Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. (V. S.) gynėjos advokatės Veros Gortovanovos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atmestas gynėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriuo atmestas nuteistojo gynėjos skundas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-141-295/2014.

Teisėja, susipažinusi su teismui pateikta skundui nagrinėti medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-141-295/2014, V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, prieš kurį ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą bylą, 2010 m. rugsėjo 24 d., apie 8.24 val., prie UAB „Vilniaus Pergalė“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), užpuolė nukentėjusįjį T. P. ir panaudodami fizinį smurtą, sudavė nukentėjusiajam nemažiau kaip du smūgius į galvos sritį, tuo padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip palaužę nukentėjusiojo T. P. pasipriešinimą, pagrobė didelės vertės nukentėjusiajam priklausantį turtą: 420 Lt vertės kuprinę „Samsonite“, kurioje buvo 15 000 Lt grynųjų pinigų, 500 Lt kupiūromis, 5 000 Lt vertės nešiojamasis kompiuteris „MAC Book pro“, su 199 Lt vertės interneto modemu „Bitė Vodafone“, 24 auksinės monetos, bendros 24 850 Lt vertės, T. P. vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas bei asmens tapatybės kortelė, kurių bendra atstatymo vertė 280 Lt, automobilių „Mercedes Benz“ ir „Alfa Romeo“ registracijos liudijimai ir techninės apžiūros talonai, kurių bendra atstatymo vertė 90 Lt, namų, sodybos bei biuro raktai, kurių pakeitimo vertė 1 000 Lt, žemės sklypų dokumentai, kurių bendra atstatymo vertė 60 Lt, taip pat T. P. vardu išduotos AB „SEB bankas“ ir AB „Swedbank“ VISA mokėjimo kortelės, bei didelės vertės UAB „Aukso rūmai“ priklausantis turtas – įvairūs juvelyriniai dirbiniai, kurių bendra vertė 106 000 Lt, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam T. P. priklausantį 46 700 Lt vertės turtą ir UAB „Aukso rūmai“ priklausantį 106 000 Lt vertės turtą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi nuteistojo V. S. kasacinį skundą atsisakė priimti ir skundą su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

Nuteistojo V. S. gynėja advokatė V. Gortovanova 2015 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Gynėja šį pareiškimą grindė tuo, kad aptariamoje byloje paaiškėjo nauji duomenys, susiję su nukentėjusiojo T. P. parodymų patikimumu. Anot gynėjos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis T. P. nenurodė jį užpuolusio asmens identifikuojančių požymių, o iš jo žodžių sudarytas jį užpuolusio asmens fotorobotas visiškai nepanašus į nuteistąjį V. S., kuris nuo pat proceso pradžios savo kaltės nepripažino ir įvykio vietoje nusikaltimo padarymo metu nebuvo. Gynėja nurodo, kad buvo gauta specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog nukentėjusiojo T. P. asmens parodymo atpažinti metu sprendimų tikslumui įtakos galėjo turėti tam tikri veiksniai, t. y. praėjęs ilgas laiko tarpas tarp veido įsiminimo ir jo atpažinimo, matyto veido tipiškumas, įvykio metu patirtas stresas, nuotraukoje esančio asmens amžiaus sutapimas bei netinkamai sudarytos parodymo atpažinti procedūros. Atsižvelgusi į tai, kas pasakyta, gynėja manė, kad specialistės pateiktos išvados sudaro pagrindą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Gynėjos pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal kompetenciją buvo perduotas Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs minėtą nuteistojo gynėjos pareiškimą ir nenustatęs baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras sprendė, kad gynėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės buvo žinomos ir įvertintos bylą nagrinėjant instancine tvarka.

Nuteistojo V. S. gynėja, ginčydama Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą, 2015 m. rugsėjo 29 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Gynėja skunde prašė panaikinti apskųstą Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimą ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Gynėja skunde iš esmės išdėstė tuos pačius argumentus, kaip ir pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. spalio 26 d. nutarimu nuteistojo V. S. gynėjos skundo netenkino ir paliko galioto Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistojo gynėja, nesutikdama su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. spalio 26 d. nutarimu, padavė skundą Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjos skundą, konstatavo, kad gynėja nei prokurorams, nei teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo V. S. nekaltumą arba jog jis padarė lengvesnę veiką, nei tą, už kurią jis nuteistas. Apygardos teismas taip pat nenustatė ir kitų, BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išvardytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą. Todėl teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi nuteistojo gynėjos skundą atmetė ir paliko galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. spalio 26 d. nutarimą, kuriuo netenkintas nuteistojo gynėjos skundas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-141-295/2014.

Nuteistojo V. S. gynėja skunde, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti. Nuteistojo gynėja skunde iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus ir dėsto tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos tiek pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, tiek skunduose Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir apygardos teismui. Gynėja skunde tvirtina, kad prokurorai ir apygardos teismas neįsigilino į pareiškime ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, susijusias su nuteistojo V. S. asmens identifikavimu. Pasak gynėjos, apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo V. S. pripažintas kaltu dėl T. P. apiplėšimo, grindžiamas nepatikimais nukentėjusiojo T. P. parodymais. Gynėja pažymi, kad bylą nagrinėjant instancine tvarka V. S. identifikuojantys ir asmens tapatybę nustatantys požymiai nebuvo tiriami. Anot gynėjos, vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą nebuvo atsižvelgta, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai tik patvirtina nusikalstamos veikos faktą, bet neįvardija kaltininko. Tuo tarpu, 2015 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusysis T. P. galėjo gerai neįsidėmėjo jį užpuolusio asmens, ir vadovaujantis mokslo žiniomis, šioje specialisto išvadoje pagrindžiamos abejonės priimtų teismo sprendimų tikslumu. Gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad gynėja nepateikė duomenų, kurie paneigtų V. S. kaltę, nes, gynėjos nuomone, tai įmanoma padaryti tik atnaujinus procesą ir atlikus tyrimą, t. y. apklausus specialistą, taip pat suteikiant jam galimybę dalyvauti papildomose nukentėjusiojo, nuteistojo apklausose, kituose procesiniuose veiksmuose.

Nuteistojo V. S. gynėjos skundas netenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis nenaikintina.

Žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis (ekstraordinarus) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiantis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo yra įtvirtintos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad aptariamu atveju nuteistojo gynėja siekia, jog baudžiamoji byla Nr. 1-141-295/2014, kurioje V. S. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį bei nuteistas laisvės atėmimu 4 metams, būtų atnaujinta BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu – dėl nukentėjusiojo T. P. parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole esančių duomenų nepatikimumo, t. y. jų netikslumo.

Naujai paaiškėjusios aplinkybės – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatyti faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Prie naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą priskirtinos ir kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Iš paminėtos teisės normos turinio akivaizdu, kad kitokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti aplinkybės, kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog nusikalstamą veiką padarė kitas asmuo ir pan. Tačiau, šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad vertinant, ar tam tikros aplinkybės pripažintinos naujai paaiškėjusiomis, įskaitant ir kitų įrodymų nepatikimumą, svarbiausiu ir lemiamu aspektu yra tai, ar jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusiomis. Įstatymo leidėjo vartojama konstrukcija „negalėjo būti žinomos“ vertintina ne apibendrintai, o atsižvelgiant į bylos medžiagą.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių teisinių prielaidų formuoti išvadą, jog 2015 m. rugpjūčio 31 d. specialisto pateiktos išvados, vienos ar kartu su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad V. S. nepadarė priešingos teisei veikos, už kurios įvykdymą jis nuteistas. Duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų pakankamumo, jų vertinimo ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra tik teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetą, ir kurio teisėtumas bei pagrįstumas patikrintas instancine tvarka, neabejotinai nustatyta, kad būtent nuteistasis V. S., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, apiplėšė T. P..

Nesutiktina su gynėjos skundo teiginiais, kad prokurorai ir apygardos teismas neįsigilino į pareiškime ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, susijusias su nuteistojo V. S. asmens identifikavimu. Iš apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad V. S. kaltė dėl T. P. apiplėšimo yra pagrįsta ne tik nukentėjusiojo T. P. parodymo atpažinti pagal nuotrauką, akistatos protokolų duomenimis, bet ir nukentėjusiojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek tiesiogiai ištirtais pirmosios instancijos teisme, taip pat įvykio vietos apžiūros, teismo medicinos specialisto išvada, telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusio V. S., elektroninių ryšių bazinių stotelių, esančių netoli nusikaltimo vietos, duomenimis, liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais bylos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl nukentėjusiojo T. P. parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuotų duomenų patikimumo, nes jų patikimumas įvertintas ir patikrintas šią baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka. Tuo tarpu, aukštesnės instancijos teismo nuomone, 2015 m. rugpjūčio 31 d. pateiktos specialisto išvados apie nukentėjusiojo T. P. galėjimą padaryti tikslų sprendimą atpažįstant jį užpuolusį asmenį pagrįstos tik teorinėmis mokslinėmis žiniomis ir yra prielaidų pobūdžio.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog teismas, priimdamas nuosprendį, bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam, gynėjai ir / arba kitaip, nei jie jas aiškina bei suvokia, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių. Baudžiamasis procesas negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė dar kartą pasibylinėti, suteikianti galimybę vis iš naujo ir iš naujo įrodinėti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes iki begalybės, t. y. iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus suinteresuotam asmeniui (konkrečiu atveju nuteistajam ir jo gynėjai). Kaip nurodyta pirmiau, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tik esant esminės klaidos atvejams taisyti, tačiau tokių šiuo atveju nenustatyta.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pritartina apygardos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. spalio 26 d. nutarimą, kuriuo atmestas nuteistojo V. S. gynėjos V. Gortovanovos skundas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-141-295/2014, nes nuteistojo gynėjos nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme.

Todėl aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti nuteistojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. S. (V. S.) gynėjos advokatės Veros Gortovanovos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.