Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu P. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 metų terminui laiduotojos L. G. atsakomybėn. P. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, transporto priemonės konfiskavimas ir dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Priimant nuosprendį nebuvo išspręstas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma (2 t., b. l. 22-26) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos už P. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 311,15 Eur, kurias prašoma priteisti valstybės naudai.

Prokuroras prašė priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą būtina atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad gynėjas kaltinamajam P. G. buvo paskirtas, kaip to reikalauja BPK normos, nes byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad P. G. teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą bei tai, kad kaltinamojo ir jo sutuoktinės (laiduotojos) turtinė padėtis nėra itin gera (1 t., b. l. 143-144), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju išieškoti iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas būtų neteisinga, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas atmestinas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš P. G. nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

prašymą atmesti ir nepriteisti iš P. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.