Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, Mildai Laukytei, Irmai Daukšaitei-Gavelienei, Antaninai Antonenko, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės AB „Kauno energija“ atstovui Genadijui Kelinui, atsakovui D. G., institucijos teikiančios išvadą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams Tautvydui Puidokui, G. D. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui D. G., institucija teikianti išvadą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, dėl mokėjimo už šilumą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-03-12 Ieškovas tikslindamas ieškininius reikalavimus nurodė, kad 2012-02-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteista 5 462 Lt skola už šilumą, 173 Lt žyminio mokesčio. Sprendimą apskundus apeliacine tvarka, skundas buvo atmestas ir iš atsakovo papildomai priteista 173 Lt žyminio mokesčio. Atsakovui vykdant mokėjimus ieškovas vadovaujantis CK 6.54 ir 6.55 str. nuostatomis vykdytais mokėjimais dengė 2012-02-14 teismo sprendimu priteistą skolą. Atsakovas laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-03-01 sumokėjo 7 064,11 Lt, iš jų per antstolį buvo išieškota 1 178,02 Lt priteistos skolos dengimui ir antstolis išieškojo 210,88 Lt procesinių palūkanų pagal teismo sprendimą. Iš šių pinigų buvo padengta 42,97 Lt delspinigių už einamuosius priskaitymus. 7064,11 Lt – 5 808 Lt = 1256,11 Lt naujos skolos dengimui. Iš šios sumos atėmus 210,88 Lt procesinių palūkanų ir 42,97 Lt einamųjų delspinigių lieka 1002,26 Lt ieškinio sumos dengimui. Įvertinus atsakovo mokėjimus ieškinio sumos dengimui ieškovė atsisakė ieškinio 1002,26 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 8 421,77 Lt įsiskolinimą už šilumą, 2 335,59 Lt už šilumą karštam vandeniui ruošti, 323 Lt žyminį mokestį, 5,90 Lt už duomenų gavimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grąžinti 30 Lt žyminio mokesčio permoką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ butui, esančiam (duomenys neskelbtini) tiekė šilumą. Butas priklauso atsakovui D. G. (b.l.7-9 t.I). Už patiektą šilumą atsakovas turėjo atsiskaityti pagal pateiktas mokėjimo sąskaitas (mokėtojo kodas 235014830). Iš pateiktų buto žiniaraščių, patikslintų reikalavimų, su patikslintais reikalavimais pateiktų žiniaraščių matyti, kad atsakovo skola susidarė už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-01-01 11 259,67 už šilumą, iš jų 8 421,77 Lt už šilumą buto šildymui ir 2 835,90 už šilumą karštam vandeniui ruošti (b.l. 11-14, 81-83, 115-116, 122-123, 134-139, 168-171, 176-189 161-166 t.1, 26-34 t.II).

1) Ieškovo paskaičiuoti mokesčiai už šildymą yra per dideli, nes tiekiama sunaudota šiluminė energija buvo apskaitoma netinkamai: - mokesčiai paskaičiuoti netinkamai, kadangi 2001 m. metais name, esančiame A(duomenys neskelbtini) buvo atlikta vadinama šilumos mazgo rekonstrukcija, po kurios komercinėms patalpoms šilumos energija buvo tiekiama aukštais parametrais, taip padidinant mokesčius visiems namo gyventojams, rekonstrukcija atlikta nesilaikant tuo metu galiojusių „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ reikalavimų; - negyvenamosioms patalpoms (duomenys neskelbtini) mokesčius už šildymą skaičiuojant pagal namo bendrąjį atsiskaitomąjį šilumos apskaitos prietaisą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojams tenka didesni mokesčiai už patalpų šildymą; - netinkamai skaičiuojami mokesčiai paskirstant šilumos kiekį visiems daugiabučio namo gyventojams, kai yra butų, kuriuose nėra vonios šildytuvo; - nepagrįstai namui taikomi patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodai Nr.4 ir Nr.5.

Nurodyti atsakovo argumentai atmestini vadovaujantis šiais motyvais: - šioje byloje nagrinėjama atsakovo ieškovei susidariusi skola už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-01-01, tuo tarpu atsakovas savo atsikirtimuose pateikia motyvus, kuriais atsikirtinėjo į ieškinį dėl susidariusio įsiskolinimo už patiektą šilumą patalpų šildymui atsakovui nuo 2009-01-16 iki 2011-01-01 ir už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2009-04-01 iki 2011-01-01. Pažymėtina, kad visi klausimai, susiję su šilumos tiekimu pastate esančioms komercinėms patalpoms, šios šilumos apskaita bei šilumos paskirstymu šioms komercinėms patalpoms buvo nagrinėti Kauno apylinkės teisme byloje Nr.2-4-191/2012 priimant 2012-02-14 sprendimą bei Kauno apygardos teisme nagrinėjant apeliacinį skundą byloje Nr.2A-1150-221/2012. Todėl atsakovo atsikirtimai (b.l.40-42 t.II), dėl neteisingo mokesčių skaičiavimo, nurodant aplinkybes susijusias su komercinėmis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) laikotarpiu iki 2011-01-01 atmestini, teismui nepasisakant dėl su tuo laikotarpiu susijusių teismui atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų (b.l.44-50, 55-68, 131-133, 154-160 t.I). Pažymėtina, kad dėl šilumos tiekimo aukštais parametrais Valstybinė Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2014-09-02 rašte Nr.R2-2487 atsakovui yra nurodžiusi, kad negyvenamųjų patalpų rekonstrukcija, kai šildymo sistemos buvo prijungtos tiesiogiai prie šilumos perdavimo tinklo (aukštų parametrų) turi įtakos bendram šilumos suvartojimui pastate, tačiau norint daryti pagrįstas išvadas, atsakovui buvo pasiūlyta kreiptis į įmones, atliekančias tokias ekspertizes (b.l.122-123 t.I). Atsakovas tokiu pasiūlymu nepasinaudojo bei jam pateiktos išvados administracine tvarka neskundė; - atmestini argumentai, jog mokesčiai neteisingai skaičiuojami pagal bendrąjį šilumos apskaitos prietaisą gyvenamosioms ir negyvenamosioms patalpoms nagrinėjamoje byloje Valstybinei kainų kontrolės ir energetikos kontrolės komisijai pateikus išvadą, kurioje konstatuojama, kad „dėl to, jog negyvenamosioms patalpoms šilumos kiekis yra paskirstomas ne pagal individualaus šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, daugiabučio namo gyventojams mokėjimai už butų šildymą galimai sumažėjo“ (b.l.6 t.II); - atmestini ir atsakovo argumentai, jog negavus iš Valstybinės energetikos inspekcijos akto apie šilumos įrenginių, po rekonstrukcijos, tinkamumą naudoti neteisingai patalpoms šildyti taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr.5, kai iš bendro daugiabučio namo ploto arba tūrio išminusuojamas patalpų, kurioms šilumos kiekio sunaudojimas apskaitomas individualiu prietaisu, plotas arba tūris. Šie atsakovo pateikti argumentai taip pat buvo išanalizuoti Kauno apylinkės teisme byloje Nr.2-4-191/2012 priimant 2012-02-14 sprendimą. Minėtame sprendime nurodoma, kad „Energetikos inspekcija nagrinėjo skundus dėl energijos apskaitos ir mokėjimų už suvartotą energiją pažeidimus. Ieškovas AB „Kauno energija", kaip tiekėjas, įspėjimų, pastabų ar įpareigojimų dėl mokesčių (duomenys neskelbtini) namo vartotojams skaičiavimo ar jų nepagrįstumo už praėjusį laikotarpį iš Energetikos inspekcijos negavo. Nors Energetikos inspekcija ir nurodė, kad nėra įvykdyti visi reikalavimai pagal galiojusias „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių" 9 punkto reikalavimus, nepateikta VEI aktas-pažyma apie šilumos įrenginių tinkamumą naudoti, tačiau techniškai buvo atlikta pagal suderintą projektą. Akto-pažymos nebuvimas „negali būti traktuojamas, kad atlikta rekonstrukcija buvo neteisėta. Techniškai atlikti darbai iš esmės atitiko suderintą projektą. Byloje yra pateiktas 2001-11-21 surašytas Šilumos skaitiklio komercinės apskaitos aktas Nr. RJ071 (054451), tai reiškia jis (skaitiklis) buvo tinkamas naudoti apskaitai. Atsakovai nepateikė byloje įrodymų apie tai, kad duomenys, kurie buvo užfiksuoti apskaitos prietaisu yra neteisingi“; - taip pat atsakovas nurodė, kad neteisingai taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr.4 ir Nr.5 daugiabučio namo butams ir komercinėms patalpoms, kai yra skirtingi nepanaudotos šilumos tiekėjui grąžinimo būdai. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ( toliau – Komisija) 2015-01-06 išvadoje bei Komisijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Suvartotos šilumos paskirstymas turi būti atliekamas pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduojamų taikyti metodų. Kai vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Atitinkamam pastatui taikytiną šilumos paskirstymo metodą, jei gyventojai nėra priėmę sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo iš Komisijos rekomenduojamų ar su ja suderintų metodų, arba nėra parengę bei su Komisija suderinę atskiro šilumos paskirstymo metodo, iš Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų parenka šilumos tiekėjas, todėl kada vartotojai (kaip nagrinėjamu atveju) nėra pasirengę individualaus šilumos paskirstymo metodo, šilumos tiekėjas šilumos paskirstymo metodą Nr.4 ir Nr.5 privalo taikyti tiek butams, tiek komercinėms patalpoms (b.l.5-6 t.II); - taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad neteisingai priskiriama 40 kWh būstui per mėnesį, jei bute nėra karšto vandens tiekimo stovų vonioje ir tualete, nėra vonios šildytuvo, neteisingai nurodomas šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti lygus 0 kWh (A. Juozapavičiaus pr. 23, butams 24 ir 13, b.l.140 t.I) nors butuose karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ir tualete), bet nėra vonios šildytuvo. 2015-01-06 Komisijos išvadoje nurodoma, kad taikomi šilumos kiekio normatyvai po 40 kWh butui atsakovo nurodomomis aplinkybėmis bei ieškovo turimų projektinių duomenų pagrindu (kai yra du butai 21A ir 21B, esant vienam cirkuliaciniam stovui, padalinus šią patalpą ir įregistravus ją kaip du butus, kiekvienam iš jų priskiriama po pusę normatyvinio šilumos kiekio – po 80 kWh butui, panaši situacija ir butuose 22A ir 22 B, tačiau juose nesant vonios šildytuvo, taikomi šilumos kiekio normatyvai po 40 kWh butui – b.l.4 t.II), yra teisingi. Taip pat Išvadoje konstatuota, kad informaciją apie pastate ir jo butuose, kitose patalpose įrengtą karšto vandens sistemą privalo pranešti pastato šilumos vartotojai butų ir (ar) kitų patalpų savininkai. Iki kol vartotojai ar bendrijos pirmininkas pateiks patikslintus duomenis ieškovas teisingai skaičiuoja padalintam butui, kuriame įrengta karšto vandens tiekimo sistema be vonios šildytuvo, kiekvienam butui po pusę Metodikoje nustatyto normatyvo, t.y. po 40 kWh. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 p. pareiga pateikti duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti yra priskirta vartotojams. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nurodė, kad vykdydamas ginčo pastate šilumos paskirstymą, vadovaujasi ta informacija apie butus ir patalpas, kurią gavo iš anksčiau mokesčius už šilumos energiją skaičiavusių savivaldybės butų ūkio įmonių bei vartotojų, sudarant (atnaujinant) šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas taip pat nurodė, kad kreipėsi į atsakovą, kaip į bendrijos pirmininką, prašydamas patikslinti informaciją apie pastato karšto vandens tiekimo sistemą, tačiau atsakovas šios informacijos iki šiol nepateikė (b.l.185-186, 188-189 t.II). Atsižvelgiant į tai, Komisija daro išvadą, kad šilumos paskirstymas pagal turimus duomenis neprieštarauja teisiniam reglamentavimui ir yra tinkamas.

Vertinant atsakovo atsikirtimus, darytina išvada, kad jie yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais, prieštaraujantys byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, todėl atmestini.

2) Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovės pateiktos sąskaitos neatitinka tikrovės, ieškovė ieškinyje nepateikė skolos sudarymo pagrindimo, šilumos ir mokesčių paskirstymo pagrindu. Šie argumentai atmestini aukščiau pateiktais motyvais, taip pat byloje ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu apie skolos susidarymą (b.l. 11-14, 81-83, 161-166 t.1, 26-34 t.II);

3) Ieškovas nurodo, kad pirminio ieškinio prieduose pateiktame buto apyvartos žiniaraštyje matyti, kad 2011-01-01 likutis yra 7835,69, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skola už laikotarpį iki 2011-01-01 jau yra priteista ir perduota vykdymui antstoliui, todėl tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslinus reikalavimus nurodyti likučiai už šildymą ir karštą vandenį 2011-01-01 dienai privalo būti 0, bet ne 7835,69 Lt, kaip nurodyta ieškovo pateiktame buto apyvartos žiniaraštyje, ieškovas negali už laikotarpį, už kurį prisiteisė skolą ir yra gavęs vykdomąjį dokumentą tos skolos išieškojimui, vėl prašyti nauju ieškiniu tos pačios skolos priteisimo. Šie atsakovo atsikirtimai taip pat atmestini šiais motyvais. Byloje pateikti buto apyvartos žiniaraščiai, kaip ieškovas paaiškino teismo posėdžio metu, rodo visą vartotojo įsiskolinimo istoriją, todėl juose ir matyti esantis ankstesnis įsiskolinimas už butui tiektas paslaugas, tačiau ankstesnis įsiskolinimas (kuris yra priteistas 2012-02-14 teismo sprendimu) į šiuo ieškiniu pateiktus reikalavimus nėra įtrauktas. Tai patvirtina teismui pateiktas šioje byloje nagrinėjamos skolos paskaičiavimas - b.l.81-83 t.I, b.l.9 t.II. Tai patvirtina ir ieškovo pateikti duomenys, jog iš atsakovo priteistas ankstesnis įsiskolinimas yra išieškotas – b.l.27-30 t.II;

4) Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės CK 6.55 str. 2 d. pagrindu užskaityti atsakovo darytus mokėjimus kaip ankstesnes skolas, kurios yra išieškomos antstolio, kadangi atsakovas mokėdamas einamuosius mokesčius nuo 2011-01-01 iki 2014-02-01 mokėjimuose nurodė už kokį mėnesį ieškovui yra mokami mokesčiai, 6.55 str. 2 d. gali būti taikoma tik jei skolininkas nenurodo, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, taip pat atsakovo manymu ieškovė atsisako ir delspinigių priteisimo, nes patikslintuose reikalavimuose priteisti delspinigių neprašo; Atsakovo argumentai atmestini. Ieškovo pateiktame ieškininių reikalavimų patikslinime nurodoma, kad 2012-02-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteista 5 462 Lt skola už šilumą, 173 Lt žyminio mokesčio. Sprendimą apskundus apeliacine tvarka, skundas buvo atmestas ir iš atsakovo papildomai priteista 173 Lt žyminio mokesčio. Atsakovui vykdant mokėjimus ieškovas vadovaujantis CK 6.54 ir 6.55 str. nuostatomis vykdytais mokėjimais dengė 2012-02-14 teismo sprendimu priteistą skolą. Atsakovas laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-03-01 sumokėjo 7 064,11 Lt, iš jų per antstolį buvo išieškota 1 178,02 Lt priteistos skolos dengimui ir antstolis išieškojo 210,88 Lt procesinių palūkanų pagal teismo sprendimą. Iš šių pinigų buvo padengta 42,97 Lt delspinigių už einamuosius priskaitymus. 7064,11 Lt – 5 808 Lt = 1256,11 Lt naujos skolos dengimui. Iš šios sumos išskaičius 210,88 Lt procesinių palūkanų ir 42,97 Lt einamųjų delspinigių lieka 1002,26 Lt ieškinio sumos dengimui. Įvertinus atsakovo mokėjimus ieškinio sumos dengimui ieškovė atsisakė ieškinio 1002,26 Lt sumai. Atsakovui vykdant mokėjimus ir antstolei išieškojus nurodytą sumą ir esant didesnei sumai, negu buvo ankstesnis įsiskolinimas, ieškovas pagrįstai likusia suma dengė šioje byloje nagrinėjamą įsiskolinimą. Kaip nurodo ieškovas, liko 1002,26 Lt, kuriuos ieškovas panaudojo ieškinio sumos dengimui. Teismo nuomone pagrįstai pirmiausia iš tos sumos buvo padengti delspinigiai 502,27 Lt sumoje (CK 6.54 str.), todėl ieškovas tikslindamas ieškininius reikalavimus jų nereikalauja, o likusia suma (499,99 Lt) buvo sumažinti ieškininiai reikalavimai už 2 835,90 Lt skolą, susidariusią tiekiant šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2001-01-01 — iki 2014-01-01.

5) Atsakovas nurodo, kad neteisingai skaičiuojami delspinigiai, nes nėra sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo energijos tiekimo sutarties.

Pagal LR CK 6.388 str. 2 d. atsiskaitymo už tiekiamą šilumą tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2003, Nr. 70-3193), LR ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617 (Žin., 2009, Nr. 1-14), LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488). Su atsakovu Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (LR CK 6.384 str. 1 d.), pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas (patvirtintos 2003-07-10 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4 289, nuo 2012-10-01 patvirtintos 2012-09-07 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173). Atsakovas šilumą vartojo, tačiau už ją mokėjo dalinai. Atsakovui vartojant tiekiamą šilumą, atsiranda pareiga už patiektą šilumą mokėti sąskaitoje nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą - mokėti delspinigius.

Kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai keisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.256 str. 1 d.). Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už jam nuosavybės teise priklausančiam butui patiektą šilumos energiją, laikytina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu (CK 6.71 str., 6.256 str. 1 d., 2 d., 6.388 str., CPK 177, 178, 185 str. str.). Ieškovė yra priskiriama prie savivaldybės kontroliuojamų įmonių, teikiančių komunalines paslaugas, todėl yra taikoma delspinigių skaičiavimo tvarka, numatyta 1995-01-26 įstatyme Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, 1995-01-25 Vyriausybės nutarime Nr.124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo įstatyme numatytos delspinigių skaičiavimo tvarkos (1995-01-26 įstatyme Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, CK 6.38 str. 6.210 str. 1 d.). LR CK 6.72 str. numato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau — LAT) suformuotoje praktikoje konstatuojama, kad, nesant rašytinės energijos tiekimo sutarties, sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Šiuo atveju, abiejų šalių valia - tiekti ir gauti šilumos energiją realizuota konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, t. y. tiekė šilumą, todėl atsakovas privalo laiku sumokėti už patiektą šilumą, o to nepadarius, mokėti ieškovės pagrįstai paskaičiuotus delspinigius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, jog ieškinys yra įrodytas, todėl tenkintinas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) patiektą šilumą patalpų šildymui nuo 2011-01-01 iki 2014-01-01 – 2 439,11 Eur (8 421,77 Lt) ir už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2011-01-01 iki 2014-01-01 – 676,43 Eur (2335,59 Lt). Iš viso iš atsakovo už šilumą priteistina 3 115,54 Eur.

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.

Visiškai patenkinus ieškinį ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 1,71 Eur (5,90 Lt) už duomenų gavimą priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 3,44 Eur, todėl ieškinį patenkinus pilnai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92, 96 str.).

Ieškovei patikslinus ieškininius reikalavimus ir atsisakius ieškinio 1002,26 Lt sumoje, ieškovė prašo grąžinti 30 Lt žyminio mokesčio permoką. Prašymas tenkintinas iš dalies. Vadovaujantis CPK 87 str. 2 d. 75 procentų dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Žyminio mokesčio, mokėto pradinio ieškinio padavimo metu ir žyminio mokesčio mokėtino patikslinus ieškininius reikalavimus, skirtumas sudaro 30,28 Lt, 75 procentai nuo šios sumos sudaro 22,71 Lt (6,58 Eur). Atsižvelgiant į tai ieškovei grąžintina 6,58 Eur (22,71 Lt) žyminio mokesčio permoka, ir iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis 95,66 Eur (330,29 Lt).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, ieškovo AB „Kauno energija", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, a. s. LT607044060002866144 AB SEB bankas, naudai įsiskolinimą už šilumą 2 439,11 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 11 ct) (8 421,77 Lt), 676,43 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 43 ct) (2335,59 Lt) už pateiktą šilumą karštam vandeniui ruošti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 115,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 95,66 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 66 ct) (330,29 Lt) žyminį mokestį, 1,71 Eur (vieną eurą 71 ct) už duomenų gavimą (5,90 Lt).

Priteisti iš atsakovo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, 3,44 Eur (tris eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei AB „Kauno energija", įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, a. s. LT607044060002866144 AB SEB bankas, 6,58 Eur (šešis eurus 58 ct) žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.