Kauno apylinkės teismo nutartis

Baudž. byla Nr. 1-2774-928/2014;Proceso Nr. 1-20-9-00651-2013-0;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.1.3.1

2014 m. lapkričio 10 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, Vaidai Banišauskienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, kaltinamajai A. B., jos gynėjui advokatui Dainiui Svirinavičiui, teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje išnagrinėjusi kaltinamosios, jos gynėjo prašymą (pareiškimą) dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-11-05 teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje kaltinamosios gynėjas pateikė pareiškimą, kuris taip pat pasirašytas ir kaltinamosios A. B., perduoti baudžiamąją bylą prokurorui. Gynėjas nurodė, kad byloje esančiame kaltinamajame akte nurodyta, jog jo ginamoji A. B. kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2002-03-19 iki 2011-05-18, dirbdama (duomenys neskebtini), direktore, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka" 1 d. "apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugojimą", 2 d. „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų", 4 d. „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas, reikalavimus, to paties įstatymo 6 straipsnio "Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas", 2 str. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 12 straipsnio 1 d. „visos, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 d. numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus", 16 straipsnio „Apskaitos registrai" 1 d. „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose ", 3 d. „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo" reikalavimus, be to pažeidė LR Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 d. „eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos", 58 straipsnio 3 d. „bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui" reikalavimus ir pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 d. „už apskaitos organizavimą šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas", 2 d. „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas", LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio „Bendrovės vadovas" 10 d. „bendrovės vadovas atsako už l) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą" reikalavimus būdama atsakinga už vykdančios veiklą UAB „Auto-Kasta" buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nepateikdama buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, dėl to visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 223 str. 1 d.

Gynėjas taip pat nurodė, kad kaltinamajame akte bandoma deklaruoti A. B. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 str. 1 d., yra neaiškios ir kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo dalys, liečiančios tame akte pristatomus, tariamus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo normų pažeidimus, t.y. kaltinamajai, jos gynybai neaiškūs, nesuprantami kaltinamojo akto kontekste teiginiai apie pažeidimą Akcinių bendrovių normų, reglamentuojančių bendrovės akcininkų susirinkimų sušaukimą, pravedimą, bendrovės vadovo pareigas ir atsakomybę, susijusius su bendrovės veiklos organizavimu bei jos tikslų įgyvendinimu. Taip pat nurodė, kad tariami A. B. padaryti norminių aktų pažeidimai buvo esą padaryti laikotarpiu nuo 2002-03-19 iki 2011-05-18, tačiau toks kaltinimo formavimas, kuomet inkriminuojamas laikotarpis apima beveik 10 metų laikotarpį nėra niekaip paaiškinamas, jis iš esmės ir teisiniu, ir praktiniu požiūriu net nėra įmanomas. Kaltinamasis iš pateikto kaltinimo turi teisę žinoti aiškų laiką, kuomet gi jis atliko veiksmus, kuriais jis kaltinamas. Ikiteisminio tyrimo metu priimami sprendimai turi būti aiškūs, suprantami, logiški, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat į teisinę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarimas).

Pareiškime taip pat yra pabrėžta, kad kaltinamasis aktas yra vienas svarbiausių baudžiamojo proceso dokumentų, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato tolesnes bylos nagrinėjimo ribas. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK numatytų reikalavimų ir tuomet: kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (tai veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.); kai jame tariamos nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstytos neaiškiai ir netiksliais ir kt. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „a“ punkte nurodyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teisę būti išsamiai informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Ši nuostata atsispindi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 7 d. Kaltinamajai A. B. įteiktas kaltinamasis aktas surašytas neaiškiai, tai laikytina kliūtimi kaltinamajam asmeniui realizuoti jo teisę į gynybą. Be to, kaltinamasis aktas turi atitikti ne tik formalius BPK reikalavimus pagal savo išdėstymą, tačiau jis turi būti iki galo aiškus, suprantamas, tiek iš faktinės, tiek iš teisinės pusės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta prašoma bylą perduoti prokurorui, kadangi šioje byloje įteiktas A. B. kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų.

Kaltinamoji savo gynėjo prašymą palaikė bei paaiškino, kad jai yra nesuprantamas kaltinimas, kuo ji yra kaltinama, klausė tyrėjos, tačiau ši nesugebėjo paaiškinti.

Prokuroras prašė gynėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kaltinamajame akte yra nurodytas laikotarpis, t.y. nuo 2002-03-19 iki 2011-05-18, išvardinti teisės aktai, kuriuos pažeidė kaltinamoji, nurodyta nusikalstama veika, kurios padarymu yra kaltinama kaltinamoji. Be to, kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu, buvusi įtariamoji, nepasakė, kad ji nesupranta, kuo kaltinama, ji davė parodymus, gynėsi nuo šio pareikšto kaltinimo, ikiteisminio tyrimo išsamiai aiškino, kodėl nepripažįsta kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios gynėjo prašymas tenkintinas, baudžiamoji byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų Baudžiamojo proceso kodekso normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.). Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t.y. veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui.

BPK 23 str. reglamentuoja, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.

Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 str., kuriame, be kitų nurodytų reikalavimų, turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Nusikalstama veika, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas svarbias aplinkybes kaltinamajame akte turi būti aprašoma tiek, kiek šios aplinkybės yra nustatytos bylos medžiaga, tačiau bet kokiu atveju šis aprašymas (kaltinimo formuluotė) turi atitikti Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies normos, pagal kurią ši veika ir yra kvalifikuojama, dispoziciją. Kaltinamajame akte privalo būti detaliai atskleistas kiekvienas asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyvusis ir subjektyvusis požymis. Iš kaltinamojo akto turinio turi būti aišku ir tai, kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties ir ją kvalifikuojantis požymis. Jei tokie faktiniai duomenys kaltinamajame akte nenurodyti, tai vertintina kaip esminis kaltinamojo akto trūkumas ir pagrindas baudžiamąją bylą perduoti prokurorui.

Pagal BK 223 str. 1 d. už aplaidų apskaitos tvarkymą atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas surašytas prisilaikant blanketinei teisės normai ( BK 223 str. 1 d.) keliamų reikalavimų, pažymint, kokius buhalterinės apskaitos teisės aktus kaltinamoji pažeidė, tačiau nenurodant, kokiais veiksmais ar neveikimu teisės aktai buvo pažeisti.

A. B. pareikštame kaltinime nėra nurodyta, kuo būtent pasireiškė kiekvienas iš jai inkriminuojamų teisės aktų normų pažeidimas, t.y. nenurodyta, kokiais savo veiksmais A. B. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau tekste – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, kokiais veiksmais – Įstatymo 6 straipsnį, kokiais veiksmais – Įstatymo 2 straipsnį, kokiais veiksmais – Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kokiais veiksmais – Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, kokiais veiksmais – Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 10 dalį, 58 straipsnio 3 dalį. t.y. nenurodyta kuo pasireiškia BK 223 str. 1 d. nurodytos veikos – apskaitos dokumentų neišsaugojimas ir aplaidus tvarkymas teisės aktų reikalaujamą UAB „Auto –Kasta“ buhalterinę apskaitą, dėl kurių yra kaltinama A. B..

Gynėjas pareiškime taip pat akcentuoja A. B. kaltinime nurodytą laikotarpį, t.y. laikotarpiu nuo 2002-03-19 iki 2011-05-18. Kaip iš kaltinimo galima suprasti tai laikotarpis kai A. B. dirbo (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose, kurio laikotarpyje galimai ir buvo įvykdyta veika, kurios padarymu ji yra kaltinama. Be to, šis laikotarpis gali būti tikslinamas tiek kaltinime pašalinant nustatytus pažeidimus, tiek bylą nagrinėjant teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad byloje pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, netikslus ir neaiškus, o esant ydingam kaltinimui pažeidžiama kaltinamosios teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama, ir tokiu būdu tinkamai neužtikrinama jos teisė pasirengti gynybai. Tiek Europos Sąjungos jurisdikcijoje, tiek ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso jurisdikcijoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamasis neprivalo gintis nuo visų galimų kaltinimo modifikacijų, kas reiškia, jog kaltinimas turi būti formuluojamas konkrečiai ir aiškiai. Prokuroro pozicija, jog kaltinime yra išvardinti teisės aktai, kuriuos pažeidė kaltinamoji, nurodyta veika, kurios padarymu kaltinama, nepaneigia kaltinamojo akto trūkumų, nes pagal formuojamą teismų praktiką, būtent kaltinamasis aktas apibrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas ir yra teismo sprendimo ribų kriterijus, būtent kaltinamasis aktas yra tas dokumentas, pagal kurį kaltinamoji ruošiasi realizuoti baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintą savo teisę į gynybą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis procesas vyksta rungtyniškumo principu, ir surašius kaltinamąjį aktą, nekonkretizuojant, nenurodant faktinių aplinkybių, kaltinamajai suvaržoma teisė teikti į bylą įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius tam tikras aplinkybes.

Nustačius šiuos kaltinamojo akto trūkumus, konstatuotina, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. keliamų reikalavimų, kas trukdo nagrinėti bylą, todėl, sutinkamai su BPK 254 str. 3 d., byla perduodama prokurorui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-2774-928/2014 (proceso Nr. 1-20-9-00651-13-0) perduoti prokurorui.

Nustatyti dviejų mėnesių terminą pažeidimams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą