Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-1616-602/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-30
Bylos Nr.: eA-1616-602/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05973-2024-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas: D. P.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje

Administracinė byla Nr. eA-1616-602/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05973-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 24S227536, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis, kuris turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsakovas Sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, kadangi duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja, neatitinka tikrovės ir jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

3. Pareiškėja teigė, kad Sprendime nurodyta, jog pareiškėja 2013–2014 m. dirbo „RIA Novosti“, o 2014–2022 m. – „Rossija segodnia“, tai reiškia, jog ji privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią, todėl gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Sprendime taip pat nurodyta, kad atsakydama į Migracijos departamento pateikto klausimyno dėl papildomos informacijos 2 klausimą („Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas“) nurodė, kad 2014–2022 m. niekur nedirbo. Pakartotinai paprašius informacijos nurodė, kad elektroniniu būdu gavo Rusijos Federacijos pensijų ir socialinio draudimo fondo informacinių išteklių fondo informaciją (toliau – ir Pažyma) apie darbo veiklą Rusijoje, kurioje yra visa informacija apie darbo veiklos rūšis Rusijoje, įskaitant laisvai samdomą darbą. Atsižvelgdama į tai pareiškėja nurodė, kokiose darbovietėse dirbo ir kokios buvo jos funkcijos įskaitant laisvai samdomą darbą („RIA Novosti“ – raštinės prekių užsakymas; „Rossija segodnia“ dirbo su nuotraukų archyvu, sistemino duomenis).

4. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio ir 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, proporcingumo principą, klaidingai nustačius faktines aplinkybes, paviršutiniškai įvertinus situaciją, nesurinkus reikšmingų duomenų, vadovaujantis tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pažyma, sumenkinant šeimos institutą.

Šalies argumentai

5. Pareiškėja nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 40 straipsniu, esmine aplinkybe nagrinėjamu atveju yra tai, jog jos vaikai, gimę (duomenys neskelbtini), yra nuo jos priklausomi ir turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2027 m. šeimos susijungimo pagrindu, t. y. kaip ir pareiškėja; jie yra įsitraukę į socialinį gyvenimą Lietuvoje, lanko darželį ir mokyklą, moka lietuvių kalbą, todėl jiems grįžti į pilietybės šalį, kur laukia nenuspėjamas šeimos atskyrimas, būtų fatalinė trauma. Be to, vaikui gydymosi įstaigose sudėliotas skiepijimo planas ir apsilankymai pas specialistus, todėl išvykimas kartu su pareiškėja būtų esminis momentas pažeidžiant vaiko teisę į gydymąsi.

6. Pareiškėja pabrėžė, kad Migracijos departamentas nepagrįstai Sprendime nurodė, jog ji niekur nedirba, nes jai yra išduota individualios veiklos vykdymo pažyma, kuri patvirtina, kad ji nuo 2022 m. vykdo Kirpyklų ir kitų grožio salonų veiklą, t. y. faktiškai dirba Lietuvoje, moka mokesčius, taip pat mokosi lietuvių kalbos. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvoje ji taip pat gydosi nuo (duomenys neskelbtini) ligos, todėl jos išsiuntimas iš šalies būtų žmogaus teisių pažeidimas pagal Direktyvą 2008/115/EB, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4, 19 straipsnių pažeidimas.

7. Pareiškėja teigė, kad su sutuoktiniu persikėlę gyventi į Lietuvą pardavė nekilnojamą ir kilnojamą turtą Rusijoje, siekė nutraukti ryšius su pilietybės šalimi. Kelis kartus grįžti į Rusiją privalėjo dėl pragmatinių priežasčių (buto pardavimas, pinigų atsivežimas, dokumentų tvarkymas). Pažymėjo, kad jos sutuoktinis su viešąja įstaiga 2021 m. sudarė projektinio darbo sutartį, vykdo nepriklausomos žurnalistikos projektinę veiklą, Jungtinių Amerikos Valstijų dėka jis buvo išgabentas iš Rusijos, kai ten pradėjo suiminėti žurnalistus, todėl kilmės valstybėje jam ir pareiškėjai kiltų grėsmė.

8. Pareiškėjos nuomone, visos anksčiau nurodytos aplinkybės Sprendime nėra išnagrinėtos pareiškėjos vertinimui nacionalinio saugumo grėsmių kontekste. Pareiškėja akcentavo, kad tikrovės neatitinkančios informacijos neteikė, pateikė tai, ką jai pavyko gauti, t. y., elektroninę informaciją apie darbo veiklą Rusijoje, kurioje yra visa informacija apie darbo veiklos rūšis, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad ji nenurodė savo eitų pareigų. Pareiškėjos vertinimu, jos pateikti duomenys yra tikri ir galiojantys, todėl atsižvelgdamas į gero viešojo administravimo principą Migracijos departamentas turėjo jais vadovautis. Teigė, kad vertinant pateiktus dokumentus ir sprendžiant dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos pateiktą rašytinį paaiškinimą dėl darbo, dėl persikėlimo į Vilnių aplinkybių. Pažymėjo, kad 2021 metų pabaigoje jai paskambino iš „RIA Novosti“ ir paklausė, ar dirbs, tačiau ji atsisakė, nes buvo išvykusi į kitą šalį ir nenorėjo dirbti ten, kadangi agentūra užsiėmė propaganda ir jos veikla prieštaravo pareiškėjos vertybėms. Paaiškino, kad pildydama klausimyną buvo suabejojusi, kokį darbą parašyti, todėl paklausė savo vyro kolegės, kuri patarė rašyti tik oficialų darbą, o ne papildomus uždarbius. Kadangi „RIA Novosti“ jai nepildė darbo knygelės, todėl šio darbo nenurodė, nors turėjo tam suteikti daugiau reikšmės. Pareiškėja nurodė, kad jos darbo knygelė buvo likusi pas ankstesnį darbdavį, kuris bankrutavo, ir jos nebuvo galima atgauti, todėl paprašė pensijų fondo informacijos apie savo darbo istoriją ir gavo sąrašą, kurį ir pateikė Migracijos departamentui. Pareiškėja teigė, kad tik iš šio išrašo supratusi, jog jos sutartis su „RIA Novosti“ galiojo iki 2022 m. balandžio 1 d., nors nuo 2019 m. gegužės mėn. ji faktiškai neatliko jokių darbų. Pareiškėjos nuomone, išraše gali būti klaidą, nes darbas pagal civilinių paslaugų sutartį nepagrįstai nurodytas kaip etatinis.

9. Pareiškėjos nuomone, ji nuo Migracijos departamento nieko nenuslėpė, tikslino informaciją, pati pateikė duomenis, kurie jai buvo prieinami. Dėl šios priežasties vertino, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas jai pritaikytas nepagrįstai.

Šalies argumentai

10. Pareiškėja nurodė, kad jai taikytinos Direktyvos 2003/86/EB nuostatos, nes ji yra asmens, kuriam suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip aukštos kvalifikacijos specialistui, sutuoktinė, o jos teisė į šeimos ryšius ginama ir pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad šeima negali gyventi Rusijoje dėl sutuoktiniui kylančios grėsmės ir dėl galimo visos šeimos persekiojimo. Rusijos specialiosioms tarnyboms kol kas gali būti nežinoma apie sutuoktinio itin aktyvią veiklą prieš Rusijos valdžią žmogaus teisių gynimo srityje organizacijoje „Internews”, kuri remia nepriklausomą žiniasklaidą, visuomenines organizacijas. 2020 m. „Internews“ vadovybė, matydama akivaizdžią grėsmę dėl jos sutuoktinio darbo, nutarė išgabenti E. G. (E. G.) ir jo šeimą iš Rusijos į Lietuvą. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai 2020 m. liepos 7 d. buvo sulaikytas rusų žurnalistas I. S., kuriam skirta 22 metų laisvės atėmimo bausmė. Jo sutuoktinė aktyviai susirašinėjo su E. G., todėl pareigūnams tai nustačius, gali kilti tiesioginė grėsmė. Atvykusi į Lietuvą šeima gavo leidimus laikinai gyventi, jie neketina grįžti į Rusiją.

11. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas yra neproporcingas, antikonstitucinis, nes nenustatytas nei faktinis pažeidimas, nei pagrįstas siektinas tikslas. Pabrėžė, kad negalima apsiriboti vien deklaratyvia fraze, jog nacionalinis valstybės saugumas yra svarbesnis interesas, tačiau būtina atlikti detalų vertinimą dėl rizikos nacionaliniam saugumui pasireiškimo tikimybės ir Sprendimo padarinių pareiškėjai. Pareiškėjos nuomone, jos yra aukštas integracijos Lietuvoje lygis, socialiniai ryšiai yra saugomi pagal tarptautinę teisę ir negali būti paneigiami argumentuojant vien hipotetine grėsme ar taikant kolektyvinę atsakomybę pagal pilietybę.

Atsiliepimas

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, jog Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis, kuris yra Rusijos Federacijos pilietis ir turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsakydama į Klausimyno 2 klausimą pareiškėja nurodė, kad 2014–2022 m. niekur nedirbo. Migracijos departamentas paprašė pareiškėjos pateikti darbo knygelę, tačiau pareiškėja nurodė, kad jos neturi, nes ji liko pas darbdavį Rusijoje. Pareiškėjos 2024 m. balandžio 9 d. per MIGRIS komunikaciją buvo dar kartą paprašyta pateikti darbo knygutę arba kitą dokumentą, kuris patvirtintų, kad ji 2014–2022 m. nedirbo. Pareiškėja nurodė, kad jai pavyko gauti elektroninę informaciją apie darbo veiklą Rusijoje, kuriame yra visa informacija apie darbo veiklos rūšis, įskaitant laisvai samdomą darbą bei nurodė, kokiose darbovietėse dirbo ir kokios buvo jos funkcijos („RIA Novosti“ raštinės prekių užsakymas, „Rossija segodnia“ dirbo su nuotraukų archyvu, sistemino duomenis), tačiau pareigų nenurodė. Savo paaiškinime pareiškėja teigė, kad kategoriškai smerkia Rusijos karinę invaziją į Ukrainą ir mato didelį pavojų sau ir savo šeimai Rusijoje. Pareiškėjos pateiktame Rusijos Federacijos pensijų ir socialinio draudimo fondo informacinių išteklių išraše nurodyta, kad pareiškėja dirbo „RIA Novosti“ (2013–2014 m.) ir „Rossija segodnia“ (2014 m. balandžio 1 d.–2022 m. balandžio 12 d., (duomenys neskelbtini)).

14. Atsakovas pažymėjo, kad Migracijos departamento Klausimyne prašoma išsamiai ir sąžiningai atsakyti į pateiktus klausimus bei įspėjama, jog, pateikus netikslią, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, gali būti atsisakyta išduoti leidimą gyventi arba vizą, o jeigu tai paaiškės jau išdavus šiuos dokumentus – leidimas gyventi ar viza gali būti panaikinti. Nepaisydama šio įspėjimo, pareiškėja, net keturis kartus, (2023 m. vasario 2 d., 2024 m. sausio 9 d., 2024 m. kovo 28 d., 2024 m. kovo 30 d.), pildydama Klausimynus nurodė, kad 2014–2022 m. niekur nedirbo, t. y., nuslėpė informaciją apie savo darbą „RIA Novosti“ bei „Rosija Segodnia“.

15. Migracijos departamentas gavo VSD 2024 m. rugpjūčio 30 d. išvadą Nr. 18-7881, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėja, dirbdama „RIA Novosti“ ir „Rossija segodnia“, privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Įvertinęs išvadą Migracijos departamentas sprendė, kad asmens šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas ir remtis vien faktu, jog pareiškėjos sutuoktinis ir jų vaikai (Rusijos Federacijos piliečiai) turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

16. Atsakovas pažymėjo, kad būtent VSD pagal įstatymus yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Nurodė, kad dėl paramos veiksmų, kuriais siekiama pažeisti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, 2023 m. „Rossija segodnia“ buvo pritaikytos ES sankcijos, o Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės. Nacionalinio saugumo sąvokos apibrėžtis yra atitinkamų institucijų diskrecijos teisė, kurios panaudojimo teisėtumą patikrina teismas.

Atsiliepimas

17. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas, nustatydamas pareiškėjos grėsmę, vertino faktų visumą, t. y., jog ji net 9 metus dirbo „RIA Novosti“ bei „Rossija segodnia“, šią informaciją bandė nuslėpti pildydama Klausimyną keturis kartus. Šios pareiškėjos darbovietės yra Rusijos vyriausybės įsteigta, kontroliuojama ir finansuojama žiniasklaidos grupė. Jai vadovauja Rusijos televizijos laidų vedėjas, prorusiškas propagandistas D. K., kuriam nuo 2014 m. už Rusijos invazijos į Ukrainą palaikymą taikomos ES sankcijos. „Rossija segodnia“ vyriausioji redaktorė yra Rusijos agresyvią užsienio politiką remianti propagandistė M. S., jai 2022 m. taip pat buvo pritaikytos individualios ES sankcijos.

18. Atsakovas teigė, kad turėdama leidimą laikinai gyventi, pareiškėja 3 kartus vyko į Rusijos Federaciją, o tai patvirtina, jog Rusijos režimas nelaiko jos nelojalia. Propagandą skleidžiančioje ir Rusijos agresyvią užsieniečio politiką remiančioje įstaigoje pareiškėja liko dirbti tiek po Krymo okupacijos, tiek ir prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, o šie veiksmai atskleidžia jos požiūrį į Rusijos režimą.

19. Migracijos departamento vertinimu aplinkybės, jog pareiškėja nenurodė paminėtų darboviečių, negalima vertinti kaip suklydimo, priešingai, tai laikytina sąmoningu informacijos slėpimu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, gavusi pirmą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (2021 m. birželio 3 d.) dar nebuvo nutraukusi darbinių santykių „Rossija segodnia“, iš darbo išėjo tik 2022 m. balandžio 12 d.).

20. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendime buvo vertinta ne tik VSD išvada, bet ir pareiškėjos pateikta informacija (Klausimynas, paaiškinimai, sienos kirtimas, Rusijos Federacijos pensijų ir socialinio draudimo fondo informacinių išteklių išrašas, MIGRIS duomenys), jos šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvoje, ir nustatyta, jog vien šeiminis ryšys nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.

21. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad ji vykdo individualią veiklą, vaikai lanko ugdymo įstaigas Lietuvoje, pareiškėja yra atsakinga už vaikų gydymą, nepaneigia jos galimos grėsmės valstybės saugumui. Pabrėžė, kad išvada dėl grėsmės yra pagrįsta konkrečiai jos veiksmais (pasirinkta darbovietė, joje išdirbtas laikotarpis, duomenų apie šias darbovietes slėpimas, vykimas į Rusijos Federaciją). Tokiais atvejais pagal teismų praktiką atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo išvadomis, nėra pagrindas konstatuoti, jog Sprendimas yra nemotyvuotas ar neproporcingas.

Atsiliepimas

22. Atsakovas dėl teisės į šeimos gyvenimo gerbimą nurodė, kad Konvencijos 8 straipsnis neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikia jokių duomenų ir įrodymų, jog jai reikalinga medicininė pagalba negali būti suteikta kilmės valstybėje.

23. Migracijos departamentas vertino, kad Rusijos Federacijoje esančio nekilnojamojo turto pardavimas nepatvirtina pareiškėjos aukšto lygio tvarios ir ilgalaikės integracijos Lietuvoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors pareiškėja kalba apie galimą grėsmę jai ir sutuoktiniu, tačiau ji darbinių santykių Rusijoje nenutraukė iki pat 2022 m. balandžio 12 d., ji ir jos sutuoktinis vykdavo į Rusiją. Atsakovas laikė, kad pareiškėjos su skundu pateikti laiškai iš Internews ir Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento patvirtina pareiškėjos sutuoktinio veiklą jų nurodytuose projektuose ir jų spėjimais grindžiamą nuomonę apie galbūt kylančią grėsmę dėl baudžiamosios bylos iškėlimo.

Atsiliepimas

24. Atsakovo nuomone, pareiškėjos teiginys, jog Klausimyno klausimas dėl darboviečių sunkiai suvokiamas, yra deklaratyvus, nes pareiškėja dėl jai neaiškių klausimų į Migracijos departamento darbuotojus nesikreipė.

25. Atsakovas teigė, kad Sprendime buvo vertinta ne tik VSD pateikta išvada, bet ir pareiškėjos pateikta informacija, jos šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvoje. Skundžiamas Sprendimas yra motyvuotas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui – apsaugoti nacionalinius interesus.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

28. VSD teigė, kad pareiškėja (Rusijos Federacijos pilietė), norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nuslėpė informaciją apie savo darbą Rusijos Federacijos valstybinėse įmonėse „RIA Novosti“ (nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.) bei „Rossija segodnia“ (nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 12 d.). Naujienų agentūra „RIA Novosti“ V. P. 2013 m. gruodžio 9 d. dekretu likviduota, jos turtas bei personalas perduoti „Rossija segodnia“ žiniasklaidos grupei ir nuo 2014 m. balandžio 8 d. veikia kaip jos dalis. „Rossija segodnia“ yra Rusijos vyriausybės įsteigta, kontroliuojama ir finansuojama žiniasklaidos grupė. Jai vadovauja Rusijos televizijos laidų vedėjas, prorusiškas propagandistas D. K.. Nuo 2014 m. už Rusijos invazijos į Ukrainą palaikymą D. K. taikomos ES sankcijos. „Rossija segodnia“ vyriausioji redaktorė yra Rusijos agresyvią užsienio politiką remianti propagandistė M. S.. Dėl Rusijos veiksmų prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą palaikymo M. S. 2022 m. taip pat buvo pritaikytos individualios ES sankcijos. „Rossija segodnia“ žiniasklaidos grupei priklauso „RT“ (buvusi „Russia Today“), kuri transliuoja prorusišką propagandą anglų, prancūzų, vokiečių, arabų ir ispanų kalbomis. „RT“ yra viena pagrindinių Rusijos propagandos sklaidos priemonių, orientuotų į prorusiškos propagandos sklaidą užsienio valstybėse. „Rossija segodnia“ valdo propagandos sklaidai išnaudojamus naujienų portalus „Sputnik“ ir „Baltnews“. Interneto portaluose „Baltnews Lietuva“ ir „Sputnik Lietuva“ lietuvių ir rusų kalbomis platinama tikrovės neatitinkanti informacija apie Lietuvos valstybę, skleidžiama propaganda apie neva Lietuvoje persekiojamus rusakalbius asmenis, pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie NATO šalių narių karių dislokavimą Lietuvoje, skleidžiama propaganda apie neva Lietuvos įgyvendinamus veiksmus, kuriais siekiama eskaluoti karą su Rusija. Europos Komisija 2020 m. birželio 19 d. paskelbė nuomonę dėl ES sankcijų taikymo su agresija Ukrainoje susijusiems subjektams. Remdamasi šia nuomone, 2020 m. liepos mėn. Latvijos žiniasklaidos priežiūros institucija sustabdė septynių „RT“ televizijos programų retransliaciją, o Lietuvos radijo ir televizijos komisija – penkias Lietuvoje retransliuotas ar internetu platintas „RT“ televizijos programas. Dėl paramos veiksmų, kuriais siekiama pažeisti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, 2023 m. „Rossija segodnia“ buvo pritaikytos ES sankcijos.

29. VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama „RIA Novosti“ ir „Rossija segodnia“, privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

30. VSD nuomone, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, valstybės įmonėse, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

31. Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje, strateginės reikšmės įmonėse ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

32. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

33. VSD atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose administracinėse bylose (pvz., 2023 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1978-821/2023) darbas Rusijos Federacijos televizijos kanale, kuris skleidžia propagandą, nukreiptą ir prieš Lietuvos Respubliką, ir kuria siekiama neigti Lietuvos nepriklausomybę bei diskredituoti Lietuvos valstybingumą, gali būti laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

34. VSD nurodė, kad pareiškėjos į bylą pateiktos 2014 m. sudarytos paslaugų teikimo sutartys su „Rossija segodnia“ niekaip nepaneigia pareiškėjos darbo pagal darbo sutartis įmonėse „RIA Novosti“ ir „Rossija segodnia“, nes darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, nėra draudžiama su darbdaviu sudaryti ir civilines (paslaugų teikimo) sutartis. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai ar šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

II.

35. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

36. Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, nes Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis (Rusijos pilietis), kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui bei duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai).

37. Teismas nurodė, kad pirmasis pagrindas, dėl kurio atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, konstatuotas atsižvelgus į VSD išvadą, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes dirbdama Rusijos Federacijos valstybinėse įmonėse „RIA Novosti“ (nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.) bei „Rossija segodnia“ (nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 12 d.) privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Antrasis pagrindas konstatuotas atsižvelgus į tai, kad pareiškėja, pildydama Klausimyną kelis kartus nuslėpė informaciją apie pirmiau nurodytas darbovietes. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjos asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

38. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 2–4, 6 dalimis, 35 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Žemesnės instancijos teismas

39. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pirmasis Įstatyme nurodytas pagrindas – grėsmė valstybės saugumui – buvo konstatuota, be kita ko, atsižvelgiant į VSD išvadą, jog naujienų agentūra „RIA Novosti“ V. P. 2013 m. gruodžio 9 d. dekretu likviduota, jos turtas bei personalas perduoti „Rossija segodnia“ žiniasklaidos grupei ir nuo 2014 m. balandžio 8 d. veikia kaip jos dalis. „Rossija segodnia“ yra Rusijos vyriausybės įsteigta, kontroliuojama ir finansuojama žiniasklaidos grupė. Jai vadovauja Rusijos televizijos laidų vedėjas, prorusiškas propagandistas D. K., kuriam nuo 2014 m. už Rusijos invazijos į Ukrainą palaikymą taikomos ES sankcijos. „Rossija segodnia“ vyriausioji redaktorė yra Rusijos agresyvią užsienio politiką remianti propagandistė M. S., kuriai dėl Rusijos veiksmų prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą palaikymo 2022 m. taip pat buvo pritaikytos individualios ES sankcijos.

40. „Rossija segodnia“ žiniasklaidos grupei priklauso „RT“ (buvusi „Russia Today“), kuri transliuoja prorusišką propagandą anglų, prancūzų, vokiečių, arabų ir ispanų kalbomis. „RT“ yra viena pagrindinių Rusijos propagandos sklaidos priemonių, orientuotų į prorusiškos propagandos sklaidą užsienio valstybėse. „Rossija segodnia“ valdo propagandos sklaidai išnaudojamus naujienų portalus „Sputnik“ ir „Baltnews“. Interneto portaluose „Baltnews Lietuva“ ir „Sputnik Lietuva“ lietuvių ir rusų kalbomis platinama tikrovės neatitinkanti informacija apie Lietuvos valstybę, skleidžiama propaganda apie neva Lietuvoje persekiojamus rusakalbius asmenis, pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie NATO šalių narių karių dislokavimą Lietuvoje, skleidžiama propaganda apie neva Lietuvos įgyvendinamus veiksmus, kuriais siekiama eskaluoti karą su Rusija.

41. Europos Komisija 2020 m. birželio 19 d. paskelbė nuomonę dėl ES sankcijų taikymo su agresija Ukrainoje susijusiems subjektams. Remdamasi šia nuomone, 2020 m. liepos mėn. Latvijos žiniasklaidos priežiūros institucija sustabdė septynių „RT“ televizijos programų retransliaciją, o Lietuvos radijo ir televizijos komisija – penkias Lietuvoje retransliuotas ar internetu platintas „RT“ televizijos programas. Dėl paramos veiksmų, kuriais siekiama pažeisti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, 2023 m. „Rossija segodnia“ buvo pritaikytos ES sankcijos.

42. VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdamas nurodytose įmonėse, privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybinėse įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Atsižvelgdamas į tai VSD sprendė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir prašė įrašyti ją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metams.

Žemesnės instancijos teismas

43. Teismas nurodė, kad nors Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, ir jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, tačiau teismui atliekant Migracijos departamento priimto sprendimo teisminę kontrolę teismas vertina tiek Migracijos departamento sprendimo, tiek VSD išvados, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, teisėtumą ir pagrįstumą.

44. Teismas atkreipė dėmesį, kad, kaip konstatuota Sprendime, pareiškėja, bent kelis kartus pildydama Klausimyną, savo darbo „Rossija segodnia“ ir „RIA novosti“ nenurodė, t. y. sąmoningai vengė atsakyti į Klausimyno klausimą: „nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą) kuriose dirbote ir dirbate (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“ (2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. kovo 30 d. pildyti Klausimynai). Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji nesuprato klausimo formuluotės, nes manė, jog ji neapima paslaugų sutarčių, kadangi, kaip matyti iš pačios pareiškėjos Migracijos departamentui teiktos Rusijos Federacijos pensijų ir socialinio draudimo fondo informacinių išteklių informacijos apie darbo veiklą Rusijoje, pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) „Rossija segodnia“ buvo laikomas darbu pagal darbo sutartį ir jam buvo taikomos ne civilinius santykius reglamentuojančios, o Darbo kodekso nuostatos (pažymos 5 ir 7 grafos). Be to, teismo vertinimu, Klausimynų klausimo dėl darbo formuluotė yra pakankamai aiški ir suprantama, o jei pareiškėjai dėl jų buvo kilę neaiškumų, ji galėjo pasitikslinti su Migracijos departamento specialistu. Teismas pažymėjo, kad bendrinėje kasdienėje kalboje vartojama sąvoka „darbovietė“ yra platesnė ir apima bet kokią darbinę veiklą tiek pagal darbo ar kitą sutartį, tiek pagal civilinį ar kitą kontraktą, iš kurios asmuo už atliktą darbą gauna pajamų pragyvenimui. Taigi, būdama sąžininga, pareiškėja privalėjo nurodyti su „Rossija segodnia“ turėtą tiek darbo sutartį (duomenys neskelbtini) pareigose, tiek paslaugų teikimo sutartis. Teismas pastebėjo, kad iš skundo matyti, jog realus pačios pareiškėjos supratimas apie darbą ir darbovietę neapsiriboja vien Darbo kodekso pagrindu sudaryta darbo sutartimi, nes savo individualią veiklą grožio salone pagal individualios veiklos pažymą ji taip pat laiko darbu, kai kritikuoja Sprendimą.

45. Teismas nurodė, kad nors tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja kvestionavo pažymos, kurioje nurodomas pareiškėjos darbas pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) „Rossija segodnia“ turinį, tačiau šią pažymą Migracijos departamentui pateikė pati pareiškėja, kuri buvo įsipareigojusi teikti tik tikslią ir teisingą informaciją. Todėl, jeigu pareiškėja matė, kad pažymoje esanti informacija (dėl pareigų, sutarties pobūdžio ar laikotarpio) yra netiksli ar neteisinga, ji galėjo ir privalėjo tai nurodyti Migracijos departamentui, priešingu atveju darytina išvada, jog pareiškėja sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi, pareiškėja, viena vertus, teikė Migracijos departamentui pažymą ir tvirtino joje esančios informacijos teisingumą, kita vertus, pareiškėja tuo pačiu teismui teigė, kad šios pažymos turinys (datų ir pareigų aspektu) yra neteisingas. Teismo vertinimu, toks pareiškėjos elgesys jau pats savaime atskleidžia jos nesąžiningumą ir sustiprina Sprendime padarytas išvadas dėl jos keliamos grėsmės ir tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo.

Šalies argumentai

46. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde nurodė, jog Migracijos departamentui teikė tikrą ir galiojančią informaciją, o atsakovas privalėjo vadovautis pažymos duomenimis (įskaitant ir informacija dėl pareiškėjos užimtų pareigų, sutarties rūšies ir pan.), teismo posėdžio metu pradėjo kelti abejones dėl pažymoje nurodytų datų ir bendro pažymos duomenų teisingumo. Teismo vertinimu, tokių tarpusavyje prieštaraujančių pozicijų dėstymas atskleidžia bandymą manipuliuoti informacija, siekiant išvengti pareiškėjai nepalankių išvadų. Teismas nurodė, kad pareiškėjos keliamos abejonės nėra pagrįstos: pažymoje esanti data „2020-09-06“ indikuoja ne pažymos surašymo datą (ši data nurodyta pažymos pabaigoje – 2024 m. balandžio 9 d.), o datą, kada buvo „pateiktas prašymas tęsti darbo knygelės pildymą“, taigi, jokio pažymos prieštaringumo ar datų nesutapimo šiuo atveju nėra. Taip pat ir pažymoje esantis sakinys „Informacija apie registruoto asmens darbo patirtį laikotarpiu iki 2019 gruodžio 31 d.“, kuris įvardija po šio sakinio esančios lentelės duomenų turinį. Iš šios lentelės matyti, kad joje pateikiama informacija dėl pareiškėjos veiklos iki nurodytos datos. Tuo tarpu pirmojoje lentelėje pateikiama vėlesnė informacija, susijusi su paskutine pareiškėjos darboviete, t. y., kad į (duomenys neskelbtini) pareigas „Rossija segodnia“ pareiškėja buvo perkelta 2015 m., atleista iš jų – 2022 m. balandžio 12 d.

Žemesnės instancijos teismas

47. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu turėtą informaciją. Pareiškėja atsakovui teikė pažymą, kurioje buvo nurodytos darbo sutarties pagrindu pareiškėjos eitos būtent (duomenys neskelbtini) pareigos „Rossija segodnia“, todėl VSD ir Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjos grėsmę nacionaliniam saugumui vertino šios informacijos kontekste.

48. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, pati savaime yra pakankama konstatuoti galinčią kilti grėsmę, atsižvelgiant į VSD nurodytus faktus („Rossija segodnia“ yra Rusijos vyriausybės įsteigta, kontroliuojama ir finansuojama žiniasklaidos grupė, kuriai vadovauja Rusijos televizijos laidų vedėjas, prorusiškas propagandistas D. K., kuriam taikomos ES sankcijos; „Rossija segodnia“ vyriausioji redaktorė yra Rusijos agresyvią užsienio politiką remianti propagandistė M. S., kuriai pritaikytos individualios ES sankcijos; „Rossija segodnia“ žiniasklaidos grupei priklauso „RT“, kuri transliuoja prorusišką propagandą; kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija sustabdė penkias Lietuvoje retransliuotas ar internetu platintas „RT“ televizijos programas; Rusijos valstybės ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos), kurių teisingumo pareiškėja neginčijo. Taigi, jeigu pareiškėja užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas, jos grėsmė nacionaliniam saugumui yra akivaizdi. Kita vertus, jeigu pareiškėjos pateiktoje pažymoje esantys duomenys nėra teisingi, tuomet tai dar labiau sustiprina Sprendime padarytą išvadą, kad pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

49. Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu buvo akcentuojamas pareiškėjos darbo su „Rossija segodnia“ pobūdis pagal jos sudarytas civilines paslaugų sutartis (raštinės prekių pirkimas ir nuotraukų archyvo tvarkymas), tačiau tai nepaneigia pažymoje nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja „Rossija segodnia“ dirbo ir (duomenys neskelbtini). Kokias laidas konkrečiai prodiusavo pareiškėja propagandą skleidžiančioje žiniasklaidos priemonėje, neturi esminės reikšmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškoje byloje yra konstatavęs, kad tai, jog pareiškėjas dirbo Rusijos Federacinės valdžios kontroliuojamoje televizijoje, suponuoja išvadą, jog jis yra lojalus asmuo Rusijos režimui. Šioje byloje taip pat nurodyta, kad vien pareiškėjo teiginiai, jog televizijos kanale jis dirbo techniniu darbuotoju ir Migracijos departamento klausimyne nurodė, kad neturi jokių sąsajų ir ryšių su savo kilmės ar kokios nors kitos Lietuvos atžvilgiu priešiškai nusiteikusios valstybės teisėsaugos, karinėmis, žvalgybos ar saugumo institucijomis, nevertintini kaip pakankami įrodymai, paneigiantys išvadą dėl jo lojalumo Rusijos režimui. Aplinkybė, jog pareiškėjas iš darbo televizijos kanale išėjo Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, nevertintina kaip objektyvus įrodymas dėl pareiškėjo nelojalumo, kadangi televizijos kanale propaganda ir dezinformacija buvo vykdoma dar iki prasidedant karui.

50. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad pareiškėjos nuo 2014 m. turėta ilgalaikė darbo sutartis su „Rossija segodnia“ (duomenys neskelbtini) pareigose, kuri buvo nutraukta palyginus visai neseniai, bei teismui į bylą pateiktos civilinės paslaugų teikimo sutartys su „Rossija segodnia“ yra pakankamas pagrindas pareiškėjos galimai grėsmei konstatuoti, ypač atsižvelgiant į tai, jog darbo sutartis nutraukta tik praėjus 1,5 metų nuo pareiškėjos ir jos šeimos apsigyvenimo Lietuvoje, nors pareiškėja tvirtino, kad „Rossija segodnia“ skleidžia propagandą ir tai prieštarauja jos vertybėms. Be to, kaip nurodė pati pareiškėja teismo posėdžio metu, Rusijoje gyvena pareiškėjos tėvai, brolis, pareiškėjos sutuoktinio tėvas ir sesuo. Šiais asmenimis gali būti naudojamasi siekiant daryti poveikį pareiškėjai.

51. Nors pareiškėja teigia, kad ji nepalaiko ryšių su „Rossija segodnia“ dirbančiais asmenimis, tačiau teismas vertino, jog susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama bei grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Tai reiškia, jog pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ar kitose jėgos struktūrose dirbančiais Rusijos režimui lojaliais asmenimis, ar tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti, ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjos iki 2022 m. eitos pareigos gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia jos pažeidžiamumą, kartu ir realia tikimybe, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu.

52. Teismas taip pat nurodė, kad iš pačios pareiškėjos Migracijos departamentui teiktos informacijos, gautos, kaip nurodė pareiškėja, iš oficialios Rusijos valstybinės institucijos duomenų bazės, matyti, jog jau po to, kai pareiškėjos šeima persikėlė į Vilnių (2020 m. rugpjūčio mėn.) buvo pateiktas prašymas (2020 m. rugsėjo 6 d.) Rusijos institucijoms „tęsti darbo knygelės pildymą“, o darbo sutartis su „Rossija segodnia“ (pagal duomenis, kuriuos teikė pati pareiškėja atsakovui) nutraukta tik 2022 m. balandžio 12 d. Tai paneigia pareiškėjos skunde deklaruojamą „aktyvų ryšių su kilmės valstybe nutraukimą“ ir leidžia abejoti jos išsakomu stipriu priešiškumu Rusijos valdžiai ir jos vykdomai politikai. Kartu tai sustiprina VSD ir atsakovo Sprendimo išvadą dėl pareiškėjos galimos grėsmės, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui.

Žemesnės instancijos teismas

53. Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamentas vertino individualią pareiškėjos situaciją, t. y. jos šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Vertindamas pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, atsakovas nustatė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis – Rusijos Federacijos pilietis, kuriam leidimas laikinai gyventi kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojui išduotas 2021 m., bei jų du vaikai, Rusijos Federacijos piliečiai, iš kurių vienas nuo 2021 m. lanko Vilniaus tarptautinį prancūzų licėjų. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja Lietuvoje niekada nedirbo ir nedirba. Nors pareiškėja teismui pateikė duomenis apie savo individualią veiklą grožio salone bei jaunesniojo sūnaus ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurie nebuvo nurodyti Sprendime, tai, teismo vertinimu, nėra esminė informacija, kuri galėtų turėti reikšmingos įtakos sprendžiant dėl pareiškėjos keliamos grėsmės ir lemtų kitokį rezultatą dėl leidimo laikinai gyventi jai pakeitimo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pati pareiškėja, pildydama Klausimyną, šios savo darbinės veiklos Lietuvoje nenurodė.

54. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su teise į šeimos gyvenimo gerbimą, teismas akcentavo, kad pagal EŽTT praktiką Konvencijos 8 straipsnis neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu, todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

55. Teismas nurodė, kad nors bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjos šeima nuo 2020 m. rugpjūčio gyvena Lietuvoje, o jos sūnūs lanko ugdymo įstaigas ir, kaip nurodo pareiškėja, kalba lietuviškai, tačiau šeimoje asmenys tarpusavyje kalbasi rusiškai, pareiškėjos vyresnysis sūnus dar kalba angliškai ir prancūziškai, todėl pareiškėjos teiginys, kad jiems grįžti į pilietybės šalį dėl adaptacijos būtų „fatalinė trauma“, nelaikytinas turinčiu pagrindo ir negali pakeisti pareiškėjos grėsmės vertinimo, kaip ir pareiškėjos pateikti medicininiai duomenys bei jos vizitai pas gydytojus. Byloje nėra informacijos, kad pareiškėjos sveikatos būklė būtų tokia bloga ir (ar) teikiamos medicininės paslaugos būtų tokios specifinės, jog jų nebūtų galima atlikti kilmės valstybėje ir (ar), kad tai nusvertų nacionalinio saugumo interesą. Ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiama dėl pareiškėjos išsiuntimo ar uždraudimo jai atvykti (tai yra kitų administracinių bylų dalyku) ir dėl jos šeimos narių išsiuntimo, todėl visi pareiškėjos argumentai dėl su vaikais susijusios kasdienės priežiūros, jų ar pareiškėjos lankymosi pas gydytojus Lietuvoje, nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

56. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiu nepilnamečiu vaiku ir jo integracija į Lietuvos visuomenę nepaneigia asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui ir negali būti laikomi prioritetinėmis aplinkybėmis, sprendžiant asmeniui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje klausimą. Pareiškėjos teisių apimčiai nagrinėjamu atveju neturi įtakos ir nurodomos 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos Direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą nuostatos, nes pagal šios direktyvos 6 straipsnį valstybės narės gali atmesti prašymą šeimos nariams atvykti ir gyventi dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos interesų.

57. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka įrodymų, objektyviai patvirtinančių pareiškėjai galinčią kilti grėsmę kilmės valstybėje. Nors pareiškėja grėsmę sau ir šeimai sieja su jos sutuoktinio vykdoma žurnalistikos veikla ir galimu jo persekiojimu, tačiau pareiškėjos sutuoktinis nei dėl prieglobsčio, nei dėl papildomos apsaugos nėra kreipęsis. Be to, kaip nurodo atsakovas, sutuoktiniai jau po atvykimo į Lietuvą buvo kelis kartus grįžę į Rusiją ir nėra duomenų, kad jie būtų paieškomi ir jiems būtų grėsęs persekiojimas. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl grįžimo į Rusiją (tvarkant nekilnojamojo turto pardavimą, siekiant pasikeisti vairuotojo pažymėjimą) pagrindžia, kad kilmės valstybėje pareiškėja lankėsi valstybinėse institucijose ir jokie suvaržymai, sankcijos ar persekiojimas jos ar sutuoktinio atžvilgiu nebuvo taikomas.

58. Teismas taip pat nurodė, kad vien tai, jog pareiškėja nori su šeima įsikurti, gyventi ir dirbti Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga, nei Lietuvos valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti taikomų priemonių neproporcingumą. Teismas akcentavo, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas / pratęsiamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir kruopščiai patikrinus, ar yra visos reikiamos sąlygos išduoti / pratęsti tokį leidimą ir nėra pagrindų, dėl kurių leidimą atsisakoma išduoti / pratęsti, tačiau šiuo atveju buvo nustatyta priešingai, t. y. buvo konstatuotas net dviejų Įstatyme nurodytų pagrindų egzistavimas, kuris užkerta kelią pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Žemesnės instancijos teismas

59. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo Sprendimas priimtas iš esmės tinkamai įvertinus pačios pareiškėjos ir kitą surinktą Sprendimo dėl leidimo priėmimo metu atsakovo turėtą informaciją. Byloje nenuginčyta VSD ar aptariamame Sprendime nurodyta išvada, kad darbas „Rossija segodnia“ suponuoja pareiškėjos lojalumą, turėtus ryšius ir iš to galinčią kilti grėsmę. Byloje taip pat pasitvirtino atsakovo konstatuotas faktas, kad pareiškėja ilgą laiką sąmoningai slėpė savo darbo „Rossija segodnia“ ir „RIA novosti“ faktą, todėl buvo pagrįstai laikoma, jog ji teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Nustačius bent vienos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės egzistavimą, atsiranda pagrindas atsisakyti pakeisti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyti kiti Įstatyme nurodyti pagrindai.

60. Teismas vertino, kad skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus, naikinti jį skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Teismas pareiškėjos skundą atmetė.

III.

61. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime, vertindamas pareiškėjai inkriminuotos grėsmės akivaizdumą, tikrumą, nesirėmė aktualia ir išplėtota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, dėl to priimtas sprendimas yra neteisėtas, prieštaraujantis aktualiai praktikai ir todėl naikintinas. Sprendimas priimtas vadovaujantis vien atsakovo sprendimu bei VSD išvada, dalinai bei selektyviai atrinktais pareiškėjos pateiktais įrodymais, kai didžioji dauguma kitų įrodymų vertinta net nebuvo.

63. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad būtent atsakovas turėjo įrodyti jos valstybės saugumui keliamos grėsmė realumą, o ne pareiškėja turėjo ją kaip prezumpciją, paneigti. Šioje byloje pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo konstatuotos valstybės saugumui keliamos grėsmės formalumą, deklaratyvumą, nepagrįstumą, tačiau teismas minėtų argumentų nevertino. Pirmosios instancijos teismas padarė tik formalią išvadą apie pareiškėjos valstybės saugumui keliamą grėsmę, nevertino su pareiškėja susijusių aplinkybių visumos, neatsižvelgė į jos darbo pobūdį, funkcijas, juridinį pagrindą, nedetalizavo, kaip jos veikla savaime lemia lojalumą priešiškai Rusijos Federacijos valdžiai, o kartu ir kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

64. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja poreikį neapsiriboti VSD išvada bei asmens praeities biografiniais faktais, o vertinti individualių su asmeniu susijusių aplinkybių visumą, tačiau šiuo atveju atsakovas to neatliko.

65. Teismas sprendime nurodė, kad jeigu pareiškėja užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas, jos grėsmė nacionaliniam saugumui yra akivaizdi. Tačiau pareiškėja teismui paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) pareigų ji nėjo, teikė tik biuro aprūpinimo raštinės reikmenimis bei nuotraukų archyvo sisteminimo paslaugas. Paaiškino, kad duomenys apie tai, jog ji buvo (duomenys neskelbtini), klaidingi, tai matyti iš paslaugų sutarčių, kuriose aiškiai apibūdintos jos funkcijos. Taip pat klaidingai nurodyti duomenys apie jos paslaugų teikimo pabaigą – ji paslaugų teikimą baigė 2019 m. gegužės 31 d., paslaugas teikė civilinių paslaugų teikimo sutarčių pagrindu, tą patvirtina naujai išduota pažyma. Posėdžio metu pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini) paslaugų neteikė, nes neturi tam nei patirties, nei reikiamo išsilavinimo.

66. Pareiškėja pažymi, kad teismas ne tik nepagrįstai nešalino abejonių bei prieštaravimų dėl jos vykdytų funkcijų, bet ir padarė išvadą, jog vien (duomenys neskelbtini) pareigų ėjimo faktas savaime koreliuoja jos valstybės saugumui keliamą grėsmę. Tokia kategoriška išvada prieštarauja teismų pratikai.

67. Sprendime nėra argumentuojama, kodėl vertinama, kad pareiškėja privalo būti lojali Rusijos Federacijos valdžiai kaip dirbanti valstybės kontroliuojamoje įstaigoje, kai minėtoje naujienų agentūroje ji nedirbo, tik teikė paslaugas kaip verslo subjektas bei galinti bet kada tokią komercinio pobūdžio sutartį nutraukti, ką ji ir padarė. Nors pažymoje iš pensinio fondo yra nurodyti netikslūs duomenys, tačiau netgi joje pažymėta, kad darbas naujienų agentūroje nutrūko pareiškėjos iniciatyva, tačiau nors teismų praktikoje nurodyta, kad reikia vertinti kieno iniciatyva nutrūko darbo santykiai, tai padaryta šiuo atveju nebuvo.

Šalies argumentai

68. Pareiškėja teigia, kad ji nedirbo pagal darbo sutartį, o teikė paslaugas kaip verslo subjektas, jos su naujienų agentūra nesiejo pavaldumo santykiai, jos funkcijos buvo išimtinai techninės, paslaugų teikimas nutrūko jos pačios iniciatyva dar 2019 metais. Vien darbas naujienų agentūroje nesudaro pagrindo pareiškėjos pripažinti keliančia grėsmę valstybės saugumui. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino VSD išvadoje bei atsakovo Sprendime nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja dirbo (buvo siejama darbo santykiais) su naujienų agentūra bei, kad jos darbo funkcijos buvo vykdomos iki 2022 metų bei apėmė (duomenys neskelbtini) pareigas. Teismas įrodymus vertino fragmentiškai bei selektyviai, nes neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, kad po gimdymo (duomenys neskelbtini) ji faktiškai jokių funkcijų neatliko, nes jai gimė vaikas, tad ji ne tik neteikė jokių paslaugų, bet ir negalėjo jų teikti, nes ji prižiūrėjo vaiką. Papildomai teikiama pažyma iš „Rossija Segodnia“ patvirtina, kad paslaugas ji teikė tik iki 2019 m. birželio mėnesio.

69. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji bent kelis kartus pildydama Klausimyną, savo darbo „Rossija segodnia“ ir „RIA novosti“ nenurodė, nes ji niekada nesiekė slėpti ar vengti atskleisti tam tikrų duomenų apie savo darbinę veiklą, ypač, kai jai nenurodžius šių duomenų 2023 m., jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pažymi, kad savo praeities paslaugų teikimo „RIA Novosti“, o vėliau „Rossija Segodnia“ nevertino kaip darbinių santykių, tai buvo paslaugų teikimas pagal paslaugų teikimo sutartis (komercines sutartis, nesant pavaldumo). Esminis darbo santykių principas yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui, tačiau pareiškėja nebuvo pavaldi administracijai, taip pat nebuvo pildoma jos darbo knygelė, ji liko pas jos ankstesnį darbdavį. Būtent apie tai pareiškėja ir informavo atsakovą paaiškinime, nevengė bei neslėpė jokių aplinkybių. Atsakovui paprašius pakartotinai pateikti duomenis iš pensinio fondo, pareiškėja juos pateikė. Taigi ji pati pateikė duomenis, o ne atsakovas juos gavo atlikdamas aktyvius veiksmus. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ji nuslėpė ar siekė nuslėpti duomenis.

70. Pažymi, kad nuo prašymo pakeisti leidimą pateikimo iki Sprendimo priėmimo praėjo 10 mėnesių, kurių metu pareiškėja aktyviai domėjosi leidimo išdavimo procesu, rašė atsakovui, klausė, ar reikia kokių papildomų duomenų. Tad jeigu ji būtų siekusi sąmoningai nuslėpti duomenis, ji nebūtų buvusi pati aktyvi ir klausiusi dėl duomenų pakankamumo.

71. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl jos darboviečių, neatsižvelgė, kaip būtent pareiškėja supranta sąvoką „darbovietė“, nevertino, kaip ji suprato klausimą bei jo formuluotę Klausimyne. Be to, teigiant, jog asmuo pateikė žinomai melagingus duomenis, tai privalo būti įrodyta bei pagrįsta.

72. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad jos ryšiai su Lietuvos valstybe yra silpni. Teismas, kaip ir atsakovas, kvestionuoja faktą, kad pareiškėja Lietuvoje vykdo individualią veiklą, tačiau ši išvada nepagrįsta ir nelogiška, prieštaraujanti byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nes individualią veiklą ji vykdo dar nuo 2022 m. rugsėjo 15 d., apie vykdomą šią veiklą ji aiškiai nurodė Klausimyne, pateikė duomenis apie vaikų ugdymo įstaigas. Nurodyti duomenys patvirtina vaikų integraciją. Be to, leidimus gyventi Lietuvoje turi jos sutuoktinis ir abu vaikai.

73. Pareiškėja pažymi, kad ji nepalaiko Rusijos agresyvios politikos, į tai turi būti atsižvelgta vertinant įrodymų visumą.

74. Akcentuoja, kad ji pateikė prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje būtent šeimos susijungimo pagrindu. Todėl kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Teismas sprendime tinkamai nevertino bei neatsižvelgė į šią naujausią teismų praktiką dėl šeimos susijungimo, tik formaliai pažymėjo, kad asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiu nepilnamečiu vaiku ir jo integracija į Lietuvos visuomenę nepaneigia asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui ir negali būti laikomi prioritetinėmis aplinkybėmis, sprendžiant asmeniui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje klausimą. Pareiškėjos teisių apimčiai nagrinėjamu atveju neturi įtakos ir jos atstovo nurodomos 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos Direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą nuostatos, nes pagal šios direktyvos 6 straipsnį Valstybės narės gali atmesti prašymą šeimos nariams atvykti ir gyventi dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos interesų. Taigi akivaizdu, kad vertinimas yra itin formalus, neįvertinti nei nepilnamečių veikų, nei jos sutuoktinio interesai bei Sprendimo poveikis jų teisėms ir interesams. Šiuo atveju neįvertinta pareiškėjos sutuoktinio padėties specifika dėl jo vykdomo darbo, dėl ko jam ir jo šeimai Rusijoje gresia persekiojimas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina E. G. galimą persekiojimą Rusijoje.

75. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas tik išvardino aplinkybes bei įrodymus, jų nevertindamas atsakovo Spendimo kitų pareiškėjos šeimos narių atžvilgiu, kas taipogi privalo būti vertinama, siekiant nustatyti sprendimo proporcingumą, adekvatumą (sprendimas neturi būti formalus, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes tiek pareiškėjai, tiek jos šeimos nariams, bei negali būti pagrįstas tik VSD rašte nurodytais duomenimis ir išvada, iš esmės netgi nebandant šių duomenų vertinti pagal apimtį, svarbą ir reikšmę tiek sprendžiamo klausimo, tiek kitų prieinamų duomenų kontekste.

76. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendimo išvadas didžiąja dalimi grindė atsakovo pateiktais dokumentais, o pareiškėjos pateiktų įrodymų visumoje nevertino – atliko tik selektyvų bei fragmentinį jų vertinimą, taip pat nesuteikė galimybės pareiškėjai reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes įrodinėti liudytojo – jos sutuoktinio parodymais, tokiu būdu apribojęs jos procesines teises bei galimybę teikti teismui reikšmingus duomenis, pažeidė jos teisę į teisingą procesą. Šiuo atveju akivaizdu, kad teismas nesivadovavo minėtomis taisyklėmis, netyrė visų byloje esančių įrodymų (pateiktų pareiškėjos), išvadas grindė vien VSD bei atsakovo argumentais, neatlikęs jų savarankiško įvertinimo, į sprendimą perkėlęs atsakovo Sprendimo bei VSD išvados turinį.

77. Nors pareiškėja paaiškino bei pateikė dokumentus, kad jos funkcijos buvo vien techninės, teismas nutarė ne šalinti pateiktuose dokumentuose esančius prieštaravimus, bet remtis vieninteliu įrodymu – pensinio fondo pažyma, kurioje nurodytos neteisingos pareiškėjos teiktos paslaugos - (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad pareiškėja paaiškino, jog tokių funkcijų ji neatliko ir pateikė net tris paslaugų sutartis, kuriose tiksliai apibrėžtos jos teiktos paslaugos, tarp kurių (duomenys neskelbtini) funkcijų nėra. Tačiau teismas nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimų, neatkleipė dėmesio į dokumentuose esančius prieštaravimus. Be to, byloje esantys skirtingi duomenys suteikia pagrindą konstatuoti kategoriškos išvados apie pareiškėjos teiktų paslaugų pobūdį negalimumą.

78. Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, nepateikė argumentų, kodėl pareiškėjos pateikti įrodymai atmestini ir kodėl jie nepatikimi. Teismo sprendime yra netikslumų, klaidų. Šioje byloje teismas pažeidė principą, kad jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios, nes savo išvadas grindė išimtinai atsakovo bei VSD pateiktais duomenimis bei įrodymais, nevertino įrodymų visumos, nepaisė teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų. Daug teismo išvadų yra tiesiog nelogiškos. Teismas nevertino sprendimo proporcingumo ne tik pareiškėjos, bet ir jos šeimos narių atžvilgiu, nes pareiškėja negali vykti į Rusiją, yra Lietuvoje be statuso, negauna medicininių paslaugų, šeima negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, jau metus laiko yra apribota ne tik jos, bet ir kitų jos šeimos narių veiksmų laisvė (pvz. vykti atostogų ir pan.). Teismo sprendimas yra ydingas, todėl turi būti panaikintas.

Šalies argumentai

79. Pareiškėja taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurių pateikimo poreikis iškilo po teismo sprendimo priėmimo, nes teismas pareiškėjos paaiškinimų dėl paslaugų teikimo trukmės bei pagrindo nevertino.

Atsiliepimas

80. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

81. Atsakovas nurodo, kad nesutinka ir su pareiškėjos teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir tinkamai neįvertino visų su pareiškėju susijusių aplinkybių visumos. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas atliko išsamų visų byloje esančių duomenų ir įrodymų tyrimą. Pagal suformuotą teismų praktiką kiekvienoje atskiroje byloje teismo dėstomų motyvų kiekis gali būti skirtingas ir priklausyti nuo sprendžiamų klausimų svarbos. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo motyvais ar jų išsamumu, negali būti prilyginama motyvų nebuvimui. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, nurodė aktualias teisės normas, kuriomis remdamasis padarė išvadas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

82. Atsakovas pareiškėjos skundo argumentą, jog tinkamai neįvertintos aplinkybės, vertina kaip deklaratyvų. Argumentas, kad buvo išeita už skundo ribų, nes nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėja taip pat gali būti veikiama Baltarusijos ir (ar) Rusijos žvalgybos tarnybų, vertintina kaip galbūt rašymo apsirikimo klaida, kuri nėra pagrindas pripažinti, kad buvo išeita už nagrinėjimo skundo ribų ar teismo sprendimas nepagrįstas.

Atsiliepimas

83. Atsakovas teigia, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir Migracijos departamentas vertino visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su jos darbine veikla, Klausimyno atsakymus, pareiškėjos paaiškinimus bei papildomai pateiktus įrodymus, Sodros duomenis, socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvoje, taip pat VSD išvadoje nurodytas aplinkybes. Pareiškėjos pateikti duomenys, kad ji negalėjo būti (duomenys neskelbtini) dėl išsilavinimo stokos niekuo nepagrįsti, tik ištrauka iš viešumoje esančios informacijos, kuri nėra net susijusi su „Rossija segodnia“. Atsakovas pažymi, kad būtent pareiškėja ir pateikė duomenis apie savo darbovietes Migracijos departamentui, kuriame ir buvo nurodytos visos su pareiškėjos darbu susijusios aplinkybės. Atsakovo nuomone, pareiškėjos teiginys, kad ji nedirbo, o teikė paslaugas kaip verslo subjektas, nekeičia esmės, t. y. ar asmuo dirbo ar vis dėl to teikė paslaugas kaip verslo subjektas, „Rossija segodnia“, kuri yra Rusijos vyriausybės įsteigta, kontroliuojama ir finansuojama žiniasklaidos grupė.

Šalies argumentai

84. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su sutuoktinio darbine veikla, tai, kad ji vykdo individualią veiklą, sūnus lanko ugdymo įstaigą, vaikai ir sutuoktinis turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, ji atsakinga už vaikų ugdymą nepaneigia jos galimos grėsmės valstybės saugumui.

85. Atsakovo nuomone, ginčijamas Sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje yra motyvuotas, pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui – apsaugoti nacionalinius interesus.

86. Migracijos departamentas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Nurodoma, kad šiuo atveju Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo.

Atsiliepimas

87. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji neteikė žinomai melagingų duomenų dėl praeities darbo santykių. Pareiškėja net 4 kartus pildydama Klausimyną nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2022 m. niekur nedirbo, t. y. nuslėpė informaciją apie savo darbą „RIA Novosti“ bei „Rosija Segodnia“. Migracijos departamentui papildomai paprašius pateikti duomenis apie darbovietes, pareiškėja pateikė informaciją, iš kurios ir buvo nustatyta, jog pildydama Klausimyną ir pateikdama jį atsakovui, pareiškėja nuslėpė informaciją apie savo darbą. Klausimyne suformuluotas klausimas apie darbovietes yra aiškus, pareiškėja nesikreipė į Migracijos departamento darbuotoją padėti ar paaiškinti Klausimyno klausimus, todėl pareiškėjos argumentai nepagrįsti.

88. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjos argumentu, jog priimant ginčijamus sprendimus pažeidžiamos principinės šeimos ir vaiko teisės, teisėti interesai ir vertybės, nes Sprendimas priimtas įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, VSD išvadą, kitas aplinkybes.

89. Atsakovas taip pat vertina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, Konvencijos 8 straipsnis neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu, todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos sutuoktinis ir sūnus yra Baltarusijos Respublikos, o ne Lietuvos Respublikos piliečiai, šios aplinkybės buvo įvertintos ginčijamuose sprendimuose.

Atsiliepimas

90. Atsakovas nurodo, kad nėra pagrindo prijungti prie bylos ir papildomai pateiktų dokumentų, kadangi pareiškėja nenurodo, kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo būtent nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

91. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

92. VSD nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vienos Rusijos pilietės teisėms ir interesams. Teismo sprendimas priimtas tinkamai laikantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

93. VSD teigia, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai gali būti laikomi tik jai naudinga selektyviai atrinktų pavienių įrodymų interpretacija, nepaneigiančia byloje esančių įrodymų visumos ir teismo išsamiai bei motyvuotai atlikto įrodymų vertinimo. Vien tai, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė pareiškėja, savaime nereiškia, jog įrodymai buvo įvertinti netinkamai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėja VSD išvadoje nurodytų aplinkybių įrodymais tinkamai nepaneigė, taigi jos keliama grėsmė valstybės saugumui konstatuota pagrįstai.

94. VSD nesutinka ir su pareiškėjos argumentais dėl Klausimyno pildymo neaiškumo. Teismo sprendime nurodyti išsamūs motyvai, kodėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja nesuprato Klausimyne pateikto klausimo apie darbovietes formuluotės. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėja jokių Klausimyno tariamų neaiškumų nesiaiškino su atsakovo specialistais jį pildydama. Taip pat teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad pati pareiškėja sąvoką „darbovietė“ supranta plačiąja prasme, t. y. darbu laiko įvairių formų veiklą, ne tik siaurąja prasme darbą pagal darbo sutartį.

95. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pati pareiškėja Migracijos departamentui pateikė Rusijos Federacijos pensijų ir socialinio draudimo fondo informacinių išteklių informaciją apie darbo veiklą Rusijoje, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) „Rossija segodnia“ buvo laikomas darbu pagal darbo sutartį ir jam buvo taikomos ne civilinius santykius reglamentuojančios, o Darbo kodekso nuostatos. Visiškai nelogiška, kad pareiškėja, matydama, jog ši informacija neatitinka tikrovės, vis tiek ją pateikė Migracijos departamentui vertinti. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teikiamų paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų turinį, pagrįstai pripažino pareiškėjos nesąžiningumą, manipuliavimą informacija, siekiant išvengti jai nepalankių išvadų. Tai, teismo vertinimu, tik sustiprina Sprendime padarytas išvadas dėl pareiškėjos keliamos grėsmės ir tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo. VSD tokiai teismo išvadai pritaria.

96. VSD vertinimu, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Rusijoje gyvena pareiškėjos artimieji – tėvai, brolis, pareiškėjos sutuoktinio tėvas ir sesuo, todėl šiais asmenimis gali būti naudojamasi siekiant daryti poveikį pareiškėjai. Pastarąją išvadą ypač sustiprina faktas, kad pareiškėja buvo sudariusi ilgalaikę darbo sutartį su „Rossija segodnia“ dėl (duomenys neskelbtini) pareigų, kuri buvo nutraukta palyginus visai neseniai. Be to, pareiškėja su „Rossija segodnia“ buvo sudariusi ir civilines paslaugų teikimo sutartis. Darbo sutartis buvo nutraukta tik praėjus 1,5 metų nuo pareiškėjos ir jos šeimos apsigyvenimo Lietuvoje. Todėl kritiškai vertintini pareiškėjos teiginiai, kad „Rossija segodnia“ skleidžiama propaganda prieštarauja jos vertybėms. Byloje teismo nustatytų aplinkybių visuma patvirtina pareiškėjos lojalumą Rusijos valdžiai. Šių aplinkybių kontekste visiškai pagrįsta teismo išvada, kad neesminė informacija – pareiškėjos individuali veikla grožio salone, sūnaus ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas – negali turėti reikšmingos įtakos sprendžiant dėl pareiškėjos keliamos grėsmės ir lemti kitokį rezultatą dėl leidimo laikinai gyventi jai pakeitimo.

97. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad teismas neva neatsižvelgė į jos nepilnamečių vaikų ir sutuoktinio interesus. Iš teismo sprendimo motyvų akivaizdu, kad teismas nagrinėjamą situaciją įvertino per pareiškėjos, jos šeimos narių ir valstybės nacionalinio saugumo interesų pusiausvyros prizmę. Pareiškėjos keliama grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui pernelyg akivaizdi, jos niekaip nepaneigia nei pareiškėjos šeiminiai ryšiai, nei menka integracija Lietuvoje. Šios aplinkybės negali būti laikomos prioritetinėmis aplinkybėmis, sprendžiant pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo klausimą.

98. Teismo sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatos, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

99. VSD taip pat teigia, kad nėra jokio pagrindo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kadangi pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl ji negalėjo jų pateikti anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

100. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 9 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo.

101. Pareiškėja 2024 m. sausio 9 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, kai Lietuvoje gyvena sutuoktinis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje.

102. Sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą gyventi užsienietei (Rusijos pilietei) priimtas, nes: asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

103. Migracijos departamentas konstatavo, kad užsienietė pateikė Rusijos Federacijos pensijų ir socialinio draudimo fondo informacinių išteklių išrašą, kuriame yra nurodyta apie jos darbą 2013–2014 metais „RIA Novosti“ bei 2014–2022 metais „Rossija segodnia“. Darbas „RIA Novosti“ ir „Rossija segodnia“, reiškia, kad D. P. privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią, kartu tai reiškia, jog ji ir ateityje, gavusi leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (kaip yra konstatuota Valstybės saugumo departamento išvadoje). Informacija apie D. P. darbą „RIA Novosti“ ir „Rossija segodnia“ buvo nustatyta iš papildomų dokumentų, nes ji šios informacijos nepateikė pildydama Klausimynus, o tai reiškia, jog ji Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

104. Pirmosios instancijos teismas šias išvadas pripažino teisėtomis.

105. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus ir netinkamai sprendė dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo.

106. Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas išvada apie užsienietės darbą 2013–2014 metais „RIA Novosti“ bei 2014–2022 metais „Rossija segodnia“, kuri yra Rusijos vyriausybės įsteigta, kontroliuojama ir finansuojama žiniasklaidos grupė. Sprendime nėra vertinama (nėra net užsiminta), kokias konkrečiai pareigas pareiškėja užėmė minėtose įstaigose, kokias funkcijas atliko, kuriais konkrečiai laikotarpiais. Pareiškėjos Migracijos departamentui teiktuose paaiškinimuose, pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismui teiktuose dokumentuose yra kvestionuojamos minėtos Migracijos departamento išvados tiek dėl laikotarpių, tiek dėl užimamų pareigų, tiek dėl to, ar tai buvo darbas pagal darbo sutartis ar pagal paslaugų sutartis, kaip nurodo pareiškėja. Neatsižvelgiant į tai, ar tai buvo darbas pagal darbo sutartis ar pagal paslaugų sutartis, nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama, kokias konkrečiai pareigas pareiškėja užėmė minėtose įstaigose, kokias funkcijas atliko, kuriais konkrečiai laikotarpiais, ir tik įvertinus šias aplinkybes galėjo būti sprendžiama, ar ši pareiškėjos veikla Rusijoje suponuoja išvadą, kad ji Lietuvoje gali būti laikoma asmeniu, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Tokio vertinimo Migracijos departamento Sprendime nėra atlikta, todėl padaryta išvada dėl pareiškėjos kaip asmens, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, negali būti laikoma pagrįsta.

107. Pažymėtina, kad pareiškėja paaiškino ir dėl jos veiklos ar darbo ankstesniais laikotarpiais ir kitose įmonėse, bet Sprendime nebuvo vertinami pareiškėjos nurodomi duomenys.

108. Minėta, kad Migracijos departamentas sprendė, jog informacija apie D. P. darbą „RIA Novosti“ ir „Rossija segodnia“ buvo nustatyta iš papildomų dokumentų, nes ji šios informacijos nepateikė pildydama Klausimynus, o tai reiškia, kad ji Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Ši išvada padaryta remiantis tuo, kad užsienietė nors ir nenurodė minėtos informacijos pildydama Klausimynus, tačiau pateikė ją Migracijos departamentui teikdama savo paaiškinimus (atsakydama į raginimus teikti papildomus dokumentus) ir tai patvirtinančius dokumentus (kuriais savo išvadas grindė Migracijos departamentas). Taigi institucijai informaciją pateikė pati pareiškėja iki skundžiamo Sprendimo priėmimo, todėl prieštaringa yra Migracijos departamento išvada, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju teikė tikrovės neatitinkančią informaciją (ar sąmoningai nuslėpė informaciją, kaip nurodoma Sprendimo motyvuose) apie savo darbą. Migracijos departamento išvada, kad pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo darbą, kuomet Migracijos departamentui pati pareiškėja pateikė iki Sprendimo priėmimo dokumentus ir paaiškinimus apie minėtą darbą, negali būti laikoma nagrinėjamu atveju teisinga Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo tikslais. Migracijos departamentas Sprendimą užsieniečio byloje priima remdamasis ne vien Klausimyne esančia informacija, bet ir pareiškėjo pateiktais dokumentais, savo iniciatyva surinktais duomenimis, kitais dokumentais administraciniam sprendimui įtakos turėjusiais duomenimis, kurie turi būti visapusiškai įvertinti ir pripažinti pakankami sprendime padarytoms išvadoms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju Sprendimas neatitinka minėtų reikalavimų.

109. Migracijos departamentas sprendė, kad vertinant D. P. socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvoje, nustatyta, jog jos ekonominiai ryšiai su Lietuva nesieja, nes ji nedirba ir niekada nedirbo Lietuvoje. Pažymėtina, kad prašyme, kurį išnagrinėjus priimtas Sprendimas, buvo nurodyta, jog užsienietė vykdo individualią veiklą (kas yra pagrįsta byloje esančiais dokumentais). Šie duomenys nurodyti ir kitame pareiškėjos Migracijos departamentui adresuotame prašyme. Taigi Sprendimo išvados pagrįstos tokiais akivaizdžiai klaidingais faktiniais duomenimis negali būti laikomos teisingomis.

110. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad vien šeiminis ryšys, t. y., aplinkybė, jog D. P. sutuoktinis, Rusijos Federacijos pilietis, bei jos nepilnamečiai vaikai ((duomenys neskelbtini)): Rusijos Federacijos piliečiai turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Užsienietės individualios situacijos vertinimas ir taikomos priemonės proporcingumo (adekvatumo ir būtinumo konkrečiu atveju) vertinimas negali būti grindžiamas minėta abstrakčia išvada, turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės (kurios buvo nurodytos institucijai bei papildomai nurodytos teismui), nedarant klaidų konkrečių aplinkybių vertinime (pvz. dėl vaiko lankomos įstaigos).

111. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad D. P. bei jos sutuoktinis E. G. yra pateikę paaiškinimus, kuriuose abu teigia, kad Rusijoje jiems gresia pavojus dėl to, jog 2020 m. Internews (E. G. nuo 2015 m. dirba Internews) vadovybė nusprendė jį ir jo šeimą perkelti iš Rusijos į Lietuvą dėl persekiojimo grėsmės), tačiau užsienietė ir toliau dirbo Rusijoje, sutuoktiniai buvo išvykę kelis kartus į Rusiją. Migracijos departamentas nevertino konkrečių duomenų, dėl ko pareiškėjos sutuoktiniui, jo tvirtinimu, Rusijoje gresia pavojus, nevertino dėl ko sutuoktiniai buvo kelis kartus išvykę į Rusiją, kaip ir aplinkybių dėl to, ar pareiškėja integravosi Lietuvoje. Migracijos departamentas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, aplinkybes vertino selektyviai, atsižvelgdami tik į pareiškėjai nepalankias aplinkybes ir neįvertino pareiškėjos ir jos sutuoktinio nurodytų jiems palankių aplinkybių, nepasisakė kodėl jas atmeta, kodėl nesivadovauja pareiškėjos teikiamais įrodymais.

112. Apibendrinant spręstina, kad Migracijos departamento Sprendimas nėra pagrįstas administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių vertinimu, nėra motyvuotas, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Minėti pažeidimai priimant Sprendimą, būtent neįvertinimas pareiškėjos individualios situacijos, neįvertinimas byloje esančių aplinkybių visumos (pasisakymas tik dėl institucijos iniciatyva renkamų įrodymų), taikomos priemonės proporcingumo neįvertinimas, galėjo turėti reikšmės teisingam užsienietės prašymo nagrinėjimui, todėl Sprendimas naikinamas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

113. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl institucijos taikytos materialiosios teisės, todėl sprendimas naikinamas.

114. Šiuo baigiamuoju teisės aktu bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos, todėl šį klausimą dėl išlaidų išsprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 41 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos D. P. (D. P.) apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 24S227536, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą iš naujo.

Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius