- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-17
- Bylos Nr.
- 2-1681-571/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01102-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- M. J.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugo skyriaus, Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S., dalyvaujant ieškovei G. K., ieškovės atstovui advokatui R. L., atsakovui M. J., institucijos teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugo skyriaus atstovui V. Š. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį , atsakovui M. J., institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė G. K. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. J. sūnaus H. J. gim. 2014-01-06 išlaikymui po 600 litų kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės , šią sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka , nustatant ieškovei uzufrukto teisę į priteistas lėšas .Išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo į teismą dienos. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1200 litų. Prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė G. K. parodė, kad bendras su atsakovu vaikas gimė 2014-01-06. Atsakovas dar iki vaiko gimimo nupirko į lovelę –maniežą, maitinimo pagalvėlę, davė kažkiek pinigų, po vaiko gimimo nupirko maistelio, sauskelnių. , todėl sutiktų, kad įsiskolinimas išlaikymo būtų priteistas 900 litų, o ne 1200 litų. Ji gyvena kartu su savo tėvais , tėvų bute. Ji nuo 2014-04-01 dirba ir verčiasi individualia veikla. Jos gaunamos mėnesinės pajamos yra 130 litų. Vaiko išlaikymui reikalinga 1200 litų per mėnesį, todėl ieškinį palaiko.
Atsakovas M. J. su ieškiniu sutiko iš dalies. Jis parodė, kad išlaikymą teikti sutinka, bet tik 300 litų, nes mano, kad tokia suma yra pakankama. Jis dirba, tačiau nepilną darbo dieną ir jo mėnesinės pajamos 300 litų per mėnesį. Jis nuperka maistelio, sauskelių, kai gali duoda ir grynais pinigais. Dar iki vaiko gimimo nupirko vaiko lovelę-maniežą, maitinimo pagalvėlę, čiužinį į lovytę, visą kūdikio patalynę. Pirko kūdikiui medicininių priemonių, be to yra davęs 3 kartus ieškovei po 200 litų ir du kartus po 100 litų. Viso sūnui skyręs 2302 litus. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Šiuo metu matosi su vaiku.
Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė V. Š. teikiant išvadą parodė, kad atsakovas pripažįsta pareigą teikti išlaikymą sūnui. Jos nuomone galima manyti, kad tokia suma reikalinga vaikui išlaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai .
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas M. J. gim. 1988-10-12 yra H. J. gim. 2014-01-06 tėvas (b.l.9).
Nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą atsižvelgiama į kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, vaiko norus ir pažiūras, kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (Lietuvos aukščiausiojo teismo senato 2002 06 21 nutarimas Nr.35,3,4p.), pirmenybę teikiant vaiko interesams.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių sūnus H. J. nuo gimimo gyvena su motina G. K.. Iš teismui pateiktos Vaikų teisių skyriaus išvados matyti, kad G. K. su sūnumi gyvena kartu su savo darbingo amžiaus tėvais. Ji yra įsigijusi visus kūdikio auginimui reikalingus reikmenis, namuose jauku ir saugi aplinka, todėl akivaizdu, kad berniuko gyvenamosios vietos nustatytas su motina, neprieštaraus vaiko interesams. (b.l.23-24).Be kita ko atsakovas taip pat neprieštaravo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir teismui jokių įrodymų dėl ieškovės netinkamo elgesio su vaiku neteikė. Remiantis išdėstytu teismas traktuoja, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus mažamečio vaiko interesams, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai.
CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Žr.: pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tokio dydžio išlaikymas vaikui turi būti teikiamas net ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Kita vertus, nurodytas orientacinis minimalus išlaikymo dydis nereiškia, kad iš atskirai gyvenančio vieno iš tėvų vaiko išlaikymui visais atvejais priteistina pusė nurodyto dydžio. Nustatant kiekvieno iš tėvų pareigą išlaikyti vaikus turi būti vertinama kiekvieno iš jų turtinė padėtis siekiant nustatyti, kuris iš jų didesne dalimi gali prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1458-567/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reguliavimo principų numatytų CK 3.3 str. 1d. – prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad priimant sprendimą prioritetiškai turi būti atsižvelgiama į vaiko teises ir interesus, siekiant užtikrinti jo apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo ar pakeitimo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta kad G. K. dirba pagal verslo liudijimą ir jos gaunamos pajamos apie 130 litų per mėnesį kaip nurodo G. K.. G. K. parodė, kad ji nuo 2014-04-01 pradėjo verstis individualia veikla ir atlieka nagų lakavimo, antakių korekcijos, makiažo darymo darbus. Ji pateikia teismui prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, tačiau teismui sunku patikė tuo, kad ieškovė per mėnesį dirbtų už 130 litų, juolab, kad iš gaunamų pajamų ji turi susimokėti ir už kosmetikos priemones, laką, dažus, mokėti patalpų , kuriose dirba nuomą, mokesčius už elektrą, vandenį ir kita. Iš atsakovo M.Jankausko pateiktų fotonuotraukų matyti, kad G. K. užsiiminėja gelinių nagų priauginimu, gelinių nagų korekcija, ilgalaikiu kojų ir rankų nagų lakavimu (b.l.39).Tai yra ieškovės G. K. pajamos turėtų būti didesnės, nes vien preparatai, kuriais naudojasi atliekant gelinių nagų priauginimo ir korekcijos procedūras kainuoja kelis šimtus litų. Iš to darytina prielaida, kad ieškovės G. K. mėnesinės pajamos tikrai yra ne 130 litų, o didesnės. G. K. neuri nekilnojamojo turto (b.l.48). Jai nuosavybės teise priklauso automobilis(b.l.50).Be to ieškovė gauna 97 litus išmoką vaikui (b.l.12). Ieškovė mokosi Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre IV gimnazijos klasėje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, kadangi atsakovas ir pats patvirtino, kad ieškovė po parengiamojo posėdžio leidžia matytis su sūnumi.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. J. jaučia pareigą išlaikyti savo vaiką ir sutinka mokėti po 300 litų kas mėnesį. Jis nurodė, kad gyvena nuomojamame bute. Atsakovas dirba VšĮ Zoo parkas nepilną darbo dieną ir jo gaunamos pajamos 200 litų. (b.l.35). Jis nekilnojamojo turto neturi (b.l.16). Atsakovas turi automobilį, tačiau jam taikytas turto areštas (b.l.15). Spręsdamas vaiko išlaikymo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus asmuo, turintis kompiuterių operatoriaus specialybę, todėl jis turėtų dėti visas pastangas, kad prisidėtų prie vaiko išlaikymo ir kad vaikas galėtų tenkinti net tik minimalius poreikius. Teismas iš dalies sutinka su ieškovės pateikta išlaidų, reikalingų vaiko išlaikymui skaičiuote, tačiau nesutinka su tuo, kad metų laiko neturinčiam vaikui per mėnesį reikalinga 200 litų suma rūbams bei 100 litų suma avalynei, kadangi jis dar net nevaikšto ir kiekvieną mėnesį rūbų bei avalynės už tokią sumą neperka. Be to iš ieškovės pateiktų kvitų matyti, kad ji nėra pirkusi kokių nors rūbelių, daugiausia yra pirkta maistelis, vaistai, vitaminai, sauskelnės, žindukai, buteliukai pienui.(b.l.43-47). Iš teismui pateiktų kvitų matyti, kad yra pirkta produktai, kuriuos tikrai nenaudoja, kūdikis, o būtent kramtomoji guma,. šokoladas, duona, dešra, mišinys picai, mineralinis vanduo, alus, pomidorai, kava. Taip pat nesutinka su 100 litų suma tenkančia mėnesiui, kuri turi būti skirta ugdymo priemonėms, nes metų laiko neturintis vaikas nei skaito, nei žiūri kokių nors programėlių, nepiešia, nelipdo ir nežaidžia kokius nors sudėtingus žaidimus ar naudoja sudėtinga priemones žaidimams. Sunkiai suprantama, kokiam 6 mėnesių laiko kūdikio laisvalaikio praleidimui , ieškovė planuoja skirti per mėnesį 50 litų. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad 400 litų materialinis išlaikymas tenkantis vaikui atitinka jo poreikius, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteisiant 400 litų materialinio išlaikymo sūnui, mokant kas mėnesį iki jo pilnametystės. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, tai yra nuo 2014-03-25 ( CK 3.192,3.194 ,3.196 str. 1p.). Pažymėtina, kad įstatymas numato galimybę, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo.
G. K. prašo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą 1200 litus nuo vaiko gimimo iki 2014-m. kovo mėnesio. Bylos nagrinėjimo metu ji pripažino, kad atsakovas yra davęs 300 litų grynais pinigais, todėl įsiskolinimo sumą sumažino iki 900 litų . Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas visais įmanomais būdais prisidėjo prie savo vaiko išlaikymo, o būtent yra nupirkęs už 132 litus pagalvę kūdikiui (b.l.37), iš ieškovės ir atsakovo motinos susirašinėjimų telefonu žinutėmis matyti, kad atsakovas davė 500 litų maniežui, pirko už 200 litų įvairių vaistų, 3 kartus davė po 200 litų , pirko sauskelnių, mišinukų (b.l.40) ir ieškovė siųsta kita žinute šių aplinkybių nepaneigė, o patvirtino, kad jo pareiga yra rūpintis vaiku. Vadovaujantis LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Aukščiau išdėstytų įrodymų pagrindu teismas traktuoja, kad ieškovė nepateikė teismui neginčytinų įrodymų, kad atsakovas nejautė pareigos išlaikyti savo vaiko ir jokiais būdais neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Priešingai atsakovas įrodė, kad jis , pagal galimybes išlaikymą teikė, o ieškovė šiuo atveju buvo nesąžininga ieškinyje nurodydama, kad visiškai išlaikymo neteikė. Pažymėtina, kad ieškovė net nenorėjo nurodyti atsakovui savo sąskaitos numerio į kurį jis galėtų pravesti pinigėlius , motyvuodama tai tuo, kad šalys nesutaria ir tarp jų vyksta ginčai. Remiantis išdėstytu ieškinys šioje dalyje netenkintinas.
Pažymėtina, kad ieškovė nereiškė reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, atsakovas taip pat šiuo klausimu priešieškinio neteikė. Be to bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad šį klausimą išsprendė taikiai ir atsakovas matosi ir bendrauja su sūnumi. Remiantis išdėstytu bendravimo su vaiku klausimas nesprendžiamas, kadangi jis gali būti sprendžiamas teismine tvarka, tik esant ginčui tarp šalių. ( CK 3.170 str.4d. ).
Iš atsakovo priteisina 144 litai žyminio mokesčio valstybei( CPK 88 str.,96 str.). Ieškinį tenkinus dalinai iš atsakovo priteistina 327,51 litas už advokato paslaugas, ruošiant procesinius dokumentus valstybės naudai , kadangi ieškovei 2014-02-14 tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2).-14-T-573-656 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Iš atsakovo priteistina 18 litų pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 88 str.1d.3p,6p., 96 str., 96‘ str.)
Rezoliucinė dalis
Nusprendė:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovo M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą , sūnui H. J. a.k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis, po 400 litų, kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės , išlaikymą mokant nuo 2014-03-25 dienos. Priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatyti, jog priteistą išlaikymą sūnui H. J. uzufrukto teisėmis tvarko motina G. K. a.k. (duomenys neskelbtini) .
Nustatyti nepilnamečio H. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. K. a.k. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio 144 litus, 18 litų pašto išlaidų valstybės naudai ( šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) už ieškovei suteiktas advokato paslaugas 327,51 litus valstybės naudai ( šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 43 , „Swedbank“ įmokos kodas 5630).
Sprendimas per 30d. , apeliaciniu skundu, nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.