Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. D. skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė Sonata Vaicekauskienė, UAB „Būsto paskolų draudimas“, A. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Sonata Vaicekauskienė patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0114/11/01259 matyti, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje yra vykdoma Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 2-3781-285/2011 dėl 223,71 Lt išieškojimo iš skolininkų A. B. ir L. D. išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai, parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą, adresu – (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos Nr. 0114/11/01259 duomenimis nustatyta, kad antstolė 2014-12-01 patvarkymu paskyrė pareiškėjai bei suinteresuotam asmeniui A. B. priklausančio nekilnojamojo turto, adresu – (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti turto ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Ober-haus“. 2015-04-15 antstolė patvarkymu, vadovaudamasi UAB „Ober-haus“ atliktu ekspertizės aktu, nustatė areštuoto turto vertę 36 000 Eur, pradinę turto iš varžytinių kainą 28 800 Eur, pirmųjų varžytinių data – 2015-05-11. Alytaus rajono apylinkės teismui 2015-07-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-3271-652/2015 sustabdžius L. D. turto realizavimą, 2015-07-23 antstolės patvarkymu buvo atšauktos 2015-07-23 pirmosios nekilnojamojo turto varžytinės. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-06-10 nutartimi Nr. 2FB-313-652/2016 nutraukė L. D. bankroto bylą, todėl antstolė 2016-07-29 patvarkymu nutarė atnaujinti priverstinį skolos išieškojimą, 2016-08-16 skelbti pirmąsias areštuoto nekilnojamojo turto varžytines, nustatant pradinę parduodamo turto, adresu (duomenys neskelbtini) iš varžytinių kainą 28 800 Eur (turto vertė 36 000 Eur). Taip pat antstolė minėtu patvarkymu informavo skolininkus, jog iki nurodytos datos skolininkai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 704 str. nuostatomis, gali patys arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Skolininkė L. D. pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašo pripažinti antstolės sprendimą vykdyti įkeisto turto varžytynes, nustačius turto kainą 28 800 Eur, neteisėtu.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Lietuvos Respublikos CPK 7 str. įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (ar kitas vykdomasis dokumentas) būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

Lietuvos Respublikos CPK 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Jeigu skolininkas teismo sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 str.).

Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnis reglamentuoja areštuoto turto įkainojimo taisykles. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Antstolio pareiga yra įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2015-04-15 patvarkymu, vadovaudamasi UAB „Ober-haus“ atliktu ekspertizės aktu, nustatė areštuoto turto vertę 36 000 Eur, pradinę turto iš varžytinių kainą 28 800 Eur. Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos medžiagos, turtas įvertintas remiantis 2015-04-03 ekspertizės aktu. Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkė L. D. teisės aktų nustatyta tvarka 2015-04-03 atliktos ekspertizės dėl turto įkainojimo neskundė, antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų ar surašytų dokumentų neskundė. 2016-08-11 pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja nenurodo jokių motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų, tik remiasi nuomone, jog turto vertinimas, atliktas 2015-04-03, jau neatitinka tikrovės, nes rinkos kaina tokio pat nekilnojamojo turto yra ženkliai didesnė, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų (atlikto naujo turo vertinimo ar pan.). prie skundo pridėta lentelė su parduodamų nekilnojamojo turto objektų kainomis, niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei nustatyta 2015-04-03 ekspertizės aktu (CPK 179 str.). Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog iki 2016-08-16 skolininkė galėjo pati surasti areštuoto turto pirkėją už ekspertizės aktu nustatytą turto vertę ar dar didesnę, tačiau to nepadarė.

Darytina išvada, jog antstolė maksimaliai siekė apsaugoti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, siekė išlaikyti šių interesų pusiausvyrą. Antstolė, neturėdama pagrindo abejoti 2015-04-03 ekspertizės išvada, teisėtai ir pagrįstai surašė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir varžytinių paskelbimo, o skolininkams nesuradus ir nepasiūlius savo turto pirkėjo už kainą ne mažesnę, nei turtas įvertintas, pagrįstai paskelbė areštuoto nekilnojamojo turto varžytines, nustatant pradinę turto kainą – 28 800 Eur. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos CPK 718 str. pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Konstatuotina, jog varžytynėse nustatyta pradinė pardavimo kaina buvo nurodyta laikantis Lietuvos Respublikos CPK 718, 722 str. nustatytos tvarkos. Todėl antstolė teisėtai ir pagrįstai paskelbė skolininkės turto pardavimą iš pirmųjų varžytinių nustatytai pradinei turto pardavimo pirmose varžytynėse kainai.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad antstolės veiksmai nelaikytini neteisėtais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 513 str., teismas,

nutaria:

pareiškėjos L. D. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.