Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „E.“ (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G. 2025 m. liepos 2 d., apie 17.48 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. 67, vairavo automobilį Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. liepos 2 d., 18.21 val., alkotesteriu „Alcotest 7510, Nr. ARRK-0134“ (patikros Nr. 2266839) jam nustatytas 3,04 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2025 m. liepos 2 d., apie 11.00 val., išvažiavo į (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje esantį sodą, nes norėjo nupurkšti bulves. Nusivežė vieną litrą alaus ir du šimtus gramų degtinės. Dirbdamas gurkšnojo nurodytus gėrimus. Nupurškęs bulves sugalvojo, kad reikia grįžti į Telšius. Prieš sėdint už vairo buvo apsvaigęs, bet jautėsi normaliai. Iš (duomenys neskelbtini) sodų važiavo pagrindiniu keliu Respublikos gatve ir grįžo į savo namų kiemą. Kieme pastačius automobilį, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Jo važiuojančio keliu policijos pareigūnai nesustabdė, sakė, kad jam važiuojant iš paskos kažkas filmavo. Buvo nustatytas 3,04 promilių girtumas. Sutiko su nustatytu girtumu. Važiavo su jam priklausančiu Opel Meriva automobiliu. Kas mėnesį gauna 412 Eur netekto darbingumo pensiją ir 124 Eur darbo užmokestį. Savo elgesį vertina blogai, gailisi dėl savo veiksmų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame

posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

L. O. K. parodė, kad 2025 m. liepos 2 d., apie 17.40 val., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Kartu automobiliu vyko ir jos draugė V. R.. V. P. gatve, link Telšių miesto centro. Netoli Telšių miesto (duomenys neskelbtini) priekyje pamatė važiuojantį sidabrinės spalvos automobilį Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priekyje važiuojantis nurodytas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Paskui jis vėl grįžo į savo eismo juostą. Šito automobilio vairuotojas keletą kartų šitaip pasielgė, todėl kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Vienu metu automobilio vairuotojas savo automobilio ratais kažkiek atsitrenkė į gatvės bortelį. T. V. pradėjo filmuoti priekyje važiavusį automobilį ir tuo pačiu metu paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Matė, kad priekyje važiavusį automobilį vairavo vyras, kuris automobilyje buvo vienas. Automobilio vairuotojui iš paskos sekė (duomenys neskelbtini). Vairuotojas iš Luokės gatvės įsuko į Palangos gatvę ir įsuko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir „prisiparkavęs“ sustojo. Ji stabtelėjo tame pačiame kieme ir stebėjo, ką daro to automobilio vairuotojas. Tikrai matė, kad to automobilio vairuotojas sustojęs automobilyje nevartojo jokių skysčių. Iš karto į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai ir nuėjo prie automobilio vairuotojo, kuris net nespėjo išlipti iš jo vidaus. Nežino, ką pareigūnai kalbėjo su automobilio vairuotoju nes nėjo prie jų. To automobilio vairuotojo nepažįsta ir jį matė iš tolo pirmą kartą (b. l. 33-36).

2025 m. liepos 2 d. 17.50 val. registruotas ROIK pranešimas Nr. 0125000375857, kad galimai neblaivus važiuoja, vinguriuoja keliu transporto priemonė Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja link centro pusės (b. l. 89).

2025 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje esanti transporto priemonė Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-23).

2025 m. liepos 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad P. G. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 174.58 val. P. G. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,04 promilių neblaivumas, 18.19 val. antru tikrinimu – 3,04 promilių neblaivumas (b. l. 24, 26, 27).

2025 m. liepos 2 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (priėmimo) aktu automobilis Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę, esančią Telšių r., Gaudikaičių k., Šiaulių pl. 23 (b. l. 28).

2025 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti liudytojos O. K. pateikti du vaizdo ir garso įrašai. Atidarius pirmą vaizdo ir garso įrašą (toliau – įrašas), kurio pavadinimas „IMG_5957“, matome, kad šio įrašo trukmė – 00:00:56 val. Atidarius įrašą matome, kad vaizdas filmuojamas iš automobilio vidaus. Iš filmuojančio automobilio fiksuojamas vaizdas, kuris vyksta gatvėje. Priekyje filmuojančiam automobiliui važiuoja šviesios spalvos automobilis (toliau – automobilis). 00:00:04 val. automobilis artėja link linijos skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, tačiau netrukus vėl grįžta arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tokius veiksmus priekyje važiuojantis automobilis atlieka keletą kartų. 00:00:35 val. pasimato priekyje važiuojančio automobilio valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini) 00:00:40 val. automobilis dešinės pusės galiniu ratu paliečia gatvės bortelį. Po to automobilis vėl artėja link linijos skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Tuo ir baigiamas vaizdo ir garso įrašas. Atidarius antrą vaizdo ir garso įrašą, kurio pavadinimas „IMG_5958“, matome, kad jo trukmė – 00:03:16 val. Atidarius įrašą matome, kad vaizdas filmuojamas iš automobilio vidaus. Iš filmuojančio automobilio fiksuojamas vaizdas, kuris vyksta gatvėje. Priekyje filmuojančiam automobiliui važiuoja tas pats šviesios spalvos automobilis, kuris aprašytas vaizdo ir garso įraše, kurio pavadinimas „IMG_5957“. Automobilis ir toliau važiuoja artėdamas link linijos skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, tačiau netrukus ir vėl grįžta arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Girdisi, kaip galimai filmuojantis asmuo bendrauja su Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoju ir aiškina, kur važiuoja priekyje važiuojantis automobilis. 00:01:40 val. automobilis sustoja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir praleidžia pro ją einantį vyrą. Praėjus vyrui staigiu manevru automobilis pasuka į kairę (įsuka į gatvę) ir važiuoja gatve. 00:01:58 val. automobilis sustoja gatvėje. 00:02:03 val. automobilis pradeda važiuoti ir pasukęs į dešinę įvažiuoja į daugiabučio namo kiemą. Girdisi kaip galimai filmuojantis asmuo (moteris) sako: „Čia būtų (duomenys neskelbtini)“. Filmuojantis automobilis įvažiuoja iš paskos automobiliui į kiemą ir sustoja. 00:02:29 val. automobilis sustoja ir pradeda važiuoti atbuline eiga (stato automobilį į stovėjimo vietą). 00:03:12 val. automobilis sustoja (b. l. 37-39).

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tuo P. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje gautas L. G. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį L. G. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. G. nurodė, kad laiduotoja pasirinko savo sutuoktinę, nes ji jam daro teigiamą įtaką. Paaiškino, kad sužinojusi apie įvykį, sutuoktinė labai supyko, daug su ja kalbėjo, pasižadėjo, kad tokie dalykai daugiau nebepasikartos. Išklausius pretenduojančios tapti laiduotoja L. G. paaiškinimus nustatyta, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. I. G. nurodė, kad suprantu savo, kaip galimos laiduotojos, atsakomybę. Sutuoktinio elgesį vertina blogai, daug kalbėjosi, viską aptarė. Su sutuoktiniu kartu gyvena beveik 38 metai, sutaria gerai, tik pasitaikydavo sutuoktinio išgėrinėjimų. Po šio įvykio sutuoktinis labai pasitaisė, padarė išvadas. Nurodė, kad kas mėnesį gauna apie 700 Eur darbo užmokestį, taip pat apie 252 Eur netekto darbingumo pensiją. L. G. neteista, administracine tvarka nebausta, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 142, 149, 150). Visuma nustatytų aplinkybių rodo, kad L. G. yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam P. G..

Dėl kitų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su P. G., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose numatytos sąlygos, t. y. P. G. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika nei turtinė, nei neturtinė žala nebuvo padaryta.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą. Teismas nustatė, kad kaltinamasis P. G. neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 40-41, 42-43, 45-46, 47-48). Viso proceso metu P. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet labiau spontaniškai, atsitiktinai, neapgalvotai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad P. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras, kuris betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroras nurodė teismui, kad P. G. galima skirti laidavimą ir išreiškė nuomonę, kad L. G. yra tinkama būti laiduotoja.

Esant paminėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra visi pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, taikyti laidavimo institutą, todėl P. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojos L. G. atsakomybėn. Atsižvelgiant į laiduotojos turtinę padėtį (b. l. 143-144), skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 1-2, 4-6 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis P. G. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 3,04 promilių girtumas. Kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę mieste, dienos metu, pavojingai manevravo važiuojamojoje kelio dalyje, taip kėlė pavojų transporto eismo saugumui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, P. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 3 d. (BK 68 straipsnis).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021; 2K-208-511/2024). Byloje nustatyta, kad transporto priemonė Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam (b. l. 29), todėl transporto priemonė konfiskuotina (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 3 dalis, 72⁵ straipsnis).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios P. G. paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmenos su vaizdo ir garso įrašais (4 vnt.) (vokai prie baudžiamosios bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

P. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos L. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, P. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti P. G. priklausančią transporto priemonę – Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą policijos saugomų automobilių aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, P. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kol nuosprendis įsiteisės P. G. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

P. G. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

L. G. išaiškinti, kad laiduotojas gali atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.