Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas gavo minėtą pinigų sumą be pagrindo. Ieškovas 2016 m rugpjūčio mėnesį, dirbdamas Norvegijoje, susitiko su buvusiu darbdaviu ir iš jo sužinojo, kad darbdavys sumokėjo tiek ieškovui, tiek atsakovui visą priklausantį pagal sutartį atlygį, kad papildomai samdė kitus darbuotojus vietoje išvykusio ieškovo, su kuriais taip pat pilnai atsiskaitė. Tokiu būdu atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita be teisėto pagrindo, panaudodamas apgaulę, todėl iš atsakovo priteistina 445 Eur nepagrįstai gautų lėšų suma.

Ieškovas vežėsi į Norvegiją pilną dėžę įvairių darbo įrankių ir priemonių (dailidės plaktuką su ant juosmens tvirtinamu dailidės diržu-laikikliu, plaktuką su didele gumine galva, mažą metalinį plaktuką, medienos kaltų komplektą, metalinį kaltą betonui, metalinį kaltą metalui, du įmušėjus apdailos vinučių galvutėms įgilinti, rankinį atsuktuvą su galvučių tvirtinimo dėklu ir 6 galvutėmis, kelis prailgintuvus galvutėms įstatyti ir galvučių komplektą, specialų lenktą atsuktuvą, trumpą minusinį atsuktuvą, trumpą pliusinį atsuktuvą, kabekalę, įtaisą kabėms ištraukti, plačias reples, siauras reples, žnyples metalui kirpti, „Topex“ kampainį peilį gipsui pjauti su komplektu pjovimo geležčių, dailidės peilį su plastmasiniu dėklu, pieštukus, ruletes, glaistyklę specialius grąžtus medienai, metalui, betonui, 25 mm skersmens, dėklą klijų, sandariklių, silikono tūtelėms įdėti, naują suktuko „Makita“ komplektą 354 Eur vertės, susidedantį lagamino, suktuko, pakrovėjo ir dviejų baterijų, lazerinį matavimo prietaisą „Agatape“ (S/N614162443), 72,98 Eur vertės. Darbo įrankius ir priemones ieškovas buvo įsigijęs per eilę metų, be to, prieš kiekvieną kelionę į Norvegiją pirkdavo dalį naujų įrankių. Dažniausiai įrankius ieškovas pirkdavo Gariūnų turgavietėje. Ieškovas nesitikėjo, kad gali susiklostyti tokia situacija, todėl pirkimo kvitų, sąskaitų neišsaugojo. Taip pat ieškovas perdavė atsakovui kelionės metu naudoti savo GPS T. T. T. su atnaujinta duomenų baze, 35 Eur vertės. Visų daiktų vertę, atsižvelgdamas į jų nusidėvėjimą, ieškovas įvertino 538 Eur.

Be to, ieškovas nuomojamoje gyvenamojoje vietoje turėjo patalynės komplektą (pagalvę, pledą, baltą patalynę), apynaujį grynos vilnos pledą, asmeninio naudojimo rūbus (sportinį kostiumą ir batelius, šortus, kelias poras marškinių, marškinėlių, trumpikių, apie 10 porų kojinių, maudymosi kelnes), avalynę (šlepetes, vasarines basutes), darbo rūbus (naują darbinį kombinezoną ir kelnes, porą kelių apsaugų, švarką, liemenę, šiltą darbinę striukę, dvi kepures, 5 poras pirštinių, diržą, batus su ortopediniais vidpadžiais, guminę avalynę), vaistus galimai visiems ligų atvejams, nes Norvegijoje be gydytojo recepto negalima įsigyti jokių vaistų, higienos priemones ir įrankius (muilą, dantų pastą, šampūną plaukams, vazeliną lūpoms, drėkinantį kremą rankoms ir veidui, kūno dezodorantą, plaukų šepetį, žirklutes, nagų dildę), virtuvės reikmenis maisto gaminimui (naują keptuvę su stikliniu dangčiu, puodą su dangčiu, puodelį, lėkštę, lėkštutę, peilį, šalutę, šaukštelį, plaktuką mėsai mušti, tarką, plastikinių indelių komplektą, prieskonių rinkinį), stalo šviestuvą su gaubtu, naują kelioninį lagaminą, 80 Eur vertės, kelis didelius prekinius krepšius. Daiktus, atsižvelgdamas į tai, kad jie nebuvo nauji, išskyrus keletą paminėtų daiktų, ieškovas įvertino 133 Eur.

2015 m. gruodžio mėnesį ieškovo paprašytas, darbdavys nuvyko į ieškovo nuomotas patalpas, tačiau ten jokių daiktų nerado. Atsakovas neatsakinėjo į ieškovo rašytus prašymus pateikti informaciją kur yra ieškovo daiktai. Ieškovas išvyko dirbti į Norvegiją ir 2016 m. liepos mėnesį netikėtai (duomenys neskelbtini) susitiko atsakovą, kurs prisipažino, kad ieškovo įrankius parsivežė į Lietuvą, siūlė tartis dėl jų grąžinimo, tačiau į ieškovo skambučius neatsakė.

Atsakovas savo veiksmais padarė ieškovui turtinę žalą, kurią sudaro 538 Eur vertės ieškovo prarastų darbo įrankių ir priemonių vertė bei 133 Eur ieškovo prarastų asmeninių buities daiktų vertė.

Ieškovas, vedamas gerų paskatų, surado atsakovui gerai apmokamą darbą, elgėsi sąžiningai, sumokėjo atsakovui savo kelionės išlaidų į Lietuvą 2015 m. liepos mėnesį dalį, nors išvyko anksčiau, nebaigęs darbo, patikėjęs atsakovu, pervedė jam savo darbo užmokesčio dalį. Tačiau atsakovas, žinodamas apie ieškovą ištikusią nelaimę, elgėsi priešingai, savanaudiškai, vengė bendrauti su ieškovu, neatskleidė, kur yra ieškovo daiktai, galimai pasisavino ieškovo daiktus, ar juos prarado, nors buvo pažadėjęs jais pasirūpinti. Bendravimas su priešiškai nusiteikusiu atsakovu labai išvargino ieškovą, jis prarado daug asmeninio laiko. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CPK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: 1) ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų, 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių, 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kita), 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį, 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., LAT 2011-04-26 Nr. 3K-3-196/2011).

Nustatyta, kad 2015 m. ieškovas A. Š. ir atsakovas Ž. K. kartu, kaip porininkai, dirbo Norvegijoje, (duomenys neskelbtini) pagal atskiras darbo sutartis. Iš ieškovo darbo sutarties duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad darbo santykiai tęsėsi nuo 2015 m. gegužės 4d. iki 2015 m. birželio 30d. (b.l. 5). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas per darbo sutartyje numatytą terminą turėjo pastatyti pastatą ir atlikti jo išorės apdailą. Darbai per sutarties terminą nebuvo baigti, 2015 m. birželio 29d. ieškovas dėl susidėjusių sudėtingų šeimyninių aplinkybių išvažiavo į Lietuvą, o atsakovas dirbo toliau pagal savo darbo sutartį.

2015 m. liepos 5d. ieškovas gavo iš darbdavio užmokestį už darbą 24 219 NOK (b.l. 6, 18-19). 2015 m. liepos 15 d. ieškovas pervedė į atsakovo banko sąskaitą 445 Eur, nurodydamas, kad atsiskaito su atsakovu už darbus liepos mėnesį (b.l. 7-9, 20-21).

Iš ieškovo, atsakovo paaiškinimų, 2016 m. rugpjūčio 5d. įmonės (duomenys neskelbtini) vadovo E. M. atsakymo į ieškovo prašymą nustatyta, kad bendrovė atsiskaitė su A. Š. už atliktus darbus taip, kaip tai buvo numatyta sutartyje, neatsižvelgiant į tai, kad išvykus A. Š. už jį keletą dienų dirbo kitas darbuotojas ir įmonė turėjo papildomų išlaidų (b.l. 10, 27). Atsakovo argumentai, kad pareigą ieškovui atsiskaityti su atsakovu nurodė buvęs darbdavys E. M., kad jis dirbo už ieškovą, kad atsakovas dėl ieškovo išvykimo namo patyrė nuostolių atmestini kaip nepagrįsti įrodymais. Priešingai, iš darbdavio 2016-08-05 rašto matyti, kad darbdavys, o ne atsakovas patyrė papildomas išlaidas samdydamas kitus asmenis vietoje išvykusio ieškovo. Teismas pripažįsta labiau tikėtinomis buvus ieškovo nurodytas aplinkybes, kad susimokėti už tariamai už ieškovą atliktus darbus 2015 m. liepos mėn. pokalbio metu nurodė atsakovas savo iniciatyva. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui už pastarojo atliktus darbus. Atsakovas pripažino, kad gavo pilną atsiskaitymą iš darbdavio. Ieškovo ir atsakovo darbo sutartys buvo atskiros. Ieškovo ir atsakovo nesiejo jokie prievoliniai tarpusavio santykiai, atsakovas praturtėjo dėl ieškovo veiksmų – be teisinio pagrindo atlikto pavedimo, atsakovo praturtėjimą atitinka ieškovo turto sumažėjimas - atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja pareiškiant ieškinį, ieškovas, atlikdamas pavedimą, buvo suklaidintas atsakovo ir nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos, ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Nustatytos visos atsakovo Ž. K. nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Nurodytais motyvais reikalavimas dėl 445 Eur pinigų sumos priteisimo tenkintinas, ieškovui priteistinas iš atsakovo 445 Eur nuostolių atlyginimas.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (2 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį – turi įrodyti ieškovas, jos nėra preziumuojamos. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (3 dalis). LR Civilinis kodeksas žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.247 straipsnis, apibrėžiantis priežastinio ryšio sampratą, numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio išskiriamos dvi priežastinio ryšio rūšys – tiesioginis priežastinis ryšys, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis priežastinis ryšys, kuomet dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų nebuvo tiesiogiai padaryta žalos, tačiau buvo sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys nustatomas, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau jie prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą.

Ieškovo paaiškinimais, iš dalies atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas dirbo Norvegijoje kiekvienas su savo darbo įrankiais. Įrankius šalys vežėsi iš Lietuvos atsakovo automobiliu. Iš ieškovo paaiškinimų, kurių atsakovas neginčijo, nustatyta, kad ieškovas Norvegijoje turėjo eilę savo darbo įrankių ir priemonių: dailidės plaktuką su ant juosmens tvirtinamu dailidės diržu-laikikliu, plaktuką su didele gumine galva, mažą metalinį plaktuką, medienos kaltų komplektą, metalinį kaltą betonui, metalinį kaltą metalui, du įmušėjus apdailos vinučių galvutėms įgilinti, rankinį atsuktuvą su galvučių tvirtinimo dėklu ir 6 galvutėmis, kelis prailgintuvus galvutėms įstatyti ir galvučių komplektą, specialų lenktą atsuktuvą, trumpą minusinį atsuktuvą, trumpą pliusinį atsuktuvą, kabekalę, įtaisą kabėms ištraukti, plačias reples, siauras reples, žnyples metalui kirpti, „Topex“ kampainį peilį gipsui pjauti su komplektu pjovimo geležčių, dailidės peilį su plastmasiniu dėklu, pieštukus, ruletes, glaistyklę specialius grąžtus medienai, metalui, betonui, 25 mm skersmens, dėklą klijų, sandariklių, silikono tūtelėms įdėti, naują suktuko „Makita“ komplektą, susidedantį lagamino, suktuko, pakrovėjo ir dviejų baterijų, lazerinį matavimo prietaisą „Agatape“ (S/N614162443).

Be to, iš ieškovo, atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad porininkai vežėsi į Norvegiją ir savo rūbus, kasdieninius buities reikmenis, patalynę, kad ieškovas daiktus vežė lagamine. Iš ieškovo paaiškinimų, kurių atsakovas neginčijo, nustatyta, kad ieškovas nuomojamoje gyvenamojoje vietoje turėjo patalynės komplektą (pagalvę, pledą, baltą patalynę), apynaujį grynos vilnos pledą, asmeninio naudojimo rūbus (sportinį kostiumą ir batelius, šortus, kelias poras marškinių, marškinėlių, trumpikių, apie 10 porų kojinių, maudymosi kelnes), avalynę (šlepetes, vasarines basutes), darbo rūbus (naują darbinį kombinezoną ir kelnes, porą kelių apsaugų, švarką, liemenę, šiltą darbinę striukę, dvi kepures, 5 poras pirštinių, diržą, batus su ortopediniais vidpadžiais, guminę avalynę), vaistus, higienos priemones ir įrankius (muilą, dantų pastą, šampūną plaukams, vazeliną lūpoms, drėkinantį kremą rankoms ir veidui, kūno dezodorantą, plaukų šepetį, žirklutes, nagų dildę), virtuvės reikmenis maisto gaminimui (naują keptuvę su stikliniu dangčiu, puodą su dangčiu, puodelį, lėkštę, lėkštutę, peilį, šalutę, šaukštelį, plaktuką mėsai mušti, tarką, plastikinių indelių komplektą, prieskonių rinkinį), stalo šviestuvą su gaubtu, naują kelioninį lagaminą, kelis didelius prekinius krepšius.

Byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovas daiktus prarado. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas daiktus parsivežė į Lietuvą ar valdo juos Norvegijoje.

Iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo, kvito ir jų vertimo, matyti, kad suktukas „Makita“ (duomenys neskelbtini) buvo įgytas 2013-10-28 (b.l. 11, 22) už 3999 NOK (442,56 Eur). Ieškovas suktuką jo praradimo metu įvertino 354,05 Eur. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 002205 duomenų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad lazerinį matavimo prietaisą „Agatape“ (S/N0614162443) ieškovas įsigijo 2013-05-03 už 360 Lt (104,26 Eur) (b.l. 12), ieškovas prarastą prietaisą įvertino 73 Eur. GPS T. T. T. ieškovas paaiškino, kad įsigijo už 100 Eur, jo vertė su atnaujinta duomenų baze - 35 Eur. Likusius įrankius su dėže ieškovas įvertino 77 Eur. Atsakovas, nors nesutiko su ieškovo nurodyta prarastų daiktų verte ir teigė, kad nenaujas suktukas kainuoja 50 Eur, savo teiginius patvirtinančių įrodymų neteikė, nurodydamas, kad iš esmės nesutinka su jam pareikštu ieškiniu. Tačiau teismas pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentus, kad nenaujas įrankis rinkoje nekainuoja 354,05 Eur, įrankis buvo pirktas ir naudotas ieškovo darbe dvejus metus. Suktuko su priedais vertė mažintina 50 procentų, iki 177 Eur. Vadovaujantis tais pačiais motyvais mažintina ir lazerinio matavimo prietaiso „Agatape“ (S/N614162443) vertė iki 37 Eur. Nors atsakovas pripažino, kad jis turi ieškovo GPS T. T. T., tačiau byloje nenustatyta, kad būtų dėjęs kokias nors pastangas daiktą grąžinti ieškovui – atsakovas valdo ieškovo daiktą daugiau kaip dvejus metus, todėl pasisavinto daikto vertė 35 Eur įtrauktina į prarastų daiktų vertę. Atsižvelgiant į darbo įrankių ir priemonių sudėtį, naudojimo paskirtį, pripažintina, kad bendra kitų prarastų darbo įrankių ir priemonių vertė 77 Eur yra minimali, protingo dydžio. Kiti ieškovo asmeninio naudojimo daiktai įvertinti 133 Eur. Ieškovas paaiškino, kad daiktus vežė lagamine, kurį pirko prieš kelionę už 80 Eur, atsakovas pripažino, kad ieškovas turėjo lagaminą. Ieškovo prarastų asmeninio naudojimo daiktų vertė įskaitant lagaminą 133 Eur, atsižvelgiant į jų sudėtį, pripažintina taip pat minimalia bei protingo dydžio. Viso ieškovo prarastų daiktų vertė sudaro 459 Eur.

Iš ieškovo paaiškinimų, 2016 m. rugpjūčio 5d. įmonės (duomenys neskelbtini) vadovo E. M. atsakymo į ieškovo prašymą nustatyta, kad ieškovas rūpinosi savo daiktais – prieš išvykdamas prašė atsakovo surinkti ir parvežti jo daiktus, atsakovui 2015 m. liepos mėnesį daiktų neparvežus ir nepavykstant susisiekti su atsakovu, prašė darbdavio pasidomėti jo daiktų likimu, darbdavys teiravosi Ž. K. apie A. Š. daiktų parvežimą, jam Ž. K. pažadėjęs parvežti A. Š. daiktus į Lietuvą, tačiau 2015 m. gruodžio 15 d. vadovas E. M. nuvykęs į gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), A. Š. daiktų nerado (b.l. 10, 27). Ieškovas išvyko į Lietuvą lėktuvu, Norvegijoje liko atsakovo automobilis, kuriuo porininkai su savo daiktais turėjo grįžti į Lietuvą, tam buvo nupirkti kelto bilietai keleiviams ir automobiliui, A. Š. padengė atsakovui (jo motinai, mokėjusiai už bilietus) savo būsimos kelionės išlaidų dalį (b.l. 96). Šių aplinkybių atsakovas neneigė. Taigi, ieškovas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad porininkas, baigęs darbus pagal sutartį, bus rūpestingas, vykdys duotą pažadą ir 2015 m. liepos mėnesį automobiliu parveš ieškovo daiktus į Lietuvą.

Ieškovas ir atsakovas buvo porininkai, dirbo dviese, atsakovas dirbo pakviestas ieškovo dirbti kartu, ieškovas pasitikėjo atsakovu. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovo šeimoje įvykusi nelaimė buvo objektyvus pagrindas ieškovui nedelsiant grįžti namo. Atsakovas taip pat pripažįsta, kad nesirūpino ieškovo daiktais, juos paliko ieškovo nuomotame kambaryje, o vertingus darbo įrankius – bendro naudojimo patalpose, kad kiti atsikėlę gyventi į patalpas asmenys kraustė ieškovo asmeninius daiktus, kas protingam rūpestingam asmeniui leistų suvokti, jog palikti daiktai bus pasisavinti, sugadinti ar išmesti kitų asmenų, tačiau paaiškinti, kodėl nesiėmė jokių priemonių, nereikalaujančių papildomų išlaidų, didelių laiko sąnaudų, kad porininko daiktus sudėti į jo turėtus lagaminą, dėžę, krepšius ir saugiai padėti savo kambaryje, ar pas darbdavį, negalėjo, jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių neveikimą, atsakovas nenurodė ir nepagrindė. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis nevežė ieškovo daiktų, jų nerinko ir nesaugojo, nes tokia paslauga paprastai yra mokama. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų turėjęs patirti kokias nors papildomas daiktų surinkimo, saugojimo ar palikimo jų saugoti kitiems asmenims, parvežimo į Lietuvą išlaidas. Atsakovas galėjo tartis su ieškovu dėl ieškovo daiktų parvežimo į Lietuvą kaštų padengimo, jei tokie būtų egzistavę, buvo gavęs iš ieškovo 445 Eur, kurių dalį būtų galėjęs panaudoti išlaidų apmokėjimui, tačiau to nedarė, o taip pat neinformavo ieškovo, kad jis nerinks, nepakuos ieškovo daiktų ir jų neveš į Lietuvą. Atsakovas esamomis aplinkybėmis elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai, neapdairiai. Toks atsakovo elgesys, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintinas kaltu.

Tarp atsakovo neveikimo ir ieškovo patirtos žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovui surinkus ieškovo daiktus, pasirūpinus saugia jų palikimo vieta ir/ ar parvežimu į Lietuvą, arba aiškiai išreiškus valią, kad daiktų likimu nesirūpins, taip sudarius galimybę ieškovui nedelsiant pačiam imtis priemonių daiktų surinkimui ir saugojimui bei pervežimui į Lietuvą, žala nebūtų kilusi. Atsakovo neveikimas šiuo konkrečiu atveju pakankamu laipsniu lėmė padarinių atsiradimą – ieškovo daiktų, darbo įrankių ir priemonių praradimą.

Byloje nustatytos visos civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 459 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Atsakovo argumentai dėl sutartinių pasaugos teisinių santykių nebuvimo ir civilinės atsakomybės netaikymo atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę grindė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Byloje ištirti įrodymai ir nustatytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui priteisimo - įstatymas nenumato, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.

350 Eur atsakovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 97-99).

20 Eur ieškovo patirtos procesinių dokumentų atsakovui įteikimo per antstolį išlaidų (b.l. 87);

21,62 Eur ieškovo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (b.l. 50, 87, 88);

250 Eur ieškovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 89).

Ieškovas taip pat prašo priteisti jo patirtas kelionės į teismo posėdžius 2017-06-21, 2017-10-03 išlaidas (b.l. 89, 90, 111) iš Vilniaus į Panevėžį bei iš Norvegijos į Lietuvą. Ieškovas gyvena Vilniuje, ieškinys pareikštas atsakovo gyvenamosios vietos Panevėžio miesto apylinkės teisme, teismo posėdžiuose ieškovas dalyvavo asmeniškai, ieškovo patirtos kelionės išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis.

Automobilio Nissan Micra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolinė (bazinė) kuro sąnaudų norma 100 km yra 6,01 l (apskaičiuota remiantis Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-156-(7.1.2) „Dėl kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“). Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl kelionės išlaidos priteisiamos už kelionę iš ieškovo gyvenamosios vietos į du teismo posėdžius ir atgal. 2017-06-21 kelionės išlaidos – 17,99 Eur (272 km×6,01 (l/100 km)/100 km=16,35 l; 16,35 l×1,10 Eur=17,99 Eur; 2017-10-03 kelionės išlaidos – 18,48 Eur (272 km×6,01 (l/100 km)/100 km=16,35 l; 16,35 l×1,13 Eur=18,48 Eur). Viso 36,47 Eur.

Ieškovo paaiškinimais bei rašytiniais išlaidas pagrindžiančiais kvitais pagrįstos kelionės išlaidos į 2017-10-03 teismo posėdį iš Norvegijos sudaro: 220 NOK (23,46 Eur (9,379 Nok/1 Eur 2017-10-01 viešai skelbiamo valiutų kurso duomenimis) transporto bilietas, 46,57 Eur lėktuvo bilietas iš Norvegijos Trondheim oro uosto į Rygos Latvijoje oro uostą, 2 Eur kelionė miesto transportu iš Rygos oro uosto į Rygos autobusų stotį, 9 Eur kelionė autobusu iš Rygos Panevėžį, 10 Eur kelionė autobusu iš Panevėžio į Vilnių, viso 91,03 Eur. Viso ieškovo pagrįstos rašytiniais įrodymais kelionės išlaidos byloje sudaro 127,50 Eur. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos procese sudaro 495,12 Eur. Ieškovo 2017-10-09 patirtos ir papildomai pateiktos dokumentų vertimo išlaidos pasibaigus teismo procesui nepriimtinos ir klausimas dėl jų priteisimo nesvarstytinas.

Ieškinys tenkinamas iš dalies (69 proc.). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, taip pat iš šalių priteisiamos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1d. 3p., 92 str., 93 str., 96 str.):

ieškovui priteistina iš atsakovo 341,63 Eur bylinėjimosi išlaidų,atsakovui priteistina iš ieškovo 108,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalių tarpusavio mokėtinas priteistinas sumas už patirtas bylinėjimosi išlaidas, galutinai ieškovui priteistina iš atsakovo 233,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Į valstybės biudžeto pajamas priteistina iš ieškovo 3,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovo – 8,07 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. K., (duomenys neskelbtini) 445 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) nepagrįsto praturtėjimo nuostolių, 459 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) turtinės žalos atlyginimo, 233,13 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 13 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš ieškovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,63 Eur (tris eurus 63 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovo Ž. K., (duomenys neskelbtini) 8,07 Eur (aštuonis eurus 7 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.