- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-237-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04065-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- UAB „PSA Transport“
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „PSA Transport“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5922-141/2012 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „PSA Transport“ dėl žalos priteisimo subrogacijos tvarka, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „PSA Transport“ 80 997,80 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino – areštavo atsakovui priklausantį turtą ar pinigines lėšas 80 997,80 Lt sumai, uždraudęs turtą parduoti, įkeisti ar kam nors perleisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „PSA Transport“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį – leisti atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų mokėti privalomus mokėjimus į valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus bei atsiskaityti su darbuotojais ir ieškovu. Nurodo, kad atsakovo piniginių lėšų areštas, nesuteikiant galimybės atsiskaityti su valstybės biudžetu, valstybinio socialinio draudimo fondu ir darbuotojais, atsakovui neturint pakankamai apyvartinių lėšų, paralyžiuoja bet kokią atsakovo įmonės veiklą, pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atsakovo atskirąjį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nesuteikti nė vienam iš jų nepagrįsto prioriteto.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisminio nagrinėjimo metu areštavus juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančias lėšas, kai jis neturi kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto ir nesuteikus jam teisės iš areštuotų lėšų vykdyti jokių mokėjimų, gali būti sutrikdoma juridinio asmens veikla, suvaržomos jo galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Atsakovui negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo finansinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieškovui įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi, t. y. pasiekiamas priešingas rezultatas, nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to, taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant atsakovo turtą, turi būti siekiama atsakovui palikti galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti gamybinę–ūkinę veiklą, kuria nemažinama galimybė įvykdyti teismo sprendimą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-84/2009). Taigi ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principai suponuoja būtinybę palikti atsakovui galimybę atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet taip pat valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais bei darbuotojais.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį pakeisti – leisti atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį pakeisti – leisti atsakovui UAB „PSA Transport“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
Kitą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.