- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-1034-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03686-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- E. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei E. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės E. A. 5 149,64 Eur negrąžintą kreditą, 395,53 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 10 d.), 22 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 149,64 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 3 d.), 2 214,92 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,87 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 4 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 10 d.), 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 149,64 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 175 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir atsakovės E. A. 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K849396777, kuria atsakovei suteiktas 5 300 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2025 m. kovo 3 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 482,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 22 proc.), 535,75 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės raginimus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei vartojimo kredito sutarties 8.4 punktu, ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su ja sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovės E. A. 5 149,64 Eur negrąžintą kreditą ir 395,53 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 10 d.), 353,84 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 10 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 5 d.), 22 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. kovo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 3 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 6,87 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 4 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. lapkričio 10 d.), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (5 905,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 351,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. kovo 3 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K849396777 Bendrųjų sąlygų 1.29 punkto, 5.3 punkto nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio ir jo skaičiavimo tvarkos, ir 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (22 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. kovo 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K849396777, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 5 300 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 482,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 22 proc.), 535,75 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2025 m. kovo 3 d. Sutartis nutraukta 2020 m. lapkričio 10 d. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 5 149,64 Eur negrąžintas kreditas ir 395,53 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 10 d.).
5. Teismas sprendė, kad šiuo atveju civilinės atsakomybės sąlygas pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Kadangi kaltė preziumuojama, būtent atsakovei, kaip skolininkei, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovė nesinaudoja – atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 149,64 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 3 d.).
6. Teismo vertinimu, siekiant nepažeisti atsakovės interesų, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią (fiksuotą) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 10 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 5 d.), t. y. 353,84 Eur (5 149,64 Eur negrąžinta kredito dalis × 22 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 115 dienų nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką pagal sutartinę 22 proc. metinę palūkanų normą, t. y. 22 proc. negautų pajamų (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 149,64 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (skaičiuojama nuo 2021 m. kovo 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 3 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Taigi, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (skaičiuojama nuo 2021 m. kovo 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 3 d.) galėjo tikėtis gauti 22 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
7. Teismas nustatė, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 535,75 Eur. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma. Šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, kad prašoma priteisti 535,75 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos, t. y. užslėptos netesybos, kurios neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Klausimą dėl sąlygų sąžiningumo teismas turi spręsti savo iniciatyva, tarpininkavimo mokesčio nepriteisiant, nes tai yra vartojimo santykiai, o sąlyga yra neaiški ir nesąžininga, todėl ex officio pripažintina negaliojančia.
8. Teismas sprendė, kad praleidus terminą įvykdyti prievolę ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6,87 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 4 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 10 d.).
9. Teismas, spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos klausimą, atsižvelgė į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio ir reikalavimas šioje dalyje atmetamas, juolab, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jos ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 351,96 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovės E. A. 22 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 149,64 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 3 d.), taip pat pakeisti teismo sprendimo už akių dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovės 2 214,92 Eur tarpininkavimo mokestį, taip pat pakeisti teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 375 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme, kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 sukurtu precedentu. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Be suteikto vartojimo kredito sumos atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei sutarties 1.8. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius.
11.2. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma.
11.3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Nors teismas skundžiamame sprendime paminėjo, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad ieškovei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
11.4. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, taip pat kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.
11.5. Sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis šiai dienai vis dar sudaro 5 149,64 Eur. Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovė po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o ieškovė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.
11.6. Tiek tarpininkavimo mokestis su nuolaida, tiek ir tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, paskaičiuota pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, savo esme nėra mokestis už vėlavimą atlikti mėnesines įmokas. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovė įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai, o tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, paskaičiuotos pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas, todėl teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai prilygino netesyboms.
11.7. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.11. punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neišpildant nuolaidos suteikimo sąlygų, nuolaida nebetaikoma visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui, t. y. nepriklausomai nuo to, ar ateityje vartojimo kredito gavėjas padengs susidariusį įsiskolinimą ir atstatys mokėjimus pagal grafiką. Būtent tai rodo, kad tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, paskaičiuotos pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, skaičiavimo pabaiga nėra susieta su prievolės įvykdymo momentu. Netesybos, savo ruožtu, atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, jos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba ją įvykdo netinkamai, o skaičiavimo pabaigos momentas siejamas su prievolės įvykdymo momentu.
11.8. Ieškovė, sudarydama sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Tarpininkavimo mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra.
11.9. Vartojimo kredito gavėjui buvo aiškiai, išsamiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, buvo aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos, buvo aiškiai nurodyta kokio dydžio yra tarpininkavimo mokesčio nuolaida bei buvo aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma, taip pat, buvo aiškiai nurodyta iš ko susideda tarpininkavimo mokestis. Šios sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo buvo pasirašytos laisva valia, atsakovė nebuvo klaidinama, jai buvo pateikta informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, taip pat ir apie tarpininkavimo mokestį bei jo apskaičiavimą.
11.10. Net ir pripažinus sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies apibrėžimo bei apskaičiavimo negaliojančiomis, vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalimi, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis (535,75 Eur), gali ir turi likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis, jei jos būtų pagrįstai pripažintos negaliojančiomis, kadangi sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 535,75 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Jei sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies apibrėžimo bei apskaičiavimo būtų pripažintos negaliojančiomis pagrįstai, tokiu atveju vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalimi, toliau vykdyti sutartį būtų galima, panaikinus nesąžiningas sąlygas.
11.11. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio teisinio reikalavimo, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė E. A. 2020 m. kovo 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K849396777, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 5 300 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, atsakovė įsipareigojo iki 2025 m. kovo 3 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 482,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 22 proc.), 535,75 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė sutartį nuo 2020 m. lapkričio 10 d. vienašališkai nutraukė.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
14. Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškinyje, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės E. A. 22 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 149,64 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 3 d.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 353,84 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 10 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 5 d.), 22 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. kovo 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 3 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
15. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Apeliantės vertinimu, negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo dienos nuo visos negrąžintos sumos iki visiško kredito grąžinimo dienos, taikant sutartimi sulygtą metinę palūkanų normą, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės skundo argumentus, daro išvadą, kad, jeigu ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo būtų patenkintas visiškai, tai sudarytų prielaidas kilti didesnei atsakovės sutartinei atsakomybei, nei ieškovė realiai patyrė ar patirs nuostolių. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 3 482,80 Eur. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2025 m. kovo 4 d.) mokėtinos palūkanos sudaro iš viso 3 482,80 Eur sumą. Todėl ieškovei reikalavimą priteisti negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma siejant su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 22 proc. nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos – 5 149,64 Eur, kaip tik ir leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad taip paskaičiuota nuostolių suma visais atvejais viršytų sutartine teise ginamą ieškovės lūkesčių interesą gauti mokėjimo (pelno) palūkanas už tam tikrą laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą nagrinėjamu klausimu, t. y. pagrįstai vadovavosi sutarties mokėjimo grafiku, nes tik toks ieškovės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas gali būti laikomas įrodytu. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.
19. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su negautų pajamų skaičiavimu, atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą, o ne šalių sutartą mokėjimo grafiką, kadangi sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) pagrįstai skaičiuotos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
20. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė priteisti iš atsakovės 2 214,92 Eur tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra užslėptos netesybos, kurios neatitinka Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Kadangi ši sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punkte, 5.3.2 punkte nustatyta sąlyga yra neaiški ir nesąžininga, todėl teismas ex officio pripažino ją negaliojančia, o esant negaliojančiai sąlygai sprendė, kad ji turi būti netaikoma visiškai, o ne iš dalies.
21. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama sprendimo dalimi dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, apeliaciniame skunde nurodo, kad tarpininkavimo mokestis nėra netesybos, toks mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra.
22. Ginčo šalių sudarytos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti Bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 6,10 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas); 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2 punktas).
23. Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punktą vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu. Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 5.11 punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
24. Pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją, kad su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos sutarties 5.3.1, 5.3.2 punktuose nustatytos vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės, skirtingų taisyklių taikymo pagrindai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių sudarytos sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.1, 5.3.2 punktų nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Pažymėtina ir tai, kad sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punkte įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis).
25. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sutarties Bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimų, be to, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Išanalizavus ir įvertinus aukščiau aptartų sutarties sąlygų, nustatančių tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles, turinį, pobūdį, yra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.228⁴ straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytos sąlygos ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintos negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), turi būti taikomos atitinkamos pasekmės – ši sąlyga (sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.
26. Tuo tarpu, ginčo šalių sutarties Specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma – 535,75 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį, t. y. šalys įtraukė tokio dydžio mokestį į bendrą kredito kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad sutarties Specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis gali likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovės priteisti tą atsakovės nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovės vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas kredito sutarties Specialiosiose sąlygose.
27. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 2 335,75 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 1 800 Eur, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 535,75 Eur. Atsakovė iki kredito sutarties nutraukimo, atlikdama einamuosius mokėjimus pagal grafiką, iš viso sumokėjo 120,83 Eur (2 335,75 Eur (tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos) – 2 214,92 Eur (ieškovės ieškinyje prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio suma)) tarpininkavimo mokesčio. Dėl šios priežasties kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatyto 535,75 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma mažintina atsakovės jau sumokėta 120,83 Eur dalimi – iki 414,92 Eur.
28. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias vartojimo kredito teisinius santykius, pagrįstai priteisė negautas pajamas (nuostolius), tačiau netinkamai įvertino susitarimą dėl tarpininkavimo mokesčio ir sutarties nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio taikymo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo keistina, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės 414,92 Eur tarpininkavimo mokestį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
29. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 527,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (327,94 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 75 proc. (12 652,49 Eur (bendra ginčo suma: 5 149,64 + 395,53 + 4 885,53 + 2 214,92 + 6,87), 9 449,76 Eur (patenkintų reikalavimų suma: 5 149,64 + 395,53 + 3 482,80 + 414,92 + 6,87)). Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 395,96 Eur (527,94 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 250 Eur bylinėjimosi išlaidų (50 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti).
32. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 11 proc. (3 617,65 Eur (bendra ginčo suma), 414,92 Eur (patenkintų reikalavimų suma)), ieškovei priteistina 27,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (250 Eur x 11 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo už akių dalis dėl tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, priteisiant ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 414,92 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų ir 92 ct) tarpininkavimo mokestį ir 395,96 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,50 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.