- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-716-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04065-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- UAB „PSA TRANSPORT“
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- A. O., Kirkizijos ribotos atsakomybės bendrovė „Ulan Cargo“
- Kategorijos
- 73.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „PSA TRANSPORT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „PSA TRANSPORT“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos trvarka, tretieji asmenys byloje – A. O., Kirkizijos ribotos atsakomybės bendrovė „Ulan Cargo“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 77.614,06 Lt žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 3.383,74 Lt papildomų išlaidų, susijusių su eismo įvykio aplinkybių nustatymu, ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad reikalavimus reiškia pagal Civilinio kodekso 6.249, 6.263, 6.280, 6.1015 straipsnius ir CMR konvencijos 3, 17, 29, 36 straipsnius. UAB „PSA Transport“ yra tinkamas atsakovas, su juo pasirašyta krovinių vežimo sutartis. Draudimo išmoka sumokėta krovinio savininkui, kurį nurodė draudėja UAB „Transfera“.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką asmeniui, neturinčiam teisės ją gauti pagal draudimo taisyklių sąlygas, o reikalavimai dėl žalos atlyginimo pareikšti netinkamam atsakovui, kadangi UAB „PSA Transport“ nėra krovinio vežėjas. Atsakovais turėtų būti A. O. ir Kirgizijos bendrovė „Ulan Cargo“.
Tretieji asmenys A. O. ir ribotos atsakomybės bendrovės „Ulan Cargo“ pripažino ieškinio reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovui iš atsakovo 77.614,06 Lt žalos atlyginimo, 6 % procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6.532,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su UAB „Transfera“ sudarė krovinių draudimo sutartį dėl vežamų krovinių draudimo (laikotarpis nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d.) pagal Vežamų krovinių savanoriško draudimo taisykles 010. UAB „Transfera“ su atsakovu 2011 m. lapkričio 30 d. sudarė krovinių vežimo sutartį dėl krovinių gabenimo į Kirgiziją. Atsakovas (vykdytojas) įsipareigojo pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę krovinio gabenimui ir pristatyti krovinį gavėjui iki 2011 m. gruodžio 16 d., o UAB „Transfera“ įsipareigojo sumokėti už paslaugas sutarto dydžio atlygį. Krovinio gabenimo metu, 2011 m. gruodžio 9 d., Briansko-Smolensko srityje (Rusijos Federacija) įvyko eismo įvykis, kurio metu puspriekabė, kuria buvo gabenamas krovinys, atsikabino nuo vilkiko, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su kitomis transporto priemonėmis. Krovinys ir transporto priemonės buvo apgadintos. Apgadinto krovinio vertė sudaro 77.614,06 Lt sumą. Ieškovas sumokėjo draudimo išmoką.
Teismas ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo pripažino pagrįstu ir tenkinamu pagal pateiktus rašytinius dokumentus, patvirtinančius draudiminį įvykį ir žalos dydį, vadovaudamasis CK 6.210, 6.1015 straipsniais, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 3, 17, 29, 36 straipsnias. Nurodė, kad atsakovas neprivalo atlyginti ieškovui 3.383,74 Lt išlaidų, susijusių su eismo įvykio kaltininko nustatymu. Pagal CMR Konvencijos 25 straipsnio nuostatas krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi mokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio nuostatas, ir jokie kiti nuostoliai, nenumatyti CMR Konvencijoje, neatlyginami. Teismas nenustatė, jog reikalaujamos priteisti papildomos išlaidos būtų susiję su krovinio vežimu.
Teismas nurodė, kad pagal CMR Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, vykdančių jo įpareigojimus. Ieškinys dėl krovinio praradimo ar sugadinimo gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą ar sugadinimą. Taip pat ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį. Atsakovas ir Kirgizijos bendrovė Ulan Cargo sudarė krovinio vežimo sutartį, tokiu būdu įsipareigojimai buvo perkelti naujam vežėju. Teismas padarė išvadą, kad UAB „PSA Transport“ yra tinkamas atsakovas byloje, pagrįstai ieškinio reikalavimai pareikšti pirmajam vežėjui. Pagal CMR Konvencijos 37 straipsnio nuostatas vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas.
Draudimo išmoka 29.647,45 USD pagal 2012 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymą buvo sumokėta draudėjo nurodytam asmeniui ir nėra pagrindo pripažinti, jog sumokėdamas išmoką, ieškovas būtų netinkamai įvykdęs pareigas. Pateikti į bylą dokumentai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas dėl 2011 m. gruodžio 9 d. eismo įvykio patyrė žalą, sumokėdama 29.647,45 USD, atitinkančius 77.614,06 Lt draudimo išmoką, ir pagrįstai reikalauja atlyginti žalą subrogacijos tvarka, pateikdama reikalavimą atsakovei UAB „PSA Transport“.
Pagal CMR Konvencijos 1 straipsnį reikalavimus, važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis lydi krovinį, o trečiasis lieka pas vežėją. Teismui pateikta CMR važtaraščio kopija ir vertimas. Pagal Konvencijos 4 str. krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis, tačiau jo nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui, ir šiuo atveju taip pat taikomos Konvencijos nuostatos. Todėl teismas bylą nagrinėjo ir sprendimą priėmė, vertindamas visus šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus.
Mokėjimo dokumente nurodyta paskirtis atlikto mokėjimo ir krovinių draudimo liudijimo numeris, tai yra ieškovas įvykdė įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, išmokėdamas draudimo išmoką draudėjo nurodytam naudos gavėjui ir tokiu būdu įvykdė įsipareigojimus UAB „Transfera“ pagal draudimo sutartį. Todėl visiškai pagrįstai iš atsakovo reikalaujama priteisti žalą subrogacijos pagrindu pagal CK 1015 straipsnį
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „PSA TRANSPORT“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui buvo priteista 77.614,06 Lt žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
1) Teismas neišnagrinėjo visų atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų, tai yra nepasisakė dėl draudimo apsaugos negaliojimo ir draudimo sąlygų neįrodinėjimo, dėl draudimo išmokos mokėjimo ne krovinio savininkui ir (ar) siuntėjui, dėl nepatvirtintų Apostille dokumentų, dėl ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydžio. Teismas formaliai pasisakė, jog atsakovo prieštaravimai yra nepagrįsti. Tokie teismo teiginiai negali būti laikomi motyvuotu sprendimu ir faktiškai pripažintina, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Teismas nenustatė, jog ieškovas, įgyvendindamas subrogacijos teisę, būtų pagrindęs draudžiamąjį įvykį. Teismas nenustatė draudžiamojo įvykio egzistavimo fakto, neįsitikino ieškovo subrogacijos teisės atsiradimo galimybe, todėl netinkamai pritaikė CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatas arba šių nuostatų netaikė, nors privalėjo taikyti.
2) Teismas neįvertino atsakovo veiksmų kaip didelio neatsargumo ar tyčios, todėl teismas netaikė CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioms esant vežėjo atsakomybė nėra ribojama. Taip pat netaikė 23 straipsnio, ribojančio vežėjo atsakomybę už krovino praradimą ar sugadinimą, tačiau privalėjo taikyti. Ieškovas nebuvo pateikęs žalos dydį pagrindžiančių duomenų, nenurodė, koks yra apgadinto krovinio dalies svoris. Nesant duomenų apie apgadintos krovinio dalies svorį, nėra galimybės nustatyti ir krovinio vežėjo atsakomybės už kroviniui padarytą žalos faktą ir jos dydį. Ieškovas, reikšdamas atsakovui reikalavimus dėl žalos atlyginimo, turi pareigą ne tik įrodyti žalos faktą, bet ir jos dydį. Ieškovui neįrodžius žalos dydžio, teismas negalėjo tenkinti ieškinio vien dėl nenustatytos byloje aplinkybės – žalos dydžio.
3) Teismas nenustatė, jog draudimo išmoka išmokėta ne krovinio savininkui, tai yra pati draudimo išmoka buvo atlikta pagrįstai. Ieškovas apie tariamą krovinio savininką buvo pateikęs tik abejotinos kilmės raštą, kuriuo teigiama, jog šis asmuo ir yra krovinio savininkas. Atsakovas ginčijo minėtą dokumentą ir reikalavo jo originalo. Todėl teismas netinkamai taikė arba iš viso netaikė CPK 185 straipsnio nuostatų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti draudimo išmokos gavėjo teisėtu krovinio savininku, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti, jog draudimo išmoka buvo sumokėta teisėtai. Teismas turėjo taikyti Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad Vežamų krovinių savanoriškojo draudimo taisyklių 6.3.1. punkte numatyta, kad draudimas įsigalioja, išvežus krovinį iš saugojimo vietos, nurodytos draudimo sutartyje, ir tęsiasi pervežant krovinį numatytu maršrutu. Eismo įvykis įvyko gabenant krovinį draudimo liudijime nurodytu maršrutu, krovinio draudimas tęsėsi, kol krovinys buvo gabenamas į numatytą vietą. Todėl atsakovo argumentas, kad nebuvo draudžiamojo įvykio, kad draudimo išmoka buvo išmokėta neteisėtai, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad Krovinių draudimo liudijime ir Pervežimo dokumente, Invoise Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas apdraustas konkretus krovinys, kuriam ir buvo padaryta žala. Pagal Taisyklių 14.9 punktą draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, jei yra raštiškas naudos gavėjo sutikimas arba jei naudos gavėjo nėra – draudėjui. Mokėjimo dokumente nurodyta, kad ieškovas draudimo išmoką sumokėjo naudos gavėjui (Ceragon Networks AS) ir tokiu būdu įvykdė įsipareigojimus UAB „Transfera“ pagal draudimo sutartį. Atsakovas buvo atsakingas už didelės vertės krovinio gabenimą, todėl turėjo elgtis ypač atidžiai ir atsargiai, kad krovinys būtų saugiai nugabentas į paskirties vietą. Pervežimo sutartimi atsakovas įsipareigojo pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę, tinkančią kroviniui vežti. Todėl priekabos atsikabinimu padaryta žala leidžia teigti, jog atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo. Todėl teismas pagrįstai taikė CRM konvencijos 29 straipsnį. Lietuvos Respublika su Rusijos Federacija yra pasirašiusi teisinės pagalbos sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinės, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, pagal kurios 13 straipsnį dokumentai, kuriuos vienos susitariančios šalies teritorijoje surašė arba paliudijo pagal kompetenciją nustatyta tvarka, patvirtinant antspaudu, teismas ar oficialus asmuo, kitos susitariančios šalies teritorijoje priimami be jokio kito patvirtinimo. Todėl dokumentų byloje nereikia patvirtinti Apostille. Žalos dydį byloje patvirtina žalos vertinimo ataskaita Nr. 12007. Tuo tarpu atsakovas nepateikia jokių rašytinių įrodymų, galinčių paneigti nustatytą žalos dydį.
Tretieji asmenys A. O. ir Kirgizijos ribotos atsakomybės bendrovė „Ulan Cargo“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad draudžiamojo įvykio buvimo ar nebuvimo faktą nustatė pats draudikas pagal Draudimo įstatymą. Ieškovas teismui pateikė visus su eismo įvykiu bei krovinio apgadinimu susijusius dokumentus, patvirtinančius eismo įvykio buvimą bei krovinio apgadinimą. Atsakovas ir Krigizijos bendrovės „Ulan Cargo“ pasirašė krovinio vežimo sutartį, todėl įsipareigojimai buvo perkelti naujam vežėjui. Tačiau sutarties vykdymo visiškas ar dalinis perdavimas tretiesiems asmenims neatleidžia ekspeditoriaus nuo atsakomybės užsakovui už sutarties vykdymą. Todėl pagal CMR konvencijos 37 straipsnio nuostatas vežėjas, atlyginęs nuostolius, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavausių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu išsiieškojimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Atsakovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnis nustato bendrą taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nustatytas išimtis. Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl proceso formos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raštinius įrodymus, pirmos instancijos teisme vykusių teismo posėdžių protokolus, daro išvadą, kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs byloje dėl esančių rašytinių įrodymų vertinimo bei dėl įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, visi pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai yra grindžiami teisės normų aiškinimu, todėl atsakovo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Byloje yra kilęs ginčas dėl draudiko teisės reikalauti iš vežėjo subrogacijos tvarka draudimo išmokos, sumokėtos draudėjui už žalą vežimo metu vežėjo padarytą gabenamam kroviniui.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su UAB „Transfera“ sudarė krovinių draudimo sutartį dėl vežamų krovinių draudimo ir pasirinko ribotų rizikų draudimą (t. I, b.l. 9). Draudėjas 2011 m. lapkričio 30 d. su atsakovu sudarė pervežimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę krovinio gabenimui ir pristatyti krovinį gavėjui iki 2011 m. gruodžio 16 d., o UAB „Transfera“ įsipareigojo sumokėti už paslaugas sutarto dydžio atlygį (t. I, b.l. 10). Krovinio gabenimo metu 2011 m. gruodžio 9 d. Briansko - Smolensko srityje (Rusijos Federacija) įvyko eismo įvykis, kurio metu krovinį gabenanti puspriekabė atsikabino nuo vilkiko, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su kitomis transporto priemonėmis (t. I, b.l. 11). Eismo įvykio metu buvo apgadintas krovinys. Ieškovas pateikė 2012 m. sausio 5 d. žalos vertinimo ataskaitą, kurioje buvo nurodyta, kad žala buvo įvertinta nepriklausomų žalos vertintojų ir ekspertų ribotos atsakomybės bendrovės „L. K. Rusija“, sugadinto krovinio bruto svoris 2308 kg, žala padaryta dviem 2,4 m antenoms, keturioms 1,8 m antenom ir 120 m elipsiniui bangolaidžiui, bendra nuostolių suma 30.028 USD, pagrindinė nuostolių priežastis dėl sunkvežimio vairuotojo kaltės įvykęs eismo įvykis (t. I, b.l. 37-59).
Ieškovo ir UAB „Transfera“ sudarytos draudimo sutarties sudėtinė dalis yra Vežamų krovinių savanoriško draudimo taisyklės Nr. 010, kurių 8.1.2. punkte yra apibrėžti visi draužiamieji įvykiai, pasirinkus ribotą draudimą, tarp kurių ir vežamų krovinių žuvimas ar jų sugadinimas dėl transporto priemonių apvirtimo, susidūrimo su kietais judančiais ir nejudančiais objektais, nuriedėjimas nuo kelio (t. II, b.l. 31). Kaip nurodyta aukščiau, žala apdraustam kroviniui ir buvo padaryta krovinį gabenančiai puspriekabei atsikabinus nuo vilkiko ir susidūrus su kitomis transporto priemonėmis. Minėtų taisyklių 9 dalyje yra apibrėžti įvykiai, kurie pripažįstami nedraudžiamaisiais (t. II, b.l. 31-32). Atsakovas nenurodė, jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad žala kroviniui galėjo būti padaryta dėl minėtoje Taisyklių 9 dalyje nurodytų įvykių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas pateikė teismui visus dokumentus patvirtinančius draudžiamąjį įvykį, tai yra žalos vertinimo ataskaitą, atliktą nepriklausomo vertintojo, pažymą apie dalyvavusius eismo įvykyje asmenis, sprendimą pradėti bylą dėl administracinio pažeidimo, kuriame nurodyta, jog byla iškelta atsakovo pateiktos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojui dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu nuo vilkiko atsikabino puspriekabė (t. I, b.l. 68-70). Taigi draudikas tinkamai atliko jam draudimo įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, pateikė teismui pakankamai įrodymų, patvirtinančių įvykusį draužiamąjį įvykį bei jo metu kroviniui padarytos žalos dydį.
Byloje yra UAB „Transfera“ prašymas, 2012 m. sausio 25 d. pateiktas ieškovui, kuriuo prašoma krovinio žalos atlyginimą pervesti į krovinio savininko, Ceragon Networks AS, sąskaitą (t. I, b.l. 14). Todėl ieškovas tinkamai sumokėjo 29.647,45 USD nurodytam krovinio savininkui (t. I, b.l. 16-17). Taigi pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, tai yra ieškovui, pereina draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (subrogacija), tai yra atsakovui.
Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CRM) 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Pagal šio straipsnio 3 dalį kompensacija negali būti dilesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Tačiau šio straipsnio 6 punkte nustatyta, kad didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta 24 ir 26 straipsniuose. Pagal 24 straipsnį siuntėjas, jeigu apmokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas, važtaraštyje gali nurodyti krovinio vertę, viršijančią ribą, nurdytą 23 straipsnio 3 punkte, ir šiuo atveju deklaruojama suma keičia šią ribą. Pagal 26 straipsnio 2 dalį, jeigu nepriklausomai nuo kompensacijos, numatytos 23, 24, 25 straipsniuose, deklaruojama papildoma krovinio vertė, gali būti pareikalauta papildomai pagal deklaruotą krovinio vertę atlyginti įrodytą papildomą žalą.
Draudimo liudijime PZULT Nr.1357750 buvo nurodyti pervežimo dokumentai: invoise Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir detalūs draudžiamo krovinio duomenys: 10 2,4 m. ilgio antenų, kurių vienos vertė – 16101,00 Lt, 4 1,8 m. ilgio antenos, kurių vienos kaina – 9141,00 Lt, ir kita elektroninė įranga (3 dėžės) 32.190,00 Lt vertės. D sunkvežimis masė 3200 kg, 8 dėžės, E sunkvežimis, masė 2256 kg, 9 dėžės (t. I, b.l. 9). CMR tarptautiniame važtaraštyje nurodyta, kad gabenamo krovinio bruto svoris yra 2306 kg, tarp pridedamų dokumentų – 2011 m. lapkričio 22 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 61-66). Prie važtaraščio pridėtoje 2011 m. lapkričio 22 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos visos gabenamos prekės, jų kaina ir bendra kainos suma – 38.800,00 USD (t. I, b.l. 77-84). Nurodyti dokumentai patvirtina, kad krovinio vertė buvo deklaruota, kadangi minėta sąskaita buvo nurodyta važtaraštyje ir pridėta prie jo. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti sugadintų gabentų daiktų vertę, net ir viršijančią CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte numatytas kompensacijos ribas. Be to, atsakovas pats pateikė galimo kompensacijos dydžio apskaičiavimą, pagal kurį už prarasto viso 2306 kg svorio krovinį būtų galima reikalauti ne didesnės kaip 78.388,00 Lt sumos (t. II, b.l. 14). Ieškovui buvo priteista tik 77.614,06 Lt suma. Atsakovas ginčija tokį teismo sprendimą, kadangi tokio dydžio žalos ieškovas galėtų reikalauti, jeigu būtų apgadintas beveik visas krovinys, tuo tarpu buvo sugadintos tik trys krovinio dalys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis atsakovo argumentas nėra pagrįstas. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas gabentų prekių sąrašas patvirtina, kad didžiausia kaina bei galimas didžiausias svoris kaip tik ir buvo eismo įvykio metu apgadintų antenų ir elipsės formos banglaidžio. Kitos šešios prekės: jungtuvas, įžeminimo rinkinys, du kampinių adapterių rinkiniai, pakabų rinkiniai ir platinimo įrankis yra santykinai mažos vertės bei nedidelio svorio, lyginant su antenomis ir bangolaidžiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad draudiko reikalaujama suma jam buvo priteista pagrįstai, atitiko CMR konvencijos reikalavimus bei buvo įrodyta ieškovo.
Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 13 straipsnio 1 dalį dokumentai, kuriuos vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje surašė arba paliudijo pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka, patvirtinant antspaudu, teismas ar oficialus asmuo (nuolatinis vertėjas, ekspertas ir pan.), kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje priimami be jokio kito patvirtinimo. Todėl pirmos instancijos neturėjo pareigos reikalauti iš ieškovo pateikti Apostille patvirtintus pateiktus dokumentus ir pagrįstai juos pripažino įrodomąja priemone.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 532,40 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 532,40 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „PAS Transport“, j.a.k. 302640347, ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, j.a.k. 110057869, 532,40 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.