Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja reikalavimus reiškia, kadangi negali pateikti nuosavybės registravimui tinkamų dokumentų VĮ Registrų centrui. Nurodo, kad sodybą įsigijo iš D. D., tačiau pirkimo-pardavimo dokumentų neįformino. Nuosavybės teisės į anksčiau paminėtus nekilnojamuosius daiktus niekam nėra įregistruotos. Gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais ji naudojasi nuo 1979 m. gegužės 9 d. Niekas į šiuos nekilnojamuosius daiktus nepretenduoja, jos valdymo neginčijo ir neginčija. Jos valdymas nė karto nebuvo pertrauktas.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo byloje nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja iš D. D. įgijo Nekilnojamąjį turtą, tačiau pirkimo-pardavimo neįformino, todėl negali įregistruoti nuosavybės teisių į šį turtą, kol nėra nustatytas juridinis faktas, kad J. D. įgijo nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą įgyjamąja senatimi

Fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).

Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į Nekilnojamąjį turtą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, ir ji nėra ir nebuvo įregistravusi nuosavybės teisės į Nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra duomenų, kad Nekilnojamasis turtas būtų įregistruotas kito asmens, t. y. ne J. D. vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad Nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausytų valstybei arba savivaldybei – suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas byloje nepateikė atsiliepimo, neginčijo pareiškime nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad Nekilnojamasis turtas atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

Nors J. D. nuosavybės teisės į Nekilnojamąjį turtą nėra registruotos, tačiau byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) metų, nors ir gyvendama su mama V. P., sąžiningai įgijo pastatą ir nuo to laiko (nuo 1979 m.), t. y. daugiau nei 10 metų, juo disponavo, jį faktiškai valdė ir juo rūpinosi. Pastarąsias aplinkybes patvirtina Kauno regiono valstybės archyvo 2023 m. liepos 12 d. raštas (b. l. 12) iš kurio matyti, kad pareiškėja kartu su mama nuo 1976 m. gyveno, adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nuo to laiko kelis kartus keitėsi. Nuo 1976 m. kaimų ūkinėse knygose įrašyta, kad J. P.-K.(dabar – D. (b. l. 7-9)) gyvena tarybinio ūkio pastate, ½ nupirko iš Dz. D. Nekilnojamojo turto valdymą pareiškėja yra išviešinusi, t. y. nuo 1990 m. kovo 21 d. deklaravusi gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)). J. D. 2014-04-18 įsigijo šioje vietovėje 0,6500 ha žemės sklypą. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kas nors kitas Nekilnojamąjį turtą būtų valdęs, naudojęs, kad dėl jo kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų valdymu.

Nekilnojamajam turtui pareiškėjos iniciatyva yra atlikti kadastriniai matavimai, tačiau VĮ Registrų centras atsisako viešame registre įregistruoti J. D. nuosavybės teisės į jį.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pareiškėja visą įgyjamosios senaties laiką buvo įsitikinusi, jog niekas daugiau neturėjo teisių į minėtą Nekilnojamąjį turtą, ji jį įsigijo iš Dz. D., nepertraukiamai ir teisėtai jį naudojo ir valdė daugiau kaip nei 10 metų (nuo 1979 m) – byloje nėra duomenų, kad valdymas būtų neteisėtas.

Teismui nustačius visas CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintas aplinkybes, būtina Nekilnojamojo turto teisinės registracijos tikslu nustatyti J. D. nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje patirtos pašto išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl nėra priteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais,

nusprendžia:

nustatyti juridinį faktą, kad J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.