys (kanalas, tvenkinys, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys, kūdra), išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir pan.). Pažymi, kad Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 29 dalyje yra nustatyta, kad tvenkinys - dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote. Pareiškėjas mano, kad jokių dirbtinių vandens telkinių, kuriuos būtų galima priskirti tvenkiniams, minėtoje teritorijoje nėra. Pareiškėjo nuomone, K. D. ir kitų bendraturčių žemės sklypą įsiterpiančią Balsės upelio ir Galubalio pelkės dalį traktuojant kaip tvenkinį, kiltų K. D. atsakomybės klausimas neteisėtai jį įrengiant pelkės teritorijoje ir paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, dėl ko negalima daryti išvados, kad buvo padaryta žalos K. D. teisėms, o tuo pačiu konstatuotina, kad nėra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 518 straipsnio pirmoje dalyje, būtinojo objektyviosios pusės požymio. Pareiškėjas mano, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyrius išvadą, kad Balsės upelio dalis, įsiterpianti į K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, taip pat priklauso jam bendrosios nuosavybės teise, grindė remdamasis išimtinai K. D. parodymais. Jokių oficialių dokumentų patvirtinančių, kad dalis Balsės upelio priklauso privatiems asmenims, įskaitant K. D., bylos medžiagoje nėra. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę, mano, kad kilusį ginčą dėl galimai nukentėjusiajam K. D. padarytos žalos įvertinimo ir jos atlyginimo, būtų galima spręsti civilinio proceso tvarka. Pareiškėjas mano, kad net jei ir būtų pripažinta, jog Balsės upelio dalis, įsiterpianti į K. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, priklauso jam bendrosios nuosavybės teise, tai šios prielaidos pagrindu vis tiek nebūtų galima daryti išvados, kad K. D. turi teisę neleisti žvejoti šioje Balsės upelio dalyje, nes tokiu atveju būtų taikoma Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 16³ punkto nuostata, kad vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ūkio subjektams, žvejojama laikantis šiose taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų. Teisę užsiimti mėgėjiška žvejyba suteikia žvejo mėgėjo bilietas, kuris Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4.3 punkte apibrėžiamas kaip mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo fiziniam asmeniui suteikiama teisė žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kurie nenaudojami kaip žvejybos plotai ir kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama pagal mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus ir tokiai žvejybai nereikalinga žvejo mėgėjo kortelė. Bylos medžiaga patvirtina, kad žvejo mėgėjo bilietą jis buvo įsigijęs.

Atsiliepimas

Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Institucija nurodo, kad nusižengimo esmė yra, kad V. C. privačiame žemės sklype be savininko leidimo plaukiojo, žvejojo, sužvejojo. Žodis tvenkinys, institucijos nuomone, nusižengimo esmės nesudaro. Tai nėra esminis trūkumas, kuris negalėtų būti pašalintas teismo nagrinėjant bylą. Be to, lietuvių kalbos žodyne žodžio tvenkinys kaip viena iš reikšmių yra nurodyta vandens telkinys. Žodis tvenkinys yra žodžio telkinys sinonimas. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra skirtumo kokiame telkinyje vyko nusižengimas, esmė yra, kad tai privatus žemės sklypas ir neturėjo savininko leidimo. Atsilipime pažymėta, kad nutarime yra konkrečiai nurodytas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.37 straipsnis, kuriame nurodoma, kad - nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo savininko leidimo, jis pažeidė privačios nuosavybės teises. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma: įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Nustatyta, kad V. C. pažeidė privačią nuosavybę, savivaliavo privačioje valdoje, pažeidė bendro gyvenimo taisyklės. Atsiliepime pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį mėgėjų žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių III skyrius reglamentuoja mėgėjų žvejybos režimą privačiuose vandens telkiniuose. K. D. nedavė leidimo V. C. žvejoti privačiame vandens telkinyje, tačiau pareiškėjo nuomone toks leidimas nebuvo būtinas. Toks įstatymo nuostatų vertinimas nėra teisingas. Žvejams, be žvejo mėgėjo bilieto, buvo būtina turėti ir to telkinio savininko ar valdytojo leidimą. Be to, 2018-02-20 liudytojas I. K., dirbantis Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas, liudytojo apklausos protokole yra nurodęs, kad „Galubalio pelkė, esanti Balsupių k., Marijampolės sav., nėra vandens telkinys ir jame negalioja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. <...> Galubalio pelkės ribose Balsės upelis yra privatus, valstybė nėra bendrasavininkis, todėl žvejai privalo gauti savininko leidimus".

Teismo posėdžio metu V. C. skundą palaikė, prašė tenkinti ir paaiškino, kad jis žvejojo Balsės upelyje, kuri jungiasi su pelkėmis. Pernai buvo lietinga vasara, daug vandens. Jis žvejoja nuo 12 metų amžiaus, todėl atmintinai žino upės vagą. Daug metų ten vanduo išsiliejęs. Upės plotis 4-6 metrai. Valtis yra 1,5 metro pločio, todėl galima plaukti upe. Upės abiejose pusėse yra pelkė. Savininkai yra pažymėję kuolais, kur yra upė. Kuolai yra kas 20-30 metrų. Savininkai pažymėję ne visą upę, jos dalį. Jis žino, kad galima žvejoti. Ten kur kuoliukai yra 1-2 metrų gylis. Kuoliukai sukalti vandenyje. Upelis eina per pelkę. Pelke plaukti valtimi galima, vietomis yra švendrynai, tai juos apiplauki. Tą dieną jis žvejojo su D. N.. Savininkai iškvietė Apsaugos komandą, policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai paėmė iš jų žuvis, surašė kažkokius dokumentus. Jis žvejojo teisėtai. Kai atvyko Apsaugos komanda, policijos pareigūnai, jis plaukė upeliu. Kai atvyko žvejoti, pravažiavo tiltelį, ten išėmė valtį, o jis automobiliu nuvažiavo už gyventojo, ten yra valstybinė žemė ir ten kažkur paliko savo automobilį. Prie jo priplaukė valtis ir jie plaukė žvejoti, tada kažkiek plaukė per privačią teritoriją. Kai atvyko apsaugos darbuotojas, policijos pareigūnai, jis jau plaukė prie automobilio per privačią teritoriją. Jie žvejojo spiningu, jis spiningą gali numesti iki 35 metrų. Jis spiningą mėtė į upelio vagą, nes ten giliau.

Marijampolės AVPK atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutarimas priimtas teisėtai. Prašo skundo netenkinti. Nutarimą prašo patikslinti lieka žodžiai „vandens telkinyje“. Nuotraukas pateikė K. D.. Kada darytos nuotraukos, jis nežino. V. C. nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos, todėl kiekvienas savininkas turi teisę ginti savo turtą, buvimas teritorijoje, vaikščiojimas yra savininkų teisių pažeidimas.

Liudytojas I. K. paaiškino, kad jis dirba Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėju. Yra tekę tirti keletą bendruomenės skundų. Jei vandens telkinys yra privačioje teritorijoje reikalingas savininko leidimas. Jei nuosavybė yra valstybės ir privataus asmens ar tik valstybės, leidimas nėra būtinas. Privačioje valdoje be leidimo gali žvejoti nepilnamečiai iki 16 metų, neįgalūs ir senatvės pensininkai. Visi kiti turi gauti savininko leidimą. Savininkai turi teisę duoti leidimą, bet neprivalo. Balsės upelis yra natūralios kilmės, jis teka per pelkę, kuri yra žemės ūkio paskirties žemė. Balsės upelis atiteka iš laukų, per krūmynus, pakraščiu eina per pelkynus, pagal nuosavybės ribą. Kai upė kerta pelkę, įmanoma žvejoti tik upelyje, bet ar neatsiras noras žvejoti šonuose. Pelkynų savininkai yra privatūs asmenys. Buvo kuoliukai, bet jie ne visi išlikę. Upelio vagos nematyti. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento administracinių bylų nagrinėjimo skyrius tyrė savininkų pažeidimus, surašė privalomą nurodymą: pašalinti kuoliukus ir pan., tačiau Kauno apygardos administracinis teismas panaikino privalomą nurodymą. Savininkai – tai K. D. ir G. Ž.. Tai buvo 2017 m., Balsės upelis yra išdalintas atkarpomis. Abipus kelio 50 cm yra valstybės žemė. Valstybės žemė į Galubalio pelkę nepatenka. Mėgėjų žvejybos įstatymas reglamentuoja žvejybą privačiuose telkiniuose.

Liudytojas K. D. paaiškino, kad V. C. pažįsta iš matymo, piktumų nėra. Jis atvažiavo nuo Marijampolės pusės prie Galubalės pelkės ir rado apsaugos darbuotoją, kuris šaukė nuo kranto žvejams atplaukti, žvejai neklausė, tada iškvietė policijos pareigūnus. Nuo kranto matė, kad žvejoja valtyje du žvejai. Nuo kranto žvejai buvo 50-70 kilometrų atstumu. Matė, kaip mėtė meškeres, todėl sprendžia, kad žvejai žvejojo. Atvykę policijos pareigūnai kvietė žvejus atplaukti, jie atplaukė į krantą. Valtyje buvo du žvejai D. N. ir V. C.. Jie buvo sužvejoję 4 dideles lydekas ir vieną karosą. Jis žvejams leidimo žvejoti nedavė, žvejai leidimo žvejoti jo neprašė. Pelkė yra jo nuosavybė ir jam nepatinka, kad nuo nuosavybėje žvejoja, plaukioja. Ten yra žemės ūkio paskirties žemė su kūdromis. Iki jų sklypo atiteka Balsės upelis ir išteka kitur, o per sklypą eina menama upės vaga.

Liudytojas P. P. paaiškino, kad jis dirba UAB „Apsaugos komanda“ apsaugos darbuotoju. Gavo iškvietimą, kad privačioje valdoje yra pašaliniai asmenys. Jis nuvyko ir pamatė, kad plaukioja valtimi du asmenys, kurie sakė, kad turi teisę čia būti. Atvyko K. D.. Kadangi žvejai į krantą negrįžo, iškvietė policijos pareigūnus. Jis matė, kaip žvejai žvejoja meškerėmis. Matomumas buvo geras, matėsi valtyje du asmenys. Atvykus policijos pareigūnams, paprašius atplaukti į krantą, žvejai atplaukė, jie buvo pagavę žuvies, matėsi kelios lydekos ir karosas. Valtyje buvo V. C. ir dar vienas asmuo, šiuo metu jo pavardės neprisimena. Privačioje valdoje yra sukaltos lentelės. Jie davė lenteles „Privati valda“, o savininkai susikalė, todėl jis matė, kad žvejai žvejoja privačioje valdoje. Važiuojant į iškvietimo vietą, jis matė, kaip du žmonės žvejoja valtyje, spiningauja.

Liudytojas Aidas Sabukonis paaiškino, kad gavo iškvietimą, kad apsaugos darbuotojui reikia pagalbos, kad žvejoja privačioje valdoje Balsupių kaime. Atvyko su kolega A.Isoda, juos pasitiko apsaugos darbuotojas. Jis matė, kaip valtimi plaukia asmenys, mėtė spiningą.Jie žvejojo pelkėse. Paprašius žvejai atplaukė, du asmenys, matėsi valtyje 4 lydekos ir karosas.

Liudytojas Andrius Isoda paaiškino, kad nepažįsta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Jis ir A.Sabukonis iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo iškvietimą, kad apsaugos darbuotojui reikalinga pagalba. Atvykus matė, kaip du asmenys valtyje žvejoja, spiningauja. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad žvejai yra nepageidaujami. Paprašius atplaukti, atplaukė, valtyje buvo meškerės, pagauta žuvis. Žvejai buvo apie 20 metrų nuo kranto.

Liudytojas G. Ž. paaiškino, kad jis žemės ūkio paskirties žemės bendrasavininkas kartu su K. D.. Būdamas kieme, jis matė, kaip atvyko apsaugos darbuotojas, policijos pareigūnai, pelkėje įplaukusi valtis ir žvejai žvejoja. Leidimo žvejoti jo neprašė, leidimo žvejoti jis nedavė. Jo teisės pažeidžiamos vien tuo, kad valtis įplaukė į jo nuosavybę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas pagal įstatymus, jį priėmė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nutarimas laikytinas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės reikšmingos aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui, kuris savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti.

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog nutarime jo nusižengimo padarymo vieta yra tvenkinys, pareiškėjas cituoja Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas nuostatas apibrėžiančias dirbtinio vandens telkinio sąvoką, pabrėžia kad jokių dirbtinių vandens telkinių, kuriuos būtų galima priskirti tvenkiniams, nusižengimo padarymo teritorijoje nėra, o jeigu yra reikėtų kelti K. D. atsakomybės klausimą, ir tai šalintų galimybę jo paties veiksmus traktuoti kaip nusižengimą. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą teisme ir nustačius, kad pareiškėjas nusižengimą padarė vandens telkinyje, nutarimas administracinio nusižengimo byloje tikslintinas. Patikslinus skundžiamą nutarimą nėra pasunkinama V. C. padėtis ar pažeidžiamos jo teisės į gynybą, o tik patikslinamos įvykio aplinkybės, dėl kurių V. C. išsamiai pasisakė teikdamas skundą. Toks nusižengimo aplinkybių patikslinimas nekeičia skundžiamo nutarimo esmės ir nesudaro pagrindo abejoti jo pagrįstumu, juolab, kad skundžiame nutarime pažeidimo padarymo vieta įvardinta ir vandens telkiniu ir tvenkiniu.

Šioje byloje nustatyta, jog vandens telkinys, kuriame V. C. žvejojo 2017 m. birželio 26 d., yra privatizuotas ir valdomas privataus asmens. Šie duomenys patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2017 m. liepos 7 d. raštu Nr. 20SD-3751-(14.20.104.) bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Pats K. D. apklausos metu patvirtino, jog visas žemės ūkio paskirties sklypas, esantis adresu Balsupių k., Marijampolės sav., bendrai priklauso jam, G. Ž. ir L. D. ir nėra atskirai padalintas ( administracinio nusižengimo bylos b.l. 29-30,41-42).

Skunde teigiama, jog buvo vykdoma mėgėjų žvejyba ir jos režimas privačiuose telkiniuose reglamentuojamas Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatyme bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatose. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį mėgėjų žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taisyklių III1 skyrius reglamentuoja mėgėjų žvejybos režimą privačiuose vandens telkiniuose. Nustatyta, kad K. D. nedavė leidimo V. C. žvejoti jo privačiame vandens telkinyje, tačiau pareiškėjo nuomone, toks leidimas nebuvo būtinas, nes pagal Taisyklių 16³ punktą vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ūkio subjektams, žvejojama laikantis Taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų. Teisę į mėgėjų žvejybą suteikia mėgėjų žvejybos leidimas (LR mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis), tačiau plačiau nurodytina specialiame teisės akte, t. y. Taisyklių nuostatose, kur jų 11.1 papunktis nurodo atvejus kuomet draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę. Teismas konstatuoja, jog norint žvejoti tokios formos (privačiuose) vandens telkiniuose būtina turėti mėgėjų žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę žvejoti būtent tame, t. y. konkrečiame, vandens telkinyje. Čia ir suponuojama išvada, jog žvejams, be žvejo mėgėjo bilieto, buvo būtina turėti leidimą mėgėjiškai žvejybai ir to telkinio savininko ar valdytojo leidimą, išskyrus asmenis, kurie turi teisę į nemokamą žvejybos teisę. Pažymėtina, kad šias aplinkybes, nagrinėjamo nusižengimo kontekste detaliai išnagrinėjo ir jau įvertino Kauno apygardos teismas nutartyje, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-485/2018.

Apklausti liudytojai K. D., P. P., A.Sabukonis, A.Isoda ir G. Ž. patvirtino, kad matė žvejojantį ( spiningaujantį) V. C. Galubalio pelkėje, kad minėtas asmuo plaukiojo privačioje žemės valdoje.

Taigi, įvertinus bylos aplinkybes dėl teisės žvejoti privačiame vandens telkinyje, jų visumą, teismas sprendžia, kad Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Algimanto Žukausko 2018 m. vasario 28 d. priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1111-2018 vis tik pagrįstai buvo konstatuota, jog V. C. buvo būtinas K. D. leidimas, kuris suteiktų teisę žvejoti jo privačiame vandens telkinyje, net jei jis ir turėjo žvejo mėgėjo bilietą, pabrėžiant, kad žvejo mėgėjo bilietų pagrindu pareiškėjui suteikiama teisė žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, o ne privačiuose be savininko ar valdytojo leidimo. Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad jo teisę minėtame vandens telkinyje institucija, priėmusi nutarimą, nepagrįstai susiejo su K. D. leidimu, mano, kad nėra jokio teisės akto įtvirtinančio šią žvejybos sąlygą. Tačiau dar 2018-02-28 surašant administracinio nusižengimo protokolą jis nurodė, kad turėjo galiojantį žvejo bilietą ir jokio nusižengimo nepadarė, kadangi tvenkinio savininkas neišduodavo leidimų žvejoti (administracinio nusižengimo bylos b.l. 2), taigi darytina išvada, jog pareiškėjas, įgyvendindamas turimą subjektinę teisę- žvejoti, sąmoningai ignoravo įstatymų reikalavimus-žinojo, jog žvejojo privačiame vandens telkinyje, ir kad tam yra būtinas telkinio savininko leidimas, tačiau tai ignoravo, t.y. suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį.

Pabrėžtina, kad Kauno apygardos teismas anksčiau minėtoje nutartyje, šio administracinio nusižengimo kontekste, nurodė, kad K. D., neleisdamas pareiškėjui žvejoti jo nuosavybės teise valdomam vandens telkinyje, tinkamai gynė savo pažeidžiamus interesus, nes jo vandens telkinyje žvejojo jo leidimo neturintys asmenys, todėl įgyvendindamas savo kaip savininko teises, su apsaugos darbuotojo ir policijos pareigūnų pagalba, sprendė esamą situaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad skundžiamame nutarime iš esmės padaryta pagrįsta išvada. Nutarime įrašius žodžius „vandens telkinį“, kas esmės nekeičia, nes plaukiojimas valtimi ir žvejyba vyko privačiame žemės sklype- pelkėje, nustatytina, jog V. C. 2017 m. birželio 26 d. apie 15.48 val., būdamas privačiame žemės sklype, priklausančiame K. D. bei G. Ž., esančiame vandens telkinyje adresu Rausvės g., Balsupių k., Marijampolės sav., be savininko leidimo plaukiojo po vandens telkinį, žvejojo ir sužvejojo žuvis, taip vykdydamas tariamų teisę be leidimo žvejoti privačiame vandens telkinyje, pažeisdamas CK įtvirtintas nuosavybę saugančias teisės normas ir padarė pažeidimą numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Byloje surinktų įrodymų pakako tokia išvadai padaryti, todėl Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Algimanto Žukausko priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas ir jį panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. C. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė