- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- eAS-929-1047/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06596-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Milda Vainienė, Beata Martišienė (pran.)
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 24S229010 uždrausti atvykti pareiškėjai į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-3770-1064/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05973-2024-5).
Teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi atnaujino šios administracinės bylos nagrinėjimą, nustatęs, jog Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3770-1064/2025 pareiškėjos skundą atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1616-602/2025 pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino, panaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino Migracijos departamento 2024 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 24S227536, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi (toliau – ir 2024 m. spalio 9 d. sprendimas) ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti prašymą iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl kurio buvo sustabdyta nagrinėjama byla ir priėmus naują sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs, šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.
Teisme 2025 m. birželio 16 d. gautas Migracijos departamento prašymas nutraukti bylą, kadangi nebeliko ginčo dalyko. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas 2025 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 25S138692 pripažino netekusiu galios Sprendimą, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1616-602/2025 panaikino Migracijos departamento 2024 m. spalio 9 d. sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti asmens prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi iš naujo, o Migracijos departamento sprendimas uždrausti atvykti asmeniui į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi buvo grindžiamas ta pačia grėsme ir tais pačiais argumentais, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, todėl Migracijos departamento Sprendimas pripažintas netekusiu galios.
Regionų administraciniame teisme 2025 m. birželio 23 d. gautas pareiškėjos prašymas nutraukti bylą, kuriame pareiškėja nurodė atsisakanti skundo administracinėje byloje Nr. eI2-4704-1161/2025 (eI2-19116-1161/2024) ir prašė bylą nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo – 2 490,90 Eur.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi priėmė pareiškėjos D. P. skundo atsakovui atsisakymą ir administracinę bylą nutraukė, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 764,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, nustatė, kad pareiškėjos skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas, administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 50 str. 2 d., 103 str. 4 p.). Teismas šalims išaiškino, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).
Aptaręs ABTĮ nuostatas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) normas, teismas analizavo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nustatė, kad pareiškėja prašė priteisti 1 440 Eur (ir 302,40 Eur PVM) už kliento situacijos teisinę analizė, teisinę konsultaciją ir skundo parengimą teismui. Kadangi susipažinimas su dokumentais bei parengimas procesinių dokumentų laikytinas vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte, teismas sprendė, kad pareiškėjos prašoma priteisti 1 742,40 Eur suma neviršija maksimalios galimos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatytos Rekomendacijų 8.2 punkte, todėl šią sumą priteisė pareiškėjai iš atsakovo.
Šalies argumentai
Teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, nes tokio pobūdžio prašymą pareiškėja jau buvo suformulavusi skunde, todėl atskiro prašymo teikimas nebuvo būtinas. Teismas nurodė, kad aptariamas prašymas ir pridėti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, jų parengimas iš pareiškėjos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat netenkino pareiškėjos prašymo priteisti 580,80 Eur už 4 val. teisinio darbo už pasirengimą teismo posėdžiui, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad išlaidos, susijusios su pasiruošimu teismo posėdžiui pagal jų pobūdį negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas.
Teismas priteisė pareiškėjai visą prašomą atlyginti žyminio mokesčio sumą (22,50 Eur), atsižvelgęs į tai, kad Migracijos departamento 2025 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 25S138692 pripažintas netekusiu galios Sprendimas, kuris ir buvo ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje.
Teismas pareiškėjai iš atsakovo Migracijos departamento priteisė viso 1 764,90 Eur (1 742,40 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų sumą.
III.
Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde, kurį patikslino, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atskirajame skunde teigia, jog teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga. Byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, pareiškėjos atstovas pareiškėją atstovavo ir kitose bylose, kurios savo esme yra dėl to paties pagrindo (administracinės bylos Nr. eI2-3770-1064/2025 (priteista 4 533,75 Eur), Nr. eI2-4363-811/2025 (priteista 2 345,7 Eur), Nr. eI2-4704-1161/2025 (priteista 1 764,90 Eur). Nors pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, tačiau įvertinus tai, kad byloje sprendžiami klausimai nebuvo išskirtiniai, reikalavimams pagrįsti nebuvo būtina remtis specialiomis žiniomis, bylų esmė yra dėl to paties pagrindo, analogiškų faktų, o procesinių dokumentų turinys yra tapatus, pareiškėjas prašoma priteisti suma turėtų būti įvertinta vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais.
Pareiškėja D. P. procesiniame dokumente, pavadintame „Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą“ (teismas tai laiko technine klaida) prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja procesiniame dokumente aptaria byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, nurodytą teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartyje, detalizuoja Migracijos departamento sprendimus dėl pareiškėjos ir jų priėmimo aplinkybes ir nurodo, jog kreipėsi dėl teisinių paslaugų suteikimo, buvo parengti 3 skirtingi skundai. Nors kai kurie skundo argumentai sutapo, tačiau skunduose buvo esminių skirtumų, analizuojama skirtinga teismų praktika. Pareiškėjai išlieka teisė į bylinėjimo išlaidų atlyginimą, jei atsakovas geruoju patenkina reikalavimą. Nors pareiškėja prašė priteisti 2 490,90 Eur, teismas priteisė tik dalį jų – 1 764,90 Eur. Tai reiškia, jog išlaidų sistema yra pakankamai lanksti, o vertinant, ar byla sudėtinga, kreipiamas dėmesys į sprendžiamų byloje klausimų naujumą ir išskirtinumą, dalyvaujančių asmenų skaičių, taikomų teisės aktų kiekį, būtinybę rinkti daug įrodymų ar rėmimąsi specialiomis žiniomis, suformuotos vieningos teismų praktikos atitinkamos kategorijos bylose (ne) buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011). Pralaimėjusiai šaliai teigiant, kad byla nesudėtinga, ši turi pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu, nes tik abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga, priteistinos sumos dydžio mažinimui įtakos neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011). Pareiškėjos išlaidos pagrindžiamos sąskaitomis faktūromis, bankiniais pavedimais. Visos patirtos išlaidos yra pagrįstos, protingos, atitinka Rekomendacijose įtvirtintą maksimalųjį dydį.
Pareiškėjos nuomone, procesas nebuvo paprastas, nes ir praktika šios kategorijos bylose kinta. Byla buvo stabdyta, aiškinantis aplinkybes, turėjusias ypatingą svarbą bylai. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas savo neapgalvotais veiksmais, nerūpestingumu, nesigilinimu į situaciją lėmė asmens teisių pažeidimą bei patį bylinėjimosi procesą. Pareiškėja ir jos šeima tapo Migracijos departamento „šabloninių“ sprendimų įkaitais. Todėl būtent neatsakingas institucijos darbas ir priimami sprendimai lėmė pareiškėjos patirtas išlaidas, poreikį reaguoti ir skųsti nepagrįstus sprendimus, o Migracijos departamentas privalo prisiimti atsakomybę dėl savo veiksmų neteisėtumo ir atlyginti patirtas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjai D. P. bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai atsisakius skundo ir bylą nutraukus ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, kad pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-52-602/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-141-556/2022; 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-739-575/2025).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas, 2025 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 25S138692 pripažinęs netekusiu galios Sprendimą, kuris buvo ginčo dalykas šioje byloje, pareiškėjos skundo reikalavimus įvykdė geruoju, dėl to pareiškėja atsisakė skundo, taigi Migracijos departamentas yra atsakingas už pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-624/2018). Minėtai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019).
Pasisakydama dėl atskirojo skundo teiginių, susijusių su pareiškėjos atstovavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Taigi ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-669-821/2025).
Nustačius, jog Migracijos departamentas dėl pareiškėjos priėmė tris sprendimus, kuriais: atsisakyta pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi (2024 m. spalio 9 d. sprendimas, administracinė byla Nr. eI2-3770-1064/2025), uždrausta pareiškėjai atvykti ir įtrauktas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą (2024 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 24S229010, administracinė byla Nr. eI2-4704-1161/2025); nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusiją (2024 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 24S236237, administracinė byla Nr. eI2-4363-811/2025), pareiškėjos atstovas 2024 m. spalio 15 d. Sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. 24/10/15 pagrindu, parengė ir teismui padavė tris skundus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atstovo teiktus procesinius dokumentus šioje ir kitose administracinėse bylose (Nr. eI2-3770-1064/2025, Nr. eI2-4363-811/2025) atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl jų tapatumo, kaip subjektyvius ir nepagrįstus.
Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjai priteistų bylinėjimosi išlaidų neproporcingumu, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, o sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Šiuo atveju pareiškėja patirtas 2 468,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas grindė Teisinių paslaugų detalizacija prie 2024 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitos Serija AND Nr. 84/24, 2024 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu, kurių duomenys patvirtina išvadą, jog pareiškėja sumokėjo advokatui 2 468,40 Eur už teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas priteisė tik dalį pareiškėjos prašytų bylinėjimosi išlaidų – 1 764,90 Eur, iš kurių 1 742,40 Eur yra suma už skundo parengimą, kuri neviršijo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ribos, ir 22,50 Eur pareiškėjos sumokėto žyminio mokesčio, todėl atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo šiuo konkrečiu atveju mažinti pareiškėjai iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų.
Įvertinusi bylos medžiagą ir pareiškėjos elgesį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Pareiškėjai priteista 1 764,90 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, skundžiama nutartimi pagrįstai priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 764,90 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Dėl išdėstytų priežasčių atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Pareiškėja taip pat prašo atlyginti atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas, t. y. iš viso 435,60 Eur. Nurodytoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė teisinių paslaugų detalizaciją prie 2025 m. liepos 24 d. PVM sąskaitos Serija AND Nr. 74/25 ir 2025 m. liepos 24 d. mokėjimo nurodymą. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4. Atsižvelgus į tai, kad už atskirojo skundo parengimą sumokėta 2025 m. III ketvirtyje, taikytinas 2025 m. I ketvirčio darbo užmokestis (2 337,7 Eur), todėl maksimali galima priteisti suma yra 935,08 Eur (0,4 x 2 337,7). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, be kita ko, į bylos sudėtingumą (byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai), trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, tai, kad atsakovo atskirasis skundas netenkintas, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, teisinga ir proporcinga ir pareiškėjai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą iš atsakovo priteistina 435,60 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai D. P. 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.