Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-691-383/2015

Teisėja Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00651-2013-0

2015 m. spalio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, išteisintajai A. B., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendžio, kuriuo A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d. išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., teismui buvo atiduota kaltinant, kad ji laikotarpiu nuo 2002-03-19 iki 2011-05-18, dirbdama UAB „ (duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, direktore, pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 d. “apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugojimą“, 2 d. „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 4 d. „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas, reikalavimus, to paties įstatymo 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“, 2 str. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 d. numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 d. „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 d. „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“ reikalavimus, be to pažeidė Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d. „eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos“, 58 str. 3 d. „bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“ reikalavimus ir pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. „už apskaitos organizavimą šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 d. „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. „Bendrovės vadovas“ 10 d. „bendrovės vadovas atsako už 1)bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ reikalavimus, būdama atsakinga už vykdančios veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, laikotarpiu nuo 2011-05-18 iki 2011-06-04 neperduodama buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų naujai paskirtam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. B., nors 2002-2010 m. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą ir dėl to visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

Prokuroro įsitikinimu, nepagrįsti ir prieštaringi pirmos instancijos teismo teiginiai, jog kaltinamoji faktiškai visus dokumentus perdavė naujajam įmonės savininkui - broliui V. B.. Byloje nėra jokių dokumentų, jų kopijų, įrodančių, jog visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai pavesti saugoti, archyvuoti buhalterei. A. B. teigė, jog įsakymu buvo įpareigojusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus saugoti buhalterę G. J. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. teigė, jog tik neturi tai patvirtinančio dokumento, nes visi dokumentai buvo pas buhalterę. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme išteisintoji A. B., parodymus pakeitė teigdama minėtą įsakymą perdavusi naujai paskirtam direktoriui V. B.. A. B. teiginys, jog ji apskritai buvo išleidusi įsakymą, kuriuo buhalterinius dokumentus pavedė saugoti buhalterei G. J., prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl turi būti vertinamas kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šį teiginį visiškai paneigė liudytoja G. J., kuri teigė nuo 1992 metų iki 2011 metų dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose, tačiau niekada nebuvusi įpareigota saugoti buhalterinės apskaitosos dokumentų, jų perduoti naujai paskirtam direktoriui

Apeliaciniame skunde pažymima, jog buhalterijos netvarkymas ar netinkamas tvarkymas teismų praktikoje yra pateisinamas tik force majeure aplinkybėmis. Ūkio subjekto vadovas - šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. B. turėjo įstatymais įtvirtintą pareigą - užtikrinti tinkamą (ne aplaidų) buhalterinės apskaitos organizavimą, buhalterinių dokumentų saugojimą, archyvavimą, perdavimą kitam vadovui. Ji būdama atsakinga už vykdančios veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nepateikdama buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, dėl ko visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Atskirtimų į prokuroro apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorą prašiusį skundą patenkinti, išteisintąją A. B. bei jo gynėją advokatą D. Svirinavičių, prašiusius prokuroro skundą atmesti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 str. 5 d. nuostatomis, pagrįstai A. B. iš kaltinimo pagal BK 223 str. 1 d. išteisino. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Išteisinamasis nuosprendis dėl neišsaugojimo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, priimtas remiantis tiek kaltinamosios, tiek liudytojų parodymais, specialisto pateikta išvada bei specialistės M. Širvaitienės parodymais. Teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimą, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo fakto. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 str. 5 d.) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Prokuroro apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir A. B. nepagrįstai išteisino. Prokuroro įsitikinimu, nepagrįsti ir prieštaringi pirmos instancijos teismo teiginiai, jog kaltinamoji faktiškai visus dokumentus perdavė naujajam įmonės savininkui - broliui V. B.. A. B. teiginys, jog ji apskritai buvo išleidusi įsakymą, kuriuo buhalterinius dokumentus pavedė saugoti buhalterei G. J., prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl turi būti vertinamas kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aukštesnysis teismas, su tokiais skundo argumentais nesutinka.

Aplaidaus apskaitos tvarkymo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyvių veikų padarymu: 1) aplaidžiu teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu; 2) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymu; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu įstatymų nustatyta tvarka. Iš R. B. inkriminuoto kaltinimo matyti, kad išteisintoji buvo kaltinama dėl to, jog būdama atsakinga už vykdančios veiklą UAB “ (duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo teisės aktų reikalaujamos UAB “ (duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos. BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimo įstatymų nustatyta tvarka padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimu, specialisto išvada. Iš 2014-08-12 specialisto išvados Nr. 5-2/124, nustatyta, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” privalėdama tvarkyti netvarkė arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos t.y. UAB “ (duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikti apskaitos dokumentai ir registrai, nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” tiriamojo laikotarpio 2002-2010 m. vykdė veiklą, todėl nebuvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, dėl to tiriamuoju laikotarpiu visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Konstatuota, jog pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis tiriamuoju laikotarpiu iki 2011-05-20 UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktore dirbo A. B.. VĮ “Registrų centras” pateikė kopiją, kuriame nurodyta, kad nuspręsta atleisti iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktoriaus pareigų A. B., jai pačiai prašant nuo 2011-05-18. Pagal VSDFV duomenis A. B. UAB “ (duomenys neskelbtini)” dirbo laikotarpiais: nuo 1998-10-01 iki 2011-01-31 ir nuo 2011-08-08 iki 2013-03-26 (t. 3 b. l. 108-116).

Kaip matyti iš A. B. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b. l. 133) ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 4 b. l. 84-85), A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose dirbo iki 2011-05-18. Nuo to laiko bendrovė buvo parduota V. B. ir ji buvo atleista iš direktorės pareigų. Jai dirbant direktore, visi buhalteriniai dokumentai buvo saugomi pas buhalterę G. J.. Buhalterei persikėlus į kitas patalpas, tose patalpose buvo laikomi ir visi pagrindiniai įmonės dokumentai: anspaudas, įstatai, akcininkų susirinkimo protokolai bei visi buhalteriniai dokumentai. Ją įsakymu G. J. buvo paskyrusi saugoti dokumentus, su įsakymu buhalterė buvo supažindinta. Broliui A. B. tapus direktoriumi, viską perdavė jam, tame tarpe ir dokumentus, jie tarpusavyje pasirašė dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. A. B. namuose pas save neturėjo jokios galimybės saugoti bendrovės dokumentų. Jos manymu, galėjo kažkiek dokumentų būti ir pas brolį, bet viskas sudegė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 24-25), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 4 b. l. 83-84) apklaustas liudytojas V. B. nurodė, jog 2011-05-18 ar 19 d. iš V. S. nupirko UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijas. Su vieninteliu bendrovės akcininku pasirašė bendrovės pirkimo – pardavimo dokumentus bei akcininko sprendimą. Remiantis minėtais dokumentais V. S. jį paskyrė bendrovės direktoriumi. Prieš tai, direktorės pareigose buvo jo sesuo A. B.. Jis žinojo, kad bendrovės buhalterės pareigose daug metų dirbo G. J., kuri tvarkė visą bendrovės buhalteriją, pas ją buvo saugomi visi bendrovės dokumentai. Žinojo, kad buhalterė įsakymu buvo įpareigota saugoti visus bendrovės dokumentus. Jis su seserimi A. B. pasirašė, kad perima iš jos visus dokumentus, tačiau realiai tu dokumentų neperėmė, nes visi dokumetai buvo pas buhalterę. Iš buhalterės jis pasiėmė kasos aparatą, kasos knygą ir paprašė buhalterės, kad ji įsakymo būdu jam perduotų sutvarkytus bendrovės dokumentus, tačiau tarp jo ir buhalterės kilo konfliktas. Įsakymo, kuriuo buhalterė buvo paskirta materialiai atsakinga už bendrovės dokumentus, pats nematė, bet buvo įsitikinęs, kad toks dokumentas yra. Kadangi, jo kabinete kilo gaisras ir viskas sudegė, mano, kad galėjo sudegti ir įsakymas, kuriuo buhalterė buvo paskirta materialiai atsakinga už dokumentų saugojimą. Per gaisrą sudegė visi dokumentai, kuriuos jis laikė savo darbo vietoje, tiek įsakymų knyga – segtuvas, kuriame buvo susegti visi įsakymai, tiek priėmimo- perdavimo aktas, tiek kiti dokumentai. Liudytoju apklaustas V. S., tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 34-35), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 4 b. l. 58-59) patvirtino tas aplinkybes, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbanti G. J. tvarkė visą bendrovės buhalteriją, ji saugojo ir visus bendrovės ūkinius-finansinius dokumentus. Parduodant bendrovės akcijas V. B., jis nuėjo pas G. J. ir perspėjo, jog parduoda bendrovės akcijas, iš jos paėmė bendrovės antspaudą, akcininkų knygą ir įmonės registracijos pažymėjimą, kurie buvo reikalingi bendrovės pardavimo dokumentams parengti. Jis pasakė buhalterei, kad ji turės perduoti visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus naujam direktoriui ar jo buhalteriui, ji neprieštaravo. Parduodant bendrovę, jis matė visus dokumentus spintose, jie buvo tvarkingai sudėti. Dokumentai buvo sunumeruoti. UAB “(duomenys neskelbtini)” buhaltere dirbusi G. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 31, 32-33) ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 4 b. l. 81-83) patvirtino, jog nuo 1994 m. dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterės pareigose, tuo metu akcininku ir bendrovės direktoriumi buvo V. S.. Galimai nuo 2002 m. bendrovės direktore buvo paskirta A. B.. Ji toliau dirbo buhaltere, visi bendrovės dokumentai buvo laikomi buhalterės darbo vietoje. Jeigu reikėdavo pasirašyti dokumentus, A. B. ateidavo į jos darbo vietą. A. B. jokiais dokumentais ar įsakymais nebuvo jos įpareigojusi saugoti buhalterinių dokumentų. Ji būdama buhaltere ir žinodama dokumentų svarbą, gera valia saugojo bei tvarkė bendrovės buhalterinius dokumentus. 2011 m. gegužės mėnesį V. S. perėmė iš jos bendrovės anspaudą, akcininkų knygą ir įmonės registracijos pažymėjimą ir pasakė, jog parduoda bendrovę, prašė, kad paruoštų visus dokumentus perdavimui, nes visi bendrovės ūkiniai – finansiniai dokumentai liko pas ją kabinete. Vėliau sužinojo, kad bendrovė parduota V. B. ir jis yra bendrovės direktorius. Niekas iš jos dokumentų neatėjo pasiimti, tik rugpjūčio mėnesį V. B. iš jos pasiėmė naują kasos knygą. Sutarė su V. B., kad jis viską ateis pasiimti, tačiau taip ir nesulaukė. Kadangi V. B. jai ragelio nekėlė, ji nežinojo kokiu adresu jis gyvena, todėl ji 2012 m. kovo ar balandžio mėnesį nunešė bendrovės dokumentus ten, kur žinojo, kad buvo registruota UAB “ (duomenys neskelbtini)” t.y. (duomenys neskelbtini). Dokumentus paliko prie kabineto durų. Ji taip pasielgė pasikarščiavusi dėl V. B. pasakytų ją įžeidžiančių žodžių, jaučia savo kaltę, kad taip pasielgė.

Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadą, jog ištirtų įrodymų visuma, įvertinus ir liudytojų parodymus, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad bylos duomenys neginčijamai, be abejonių, patvirtina, kad A. B. neišsaugojo teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, laikotarpiu nuo 2011-05-18 iki 2011-06-04, neperduodama buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų naujai paskirtam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. B., dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek iš A. B., tiek iš apklaustų liudytojų parodymų yra nustatyta, jog esant UAB “ (duomenys neskelbtini)” bendrovės direktoriui V. S., vėliau paskyrus direktore A. B., visus finansinius-ūkinius dokumentus saugojo bendrovės buhalterė G. J.. Nors liudytoja G. J. ir neigė, kad A. B. jokiais dokumentais ar įsakymais nebuvo jos įpareigojusi saugoti buhalterinių dokumentų, tačiau A. B. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kategoriškai teigė, jog G. J. įsakymu buvo įpareigota saugoti bendrovės buhalterinius dokumentus, tačiau tokio įsakymo pateikti negali, nes jis buvo tarp saugomų pas buhalterę dokumentų. Liudytojas V. B. taip pat patvirtino, jog žinojo, kad buhalterė įsakymu buvo įpareigota saugoti visus bendrovės dokumentus. Šie A. B. ir liudytojo V. B. parodymai liko nepaneigti, kaip ir liko nepaneigti jų parodymai apie tai, kad tapus V. B. bendrovės direktoriumi, jis su buvusia direktore A. B. pasirašė įmonės buhalterinių dokumentų perdavimo aktą. Ta faktinė aplinkybė, kad visi dokumentai buvo buhalterės kabinete, bei pati G. J. patvirtino, kad dokumentai buvo jos kabinete, ir laukė, kada naujasis direktous V. B. ateis juos pasiimti, o nesulaukusi tuos dokumentus nunešė ir padėjo prie V. B. kabineto durų, - patvirtina A. B. teiginį, kad buhalterė buvo įpareigota saugoti dokumentus. V. B. patvirtino, jog žinojo, kad visi bendrovės dokumentai saugomi pas buhalterę G. J.. Aukštesniojo teismo vertinimu V. B. patvirtinus, jog jis jokių pretenzijų dėl dokumentų perėmimo buvusiai bendrovės direktorei A. B. neturintis, be to patvirtinus, jog tarp jų buvo pasirašytas bendrovės dokumentų perdavimo aktas, baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu atveju A. B. pagal BK 223 str. 1 d., kilti negali. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog G. J. visus bendrovės dokumentus nuvežė ir prie kabineto durų paliko ten kur buvo registruota bendrovė, 2012 m. kovo ar balandžio mėnesį t.y. praėjus beveik metams nuo A. B. atleidimo iš direktorės pareigų, todėl atsakyti pagal įstatymą A. B. už laikotarpį, kada jinai jau nebedirbo bendrovės direktore ir už tai, kad naujasis direktorius pasirašęs dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, jų pats nepasiėmė, negali.

Taip pat pažymėtina, jog byloje esanti 2014-08-12 specialisto išvada patvirtina tik tą aplinkybę, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” privalėdama tvarkyti netvarkė arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos t.y. nebuvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, dėl to tiriamuoju laikotarpiu visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisėjų kolegija pažymi, jog specialisto išvadai tiesiogiai nepatvirtinant A. B. veiksmų, kurie nurodyti kaltinime, teismas negali minėtos išvados laikyti neginčijamu objektyviu įrodymu, patvirtinančiu, jog būtent A. B. neišsaugojo teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, laikotarpiu nuo 2011-05-18 iki 2011-06-04, neperduodama buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų naujai paskirtam direktoriui V. B.. Specialisto išvada iškilusių abejonių pašalinti negali, o duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad nusikaltimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir asmenį pripažinti kaltu. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta specialistė Milda Širvaitienė (t. 4 b.l. 67-68) taip pat nurodė, jog spręsti kas kaltas dėl bendrovės buhalterinių dokumentų neišsaugojimo, ne jos kompetencija, atlikdama tyrimą ji tik surašė, kas jai buvo pateikta, o UAB “ (duomenys neskelbtini)” dokumentai jai nebuvo pateikti. Specialistė nurodė, jog dėl dokumentų išsaugojimo atsako bendrovės vadovas ir jeigu perduodama viskas naujam vadovui, jis turi viską perimti ir dokumentais pasirūpinti.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad kaltinamas asmuo padarė veiką, už kurią turi būti nubaustas. Be to, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltinamo asmens naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko apeliacinį skundą atmesti.