Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-07-10 · Byla Nr. A2.6.-2909-201/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-07-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-08-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-10
Bylos Nr.
A2.6.-2909-201/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02507-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Pažeidėjas
N. G.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-2909-201/2014
Proceso Nr. 4-06-3-02507-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
Registro objektas ROIK: 07-14-8525428(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. liepos 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. G. (N. G.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124-1 straipsnio 7 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas N. G. (N. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, aukštojo išsilavinimo, nebaustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. (N. G.) administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2014-06-18 d., 15.30 val. Minijos g. 129, Klaipėdos mieste, vairuodamas transporto priemonę „Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo, nepasirūpino, kad ji savaime nepradėtų riedėti, transporto priemonė pradėjo riedėti atgal ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Apie eismo įvykį N. G. (N. G.) nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Įvykio metu apgadinta kita transporto priemonė. Tokiu būdu N. G. (N. G.) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 152, 232 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino iš dalies. Jis neneigė, kad nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo ir galėjo apgadinti kitą transporto priemonę, tačiau nesutinka, jog iš įvykio vietos pasišalino tyčia. N. G. (N. G.) tvirtinimu, dėl automobilio gale įtaisyto priekabos buksyravimo kablio, nepajautė, jog atistrenkė į kitą automobilį, todėl nuvažiavo. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi ir prašo teismo atsižvelgti į jo sudėtingą šeimyninę padėtį – į tai, kad prižiūri savo neįgalią sutuoktinę, kurią tenka vežioti į gydymo įstaigas, į tai, kad yra pensinio amžiaus ir gaunamos pajamos nėra didelės.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

N. G. (N. G.) kaltinamas trijų administracinių teisės pažeidimų padarymu, t.y., kad nepateikė vairuotojo pažymėjimo (LR ATPK 124¹ str. 7 d.), kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę (LR ATPK 127 str. 2 d.) bei tuo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai (LR ATPK 130 str. 1 d.). N. G. (N. G.) kaltė, padarius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, V. A. paaiškinimu, fotolentelėmis, pranešimo apie įvykį policijai duomenimis.

Spręsdamas, ar N. G. (N. G.) veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią, šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti, kad jis susijęs su eismo įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir nori taip elgtis. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Tačiau kiekvienu atveju privaloma vertinti konkrečią situaciją bei nustatyti ar asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (2014-02-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11/2014). Sprendžiant ar asmuo suvokė padaręs eismo įvykį ne mažiau svarbus ir transporto priemonės apgadinimo mąstas ir pobūdis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. G. (N. G.) vairuojama transporto priemonė „Opel Astra“ pariedėjusi atgal apgadino automobilį „KIA Sorento“, kuriam užfiksuoti apgadinimai – įlenktas priekinis valstybinis numeris (b. l. 8). Tuo tarpu, „Opel Astra“ automobilis neapgadintas, o ant priekabos buksyravimo kablio užfiksuotos tamsių dažų žymės (b. l. 9). Automobilio „Kia Sorento“ vairtuotojo V. A. paaiškinime nurodyta, kad sustojus prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiuosius, automobilis „Opel Astra“ pradėjo rėdėti atbulas ir asitrenkęs į V. A. automobilį, nuvažiavo (b. l. 7). Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra duomenų, jog N. G. (N. G.) po eismo įvykio būtų vengęs atvykti į policijos komisariatą (b. l. 4, 5). Atsižvelgiant į tai, kad N. G. (N. G.) yra pensinio amžiaus, o automobilio „Kia sorento“ ir „Opel Astra“ buksyravimo priekabos kablio apgadinimai nežymūs, į tai, kad neneigia kaltės, jog jis padarė eismo įvykį, todėl teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvokė sukėlęs eismo įvykį ir jo veikoje nėra teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

Dėl teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, N. G. (N. G.) atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs teisės pažeidimą (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), yra pensinio amžiaus (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – praeityje baustas administracine tvarka, tačiau baustumas išnykęs, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalias nuobaudas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies, 127 straipsnio 2 dalies, sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsniu, 33 straipsniu, 124¹ straipsnio 7 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 293 straipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

N. G. (N. G.) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

N. G. (N. G.) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, skirti įspėjimą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo N. G. (N. G.) atžvilgiu nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą - 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Adolfina Simaitienė