Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2022-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-728-1150/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-05
Bylos Nr.
e1-728-1150/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13687-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-728-1150/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13687-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2022 m. gegužės 5 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-728-1150/2022 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme, bausmės neatlikęs,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. M. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. balandžio 21 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių savo artimam šeimos nariui – tėvui E. M. – į veidą ir dešiniu keliu sudavė ne mažiau 10 kartų į kairį šoną, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam E. M. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis D. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su tėvais kaltinime nurodytu adresu. Naktį grįžus namo, susipyko su tėvu ir nesusivaldęs kumščiais smūgiavo tėvui į veidą ir kitas kūno dalis, kiek smūgių sudavė, neprisimena. Taip pat kaltinamasis tėvui kelis kartus spyrė keliu, kiek kartų spyrė, tiksliai nurodyti negali. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi, savo tėvo atsiprašė. Kaltinamasis prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka, kad jam būtų paskirta arešto bausmė.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Nukentėjusysis E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 21 d. apie 00.30 val. sėdėjo prie televizoriaus, kai atėjo sūnus D. M. ir pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Po žodinio konflikto sūnus pradėjo rankomis smūgiuoti jam į veidą, sudavė apie 10-20 smūgių. Kaltinamasis taip pat dešinės kojos keliu apie 10 kartų spyrė nukentėjusiajam į kairį šoną. Dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Konfliktai kartojasi ne pirmą kartą, prašo, kad D. M. būtų paskirtas įpareigojimas nesiartinti prie jo. Nukentėjusysis bijo dėl savo ir savo šeimos narių saugumo.

3.2. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), svetainė. Kambario kairėje pusėje stovi fotelis, televizorius (sudaužytu ekranu), kavos staliukas ir sofa. Ant grindų yra stiklo šukės ir kraujo dėmės, taigi, kambaryje nustatyti grumtynių pėdsakai.

3.3. Iš alkotesterio parodymų žurnalo kopijos teismas nustatė, kad po įvykio kaltinamajam nustatytas 1.93 promilių girtumas, nukentėjusiajam – 0.24 promilių girtumas.

3.4. Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 21 d. 01.05 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešta, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus brolis puola muštis, smurtauja prieš visą šeimą.

3.5. Iš tarnybinių pranešimų teismas nustatė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 2022 m. balandžio 22 d., paskambinus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su nukentėjusiuoju, kuriam buvo pranešta, kad jo sūnui buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo jo 2 mėnesių laikotarpiui. Pokalbio metu nukentėjusysis pranešė, kad jis gavo užduotį atlikti medicininį tyrimą, tačiau į medikus nesikreips, kadangi jam padarytos tik mėlynės, lūžių padaryta nebuvo, patyrė tik fizinį skausmą. Nuketėjusysis civilinio ieškinio nereikš.

D. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą D. M., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – tėvui) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

6. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas D. M., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; nusikalstamu būdu padarytos žalos nėra, civilinis ieškinys byloje nepateiktas.

7. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už nusikalstamos veikos (fizinio skausmo sukėlimo) padarymą šeimos nariui – tėvui.

9. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

10. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, jog naktį grįžus kaltinamajam kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis nesusivaldė ir kumščiu kelis kart sudavė nukentėjusiajam į veidą bei kelis kartus spyrė į kitas kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

11. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi nukentėjusiojo parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga. BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys patvirtina, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, kuriuo metu nukentėjo kaltinamojo tėvas. Tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo namuose vyko grumtynės, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas bei prie jo pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti kambaryje ant grindų esantis kraujas. Be to, kaltinamajam nustatytas 1,93 promilių girtumas, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

12. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama D. M. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis, smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui, o būtent: 2022 m. balandžio 21 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių savo artimam šeimos nariui – tėvui E. M. – į veidą ir dešiniu keliu sudavė ne mažiau 10 kartų į kairį šoną, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam E. M. fizinį skausmą.

13. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui.

14. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl D. M. skirtinos bausmės

15. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – kaltinamajam siūlo paskirti 45 parų arešto bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 paskirti – 30 parų arešto). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, prokurorė siūlo paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 20 parų arešto bausme. Prokurorė taip pat siūlo vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo paskirtos bausmės atlikimo dienos.

16. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

17. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

18. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 19 punktas).

20. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis (duomenys neskelbtini), penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, teistas, bausmės neatlikęs, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

21. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 45 parų arešto bausmę, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamųjų asmens pavojingumui.

22. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu D. M. paskirta sumažinta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 20 parų arešto bausme, bausmes visiškai sudedant, ir D. M. skiriant subendrintą bausmę – 50 parų arešto.

23. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

24. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, D. M. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 21 d. 02.00 val. iki 2022 m. balandžio 22 d. 12.30 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, prilyginant vienai arešto dienai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti D. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 21 d. 02.00 val. iki 2022 m. balandžio 22 d. 12.30 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, prilyginant vienai arešto dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo paskirtos bausmės atlikimo dienos.

D. M. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti D. M., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė‑Valentinavičienė