Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kotrynai Steigvilaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. (A. Š.) ieškinį atsakovei E. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodyta, kad Tarnybos specialistai apsilankė atsakovės gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), butas 3-ių kambarių su patogumais, baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais yra nuomojamas, vaikas turi atskirą lovelę atsakovės miegamajame kambaryje, Tarnybos nuomone, vaiko gyvenamoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Pasak atsakovės, ji sutinka su ieškovo pateikto ieškinio reikalavimais, patvirtino, jog A. K. yra ieškovo biologinis sūnus. Anot atsakovės, šiuo metu ieškovui yra pritaikytos kardomosios priemonės jos ir vaikų atžvilgiu, moteris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), jos mėnesines pajamas sudaro 680,00 Eur suma, įskaičius išmoką vaikams (apie 340,00 Eur). Nepilnametis A. K. dėl mažo amžiaus negali įvertinti susiklosčiusios situacijos šeimoje ir išsakyti savo nuomonės. Tarnybos turimais duomenimis, šeima dėl galimų smurtinių ir nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų Tarnybai žinoma nuo 2021 m. lapkričio 25 d., šeimoje vyksta periodiškai pasikartojantys konfliktai tarp bylos šalių, šeimai nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki šiol taikoma atvejo vadyba, nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. šeimai buvo teikiamos mobilios komandos paslaugos. Tarnyba nurodė, jog atsižvelgus į teismų formuojamą praktiką, kai proceso šalys sutinka su ieškinio reikalavimais dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo ir tai patvirtina savo paaiškinimais, tokiu atveju Tarnyba neprieštarauja dėl ieškinio reikalavimų. Tuo atveju, jei teismas patenkins ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatys, kad vaiko tėvas yra ieškovas, tai Tarnyba neprieštaraus dėl vaiko pavardės pakeitimo.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

1. Teismo posėdyje ieškovas A. Š. ieškinį palaikė bei prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakove pradėjo gyventi kartu 2020 m. pavasarį, kai atsakovė jau skyrėsi su vyru, ir gyvenant kartu atsakovė pastojo. Jiedu kartu su atsakove laukėsi vaiko, vykdavo kartu pas gydytojus, apsipirkti. Kai jie gyveno kartu, E. K. nei karto nebuvo apsilankęs pas juos. Nori, kad būtų įrašytas vaiko tėvu, suteikti vaikui savo pavardę, nes jis yra biologinis tėvas. DNR tyrimą darė tik dėl teismo, nes yra įsitikinęs, jog yra vaiko tėvas. Pažymėjo, jog jau apie pusę metų su atsakove negyvena kartu, tačiau su vaiku nuolat bendrauja, padeda finansiškai, vaiką taip pat padeda prižiūrėti ir rūpintis močiutė – jo mama. Paaiškino, jog vieno susitikimo su vaiku metu neatsargiai su juo žaidė, dėl ko lengvai sutrikdė vaiko sveikatą (traumavo vaiką). Nurodė, jog nenorėjo vaiko sužeisti, labai gailisi, kad taip išėjo, ir tai daugiau nepasikartos, šiuo metu jam nėra pritaikyta jokių kardomųjų priemonių vaiko atžvilgiu.

2. Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo nėra, Tarnyba ieškiniui neprieštarauja, todėl prašė ieškinį tenkinti pilnai. Taip pat nurodė, kad ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų.

3. Atsakovė E. K. teismo posėdyje ieškinį pripažino visiškai ir prašė jį tenkinti, kadangi yra įsitikinusi, jog ieškovas yra jos vaiko A. K. tėvas. Nurodė, jog pradėjo gyventi su ieškovu nuo 2020 m. rugsėjo mėn., po 4 mėn. pastojo ir susilaukė vaiko, o su E. K. santuokinį gyvenimą nustojo gyventi prieš 3–4 metus. Apie jos nėštumą E. K. žinojo, tačiau vaiko nėra matęs ir nelaikė jo savo vaiku, jis turėjo priklausomybių, nebuvo įmanoma jo rasti, todėl jie visi nieko nedarė dėl vaiko tėvystės. Patvirtino, jog jos sūnaus A. K. tėvas yra ieškovas, sutinka, kad vaiko pavardė būtų pakeista į ieškovo. Paaiškino, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ieškovas šiuo metu bendrauja su vaiku nuolat ir padeda, prisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau šiuo metu jie gyvena atskirai.

4. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė sutiko su ieškiniu, palaikė teismui pateiktoje išvadoje nurodytas aplinkybes, patvirtino, jog neprieštarauja ieškinio patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

5. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma CK 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.).

Dėl tėvystės nuginčijimo

6. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog atsakovės E. K. ir E. K. santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-18635-1102/2021, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Iš LITEKO sąsajos su VĮ Registrų centro Gyventojų registru duomenų nustatyta, jog E. K. (duomenys neskelbtini) mirė.

7. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atsakovei E. K. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. K., kurio tėvu gimimo įraše įrašytas E. K. Taigi, atsakovės sūnus gimė atsakovei būnant santuokoje su E. K., todėl vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, A. K. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą“ nepilnamečio vaiko tėvu įrašytas E. K. (CK 3.140 str. 1 d.).

8. Ieškovas ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė teismui aplinkybes, jog tuomet, kai buvo pradėtas ir gimė atsakovės vaikas, atsakovė E. K. ir E. K. negyveno kartu ir nebepalaikė intymių santykių. Ieškovas ir atsakovė pradėjo kartu gyventi 2020 m. rudenį, tada atsakovė pastojo ir jiems abiem niekada nekilo abejonių dėl kūdikio tėvystės. Be to, E. K. vaiko nematė ir nepažinojo, juo nesirūpino, neprižiūrėjo ir neišlaikė. Taigi, A. K. gimimo įraše tėvu įrašytas E. K. buvo tik dėl to, kad A. K. gimė atsakovei dar būnant susituokus su E. K. Todėl šioje byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad E. K. nėra A. K. tėvas, o vaiko gimimo įraše nurodyti duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrovės.

9. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

10. Nagrinėjamu atveju, ieškovas pateikė į bylą UAB „Diagnostikos laboratorija“, kuri atliko DNR tyrimą, išvadą, kad ieškovas A. Š. yra vaiko A. K. tėvas su 99,9994 proc. tikimybe. Esant tokiam į bylą pateiktam įrodymui teismas sprendė, jog byloje netikslinga atlikti papildomą teismo medicininę DNR ekspertizę. Be to, byloje pakanka ir kitų įrodymų (ieškovo, atsakovės bei Tarnybos išdėstytos aplinkybės), jog E. K. tėvystė nepilnamečiam vaikui būtų nuginčyta (CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

11. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, o atsakovė E. K. neneigė, kad E. K. nėra vaiko A. K. tėvas, todėl ieškovo A. Š. reikalavimas dėl vaiko A. K. tėvystės E. K. nuginčijimo tenkinamas (CK 3.149 str., 3.150 str., CPK 178 str.).

Dėl tėvystės nustatymo

12. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str.). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

14. Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 str., CK 3.148 str. 1 d.). Remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nors atsakovės ir E. K. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), atsakovė su E. K. pastaruosius trejus-ketverius metus negyveno santuokinio gyvenimo ir nevedė bendro ūkio, t. y. jų santuoka faktiškai buvo iširusi. Atsakovė su ieškovu pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo 2020 m. rudens. Byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių minėtas ieškovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo pat sūnaus gimimo rūpinosi vaiku, jį išlaikė, o tarp vaiko ir biologinio tėvo formuojasi emocinis bei psichologinis ryšys.

15. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, jog ieškovas pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiam vaikui, juo rūpinasi, išlaiko, taip pat į tai, jog atsakovė neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, į byloje pateiktą UAB „Diagnostikos laboratorija“ išvadą, kuri patvirtina, kad ieškovas A. Š. yra vaiko A. K. tėvas su 99,9994 proc. tikimybe, vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, ieškovas A. Š. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko A. K. tėvu (CK 3.148 str.).

16. Šalims išaiškintina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

17. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju ieškovo sūnui A. K. suteikta mirusio E. K. pavardė „K.“. Atsižvelgdamas į ieškovo prašymą ir atsakovės E. K. sutikimą su ieškovo prašymu, teismas ieškovo prašymą dėl pavardės vaikui suteikimo tenkina, suteikdamas vaikui pavardę „Š.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

19. Ieškovas, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 200,00 Eur žyminį mokestį. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

20. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje neviršija 5,00 Eur dydžio (CPK 96 str., 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), šios išlaidos iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad E. K. (E. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nėra vaiko A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), nėra E. K. (E. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas.

Nustatyti, kad A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), yra A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), yra A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas.

Pakeisti 2021 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti vaiko A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jam tėvo A. Š. (A. Š.) pavardę – „Š.“.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.