Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-02-11 · Civilinė byla Nr. e2S-412-524/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
e2S-412-524/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
R. N., V. N.
Suinteresuotas asmuo
J. N., AB „Swedbank“

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2S-412-524/2016

Teisėja Valdas Alška (Proceso Nr. 2-25-3-00555-2015-5)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.4.5.2; 3.3.2.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. N. ir V. N. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. N. ir V. N., atstovaujamų advokato D. L., pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotiems asmenims J. N., AB „Swedbank“ bankui, AB DNB bankui, antstoliui A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai R. N. ir V. N. kreipėsi į teismą ir prašė iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratore skirti UAB „Principo reikalas“. Nurodė, kad Lietuvą ištikusios ekonominei krizei, padidėjusių paskolos palūkanų pareiškėjai nebepajėgė dengti, todėl kreditorius AB DnB bankas paskolos išieškojimą nukreipė į įkeistą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), o šį turtą realizavus, į pareiškėjus ir trečiąjį asmenį. Nurodė, kad dėl pareiškėjų skola AB DnB bankas pagal kreditavimo sutartį sudaro 20 2746,41 Eur, AB Swedbank – 2 767,01 Eur, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ – 295,41 Eur, antstolių A. S. ir S. S. kontorai – 14 183,51 Eur, t. y. pareiškėjų pradelsti mokėti įsiskolinimai, neskaičiuojant paskirtų baudų, priteistų procesinių palūkanų ir dalies vykdymo išlaidų, iš viso sudaro 219 992,34 Eur. Šiuo metu pareiškėjų gaunamos pajamos sudaro apie 900 Eur, todėl įvykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams nepajėgia. Nurodė, kad jog jų atžvilgiu iškeltų civilinių ar baudžiamųjų bylų nėra, bankų sąskaitose esančių lėšų nėra, kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą sudaro (duomenys neskelbtini), 100 proc. akcijos, turi nuolatines darbo vietas. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) veikla yra sustabdyta, įmonė jokios komercinės veiklos nevykdo.

Žemesnės instancijos teismas

2015-06-23 Kretingos rajono apylinkės teismas nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjams R. N. ir V. N.. 2015-08-20 Klaipėdos apygardos teismas tenkino pareiškėjų atskirąjį skundą ir panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-23 nutartį bei perdavė bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas paaiškino, jog pareiškėjai 2006 metais paėmė kreditą iš DnB banko su tikslu įrengti Spa kompleksą gyvenamajame name - pastate (duomenys neskelbtini), todėl komercinės veiklos vykdymui įsteigė (duomenys neskelbtini). 2008 metais dėl sunkmečio Lietuvą ištiko ekonominė krizė, išaugo palūkanos, pareiškėjai nebeturėjo galimybės plėtoti verslą. Toliau pareiškimą palaikė pareiškime išdėstytais motyvais. Taip pat pažymėjo, jog šiuo metu abu pareiškėjai yra dirbantys, prašė patvirtinti 600,00 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas R. N. dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis yra apie 434,00 Eur/mėn atskaičius mokesčius, pareiškėja V. N. dirba notarės L. P. kontoroje, gaunamas darbo užmokestis yra apie 299,00 Eur/mėn, ji dirba pagal numatytą bandomąjį laikotarpį. Bendros pareiškėjų pajamos sudaro virš 700,00 Eur/mėn, todėl kreditoriniams įsiskolinimams dengti liks apie 100,00 Eur/mėn. Jei kils darbo užmokesčiai, planuojama atitinkamai didinti ir sumą kreditoriams grąžinti. Prašė iškelti fizinių asmenų bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti „Principo reikalas“ ir suteikti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-12-29 nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, tačiau to nepakanka tam, kad pareiškėjams būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Teismas sprendė, kad kredito sutartis, kurios pagrindu pareiškėjams buvo suteiktas kreditas, buvo nutraukta dėl pareiškėjų kaltės, pastariesiems nevykdant įsipareigojimų. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų pozicija iškelti šiai dienai jiems bankroto bylą, vertinant ją sąžiningumo kontekste, leidžia manyti, jog pareiškėjai nėra suinteresuoti padengti savo skolinius įsipareigojimus, o tikisi, jog ilgainiui jie bus nurašyti. Taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjai nesiėmė jokių veiksmų, nedėjo jokių pastangų, siekdami vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriui, todėl kreditorius AB DNB bankas vienašališkai ir pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai nevykdo skolinių įsipareigojimų, nutraukė kredito sutartį.

Šalies argumentai

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-12-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti, nesant galimybės išspręsti klausimo iš esmės - perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjų veiksmus, atliktus daugiau nei prieš trejus metus, taip nesilaikydamas kasacinio teismų formuojamos praktikos ir įstatymo reikalavimų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjų sumažėjusio darbo užmokesčio dydžio ir kreipimosi į teismą dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nesudaro pagrindo atsisakyti kelti pareiškėjams bankroto bylą. Pažymi, kad nėra įrodyta, kad pareiškėjai savo veiksmais siekė nemokumo, neįrodytas pareiškėjų nesąžiningumas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesio algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bankroto bylą pareiškėjams atsisakė iškelti dėl to, jog konstatavo jų nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjai ginčija šią pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).

Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.

Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atstatyti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.

Nagrinėjamoje byloje teismas atsisakė iškelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu dėl pareiškėjų veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Teismo vertinimu, pareiškėjų nesąžiningumą patvirtino aplinkybės, kad pareiškėjai nevykdė kredito sutarties, jie nėra suinteresuoti padengti savo skolinius įsipareigojimus, tikisi, jog ilgainiui jie bus nurašyti, pareiškėjai nesiėmė jokių veiksmų, nedėjo jokių pastangų, siekdami vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino pareiškėjų mokumą. Pirmosios instancijos teismas analizavo aplinkybes, susijusias su skolos bankui susidarymu. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pareiškėjų veiksmus – įmokų pagal kredito nemokėjimą – vertino, kaip nesąžiningus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pats faktas, jog pareiškėjai nevykdė kredito sutartimi nustatytų jiems įpareigojimų mokėti kredito įmokas, negali, neįvertinus kitų aplinkybių, būti traktuojamas, kaip išimtinai pareiškėjų nesąžiningumą apibūdinantis veiksnys. Priežastys, dėl kurių gali būti nevykdomos atitinkamos pareigos, gali būti skirtingos – sąmoningas pareigų nevykdymas, objektyvus negalėjimas vykdyti pareigų, liga ir pan. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kredito sutarties sudarymo metu pareiškėjų pajamos buvo kelis kartus didesnės, vėliau jos sumažėjo iki tokio lygio, kad pareiškėjai fiziškai negali dengti kredito įmokų.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs apeliantus pateikti duomenis apie apeliantės vardu registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) ir pačių apeliantų gaunamas pajamas, pateiktų duomenų visiškai neanalizavo.

Nustatyta, kad šiai dienai pareiškėjų šeimoje dirba tik vienas pareiškėjas, jo gaunamas pajamos siekia apie 434,00 Eur/mėn atskaičius mokesčius, (duomenys neskelbtini) veikla sustabdyta, jokių pajamų minėta įmonė negauna. Laikant pagrįstu apeliantų teiginį, kad būtiniems jų poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga suma sudaro 600 Eur, t.y. kiekvienam tenkanti suma sudaro 1 MMA (apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta ir teisėta), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantai neturi objektyvių galimybių ne tik vykdyti kreditinius įsipareigojimus, bet ir tenkinti visa apimtimi jų būtiniausius poreikius. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai augina du mažamečius vaikus. Sutiktina su apeliantų teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino apeliantų veiksmus, atliktus daugiau nei prieš trejus metus, apytiksliai 4-6 metai. Įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207 (kreditinis sukčiavimas), 208 (skolininko nesąžiningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas), 216 (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taigi asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui) įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad būtent šitaip nurodyta teisės norma, t. y. kad sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).

Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad vien kredito įmokų nemokėjimas nelaikytinas nesąžiningumo įrodymu, nesant kitų įrodymų apie apeliantų galbūt nesąžiningus veiksmus, nustačius apeliantų sunkią turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai nėra pajėgūs vykdyti turimus įsipareigojimus, jie yra nemokūs.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes apie apeliantų nemokumą sukėlusias priežastis, teismas daro išvadą, kad nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų pagrindas atsisakyti iškelti apeliantams bankroto bylą, kadangi pagal FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). Taip pat FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjams R. N. ir V. N. iškeltina bankroto byla (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Iškelti pareiškėjams R. N. ir V. N. bankroto bylą.

Teisėja Erika Misiūnienė