Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (pirmininkaujantysis), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. P. paduotą apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendžio, kuriuo N. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d. ir jai paskirta bauda 20 MGL (760 Eur) dydžio. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš N. P. priteista V. R. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 4990,43 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. nuteista už tai, kad ji kompiuteriu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), interneto tinklalapyje news.tts.lt, 2015-02-20 rusų kalba, publikuoto straipsnio „Sąrašas Nr. 26: apie verslą, kurį paliko“ (http://news.tts.lt/bootstrap30/ru/vibory 2015/27562-SPISOK 26 Pro biznes kotoryjj brosili-comments.htm) komentaruose, pasivadinusi slapyvardžiu „gorod“, rusų kalba paskelbė komentarus, tyčia paskleisdama žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią, galinčią paniekinti ir pažeminti informaciją apie V. R. neva jis, be kita ko, padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., 235 str. 3 d., 181 str. 1 d., 227 str. 1 d. ir sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta atsakomybė BK 184 str. 2 d. ir 182 str. 2 d., o būtent:

-2015-02-22 10:47:32 val. paskelbė komentarą, kad „<...> geriausia, ką jis padarė, yra tai, kad jis per kažkokias duris grąžino kažkieno žmonai kažkokius pinigus“;

-2015-02-22 14:07:49 val. paskelbė komentarą, kad „<...> Jums reikia nusiraminti ir rašyti tik apie pono R. privalumus. Antraip, bijau, kad man teks parašyti, kuo jis Vilniuje įkliuvo“;

-2015-02-22 20:39:26 val. paskelbė komentarą, kad „<...> P. R. dabar asmeniškai susitinka su kiekvienu verslininku, žadėdamas jam „aukso kalnus" dirbant su projektais, ir kad tos įmonės darbuotojai balsuotų už jį. <...> O kaip pats ponas R. pradėjo savo verslą? Nuo ko jis atėjo iki pusiau milijonieriaus? Istorija nenutyli. Būdamas eksploatacijos inžinierius jis tikrino elektros įrangą miesto kioskuose. Jam mokėdavo duoklę saldainių dėžėmis ir šokoladu, kuriuos jis vėliau ir prašė realizuoti per mažą prekybos tašką. Tų kioską savininkai iki šiol prisimena šį vadinamąjį reketą. Tai buvo pati pradžia.“;

-2015-02-22 21:33:48 val. paskelbė komentarą, kad „Tada jis pajuto skonį. Prasidėjo prekyba transformatoriaus iš ?? ? ??. Toliau norėjosi užimti įmonės direktoriaus pareigas. Schema tokia - parašė skundą dėl buvusio viršininko, apkaltino jį pavogus 1 milijoną. Tai buvo 1996 metais. Buvęs viršininkas perėjo visus teismus, įrodė savo nekaltumą, tačiau tikslas buvo pasiektas! Liudininkai gyvi ir visada patvirtinti šį faktą.“;

-2015-02-23 21:37:48 val. paskelbė komentarą, kad „Pono R. atžvilgiu buvo iškelta keletas baudžiamųjų bylų. Kartu su verslininku P. jis įkūrė įmonę europinių pinigų „plovimui“ (per projektus). Pinigų pervedimu iš sąskaitos į asmenines sąskaitas užsiėmė buhalterė, kuri vėliau davė parodymus. Bylą tyrė prokuroras N.A. Byla buvo „uždaryta“ arba išsipirkus, arba tapus agentu“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantė skundu ginčija ir 3-iojo komentaro šmeižiantį pobūdį, teigia apie ironizuojantį komentaro turinį ir jos siekį tik pašiepti (šaržuoti ir hiperbolizuoti) V. R., tačiau neapkaltinti jį prievartavus turtą. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo nuteistosios pateiktu subjektyviu sau palankiu įrodymų vertinimu nesutinka ir visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje atliktu vertinimu dėl pastarojo komentaro.

Teisėjų kolegija pastebi, kad trečiajame komentare aiškiai teigiama, kad „R. <...> tikrino elektros įrangą miesto kioskuose. Jam mokėdavo duoklę saldainių dėžėmis ir šokoladu <...>. Tų kioskų savininkai iki šiol prisimena šį vadinamąjį reketą. <...>“. Apeliantė teigė šią informaciją sužinojusi iš pašalinių asmenų, tačiau savo tokių teiginių nepagrindė objektyviais, patikimais duomenimis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokios informacijos pateikimas reiškia konstatavimą faktų ir duomenų apie nusikalstamo pobūdžio reiškinius bei V. R. neteisėtus veiksmus, o faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Tuo tarpu byloje nėra nuteistosios nurodytus teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų. Nors apeliantė skunde pateikia savo samprotavimus apie jos pavartotų žodžių „duoklė“ ir „reketas“ reikšmę, jos teigimu, nesusietą su turto prievartavimu, tačiau tokie teiginiai vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti. Žodynuose žodis „duoklė“ apibūdinamas kaip mokestis natūra, pinigais (informacijos šaltinis: http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/d/duokle), o žodis „reketas“ – kaip turto prievartavimas (informacijos šaltiniai: http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/R/reketas; https://lt.wikipedia.org/wiki/Reketas). Taigi, pastarųjų terminų reikšmė neabejotinai rodo šių žodžių sąsają su neteisėtu elgesiu, o termino „reketas“ vartojimas nedviprasmiškai leidžia suvokti apie turto prievartavimą kaip nusikalstamą veiką. Todėl tokią reikšmę turinčių žodžių pavartojimas konkretaus asmens atžvilgiu neabejotinai suteikia jam negatyvų kriminalinės asmenybės apibūdinimą. Tai, kad komentare rašoma „vadinamasis reketas“, šį žodžių junginį vertinant viso 3-čio komentaro apimtyje, nekeičia pateikiamos informacijos, kuri neatitinka tikrovės, žeminančio pobūdžio ir jos teisinio vertinimo BK 181 str. 1 d. prasme. To nesąlygoja ir apeliantės skunde nurodytos aplinkybės dėl teiginių apie prievartos vartojimą nebuvimą 3-iame komentare bei saldainių dėžių ir šokolado kaip turto prievartavimo netinkamą dalyką. Pažymėtina, kad šie turto prievartavimo požymiai yra svarbūs ir būtini BK 181 str., o ne BK 154 str. 2 d. inkriminavimui. Taigi, rašydama 3-ią komentarą apeliantė negalėjo nesuprasti vartojamų terminų reikšmės, nes visi žodžiai komentare išdėstyti logiška bei suprantama seka, nuosekliai išreiškiant mintį, kas tik patvirtina jos suvokimą ir norą paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. R. esą jis padarė nusikaltimą – turto prievartavimą. Visa tai patvirtina, kad N. P., viešai elektroninėje erdvėje tretiesiems asmenims paskleisdama tikrovės neatitinkančią 3-jame komentare nurodytą informaciją, peržengė saviraiškos laisvės realizavimo ribas ir pažeidė kito asmens teisę į garbę ir orumą.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iš 4-ame komentare esančių teiginių „<...> parašė skundą dėl buvusio viršininko, apkaltino jį pavogus 1 milijoną.<...>“ padarė išvadą, kad N. P. apkaltino V. R. įvykdžius BK 235 str. 3 d. numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija su šia išvada visiškai sutinka. Iš 4-ojo komentaro matyti, kad N. P., tęsdama diskusiją apie ankstesniuose komentaruose aprašomą V. R., nurodė, jog jis apkaltino buvusį viršininką pavogus didelės vertės sumą pinigų. Ši nuteistosios pateiktoji informacija turi konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Tokie duomenys apie tariamą melagingą įskundimą neatitinka vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį turinčios nuomonės požymių, todėl nelaikytini nuomone. Savo teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų nuteistoji nepateikė, jų nėra ir byloje. Pateikdama tokius klaidingus faktus apie V. R., nuteistoji neabejotinai priskyrė jam bruožus ir poelgius, diskredituojančius jį kaip viešą asmenį, žeminančius jį ir griaunančius pasitikėjimą juo.

Toliau tęsdama diskusiją apie ankstesniuose komentaruose aprašomą V. R., 5-ame komentare apeliantė nurodė apie kelių baudžiamųjų bylų iškėlimą jo atžvilgiu ir įmonės europinių pinigų „plovimui“ (per projektus) įkūrimą. Pastarieji teiginiai paneigti byloje esančiais, nuosprendyje nurodytais objektyviais duomenimis, kas rodo jų neatitikimą tikrovei ir šmeižiantį jų pobūdį. Frazės apie baudžiamųjų bylų iškėlimą be abejonių primeta asmeniui nusikalstamas veikas darančiojo etiketę, o frazės apie įkūrimą įmonės europinių pinigų „plovimui“ (per projektus) konkrečiai apibrėžia neva daromus asmens nusikaltimus, teisine prasme vertintinus kaip sukčiavimas ir turto iššvaistymas. Pastaroji frazė dėl pinigų plovimo, ją vertinant viso 5-ojo komentaro apimtyje, apibrėžia praktikoje gana paplitusią nusikalstamo veikimo schemą ir rodo apeliantės suvokimą apie tokio veikimo nusikalstamą apibrėžtį bei pobūdį. Neatitinkanti tikrovės informacija apie kitą žmogų, kad jis esą padarė nusikaltimą, neabejotinai yra tokia, kuri gali kitą žmogų paniekinti ar pažeminti, pakirsti pasitikėjimą juo ir šios aplinkybės N. P. negalėjo nesuprasti. Visos šios ir nuosprendyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji, suvokdama skleidžiamos informacijos neatitikimą tikrovei ir žeminantį jos pobūdį, neturėdama jokių realių, faktais patvirtinančių duomenų apie žinių tikrumą, norėjo ir siekė paskleisti tokią informaciją apie V. R. ęsą jis padarė nusikaltimus. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad 5-ame komentare jokiomis frazėmis neužsimenama apie komentare minimų tariamai vykdytų nusikalstamų veikų (sukčiavimo ir turto iššvaistymo) dalyko dydį, todėl apylinkės teismas nepagrįstai, be jokių argumentų nurodė, jog N. P. apšmeižė V. R. neva padarius sunkius BK 184 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. numatytus nusikaltimus. Be to, jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad rašydama komentare apie įmonės europinių pinigų „plovimui“ (per projektus) įkūrimą N. P. vertino šias frazes kaip V. R. kaltinimą būtent sunkių nusikaltimų darymu. Teisėjų kolegijos manymu, bylos duomenys leidžia tik teigti, kad N. P. minėta fraze apšmeižė V. R. neva padarius BK 184 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, kurie nėra sunkūs. Atsižvelgiant į tai, nesant byloje duomenų apie V. R. apšmeižimą neva jis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, iš kaltinimo šalintinas apeliantei inkriminuotas kvalifikuojantis požymis – asmens šmeižimas neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

Be kita ko teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas kaltinime nurodė, kad N. P. apšmeižė V. R. neva padarius BK 227 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, tačiau tokia išvada pateikta be jokių argumentų, nenurodant jokių įrodymų dėl apkaltinimo šios nusikalstamos veikos padarymu bei jų vertinimo. Iš nuosprendžio turinio nėra aišku, iš kurio komentaro turinio seka pastaroji išvada. Tuo tarpu komentarų turinio analizė tokios išvados nepagrindžia. Todėl pastaroji kaltinime nurodyta aplinkybė šalintina.

Nepaisant vieno kvalifikuojančio požymio (asmens šmeižimo neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą) pašalinimo iš kaltinimo, esant neginčytinai įrodytam kitam kvalifikuojančiam požymiui – šmeižimui per visuomenės informavimo priemonę, nuteistosios N. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 154 str. 2 d., nutraukti bylą jos atžvilgiu ar išteisinti ją iš jos nėra pagrindo, tačiau jai inkriminuoto kaltinimo apimtis siaurinama, iš jo aukščiau nurodytais motyvais pašalinant nepagrįstai inkriminuotas aplinkybes ir paliekant įrodytu tai, kad:

N. P. kompiuteriu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), interneto tinklalapyje news.tts.lt 2015-02-20 rusų kalba, publikuoto straipsnio „Sąrašas Nr. 26: apie verslą, kurį paliko“ (http://news.tts.lt/bootstrap30/ru/vibory 2015/27562-SPISOK 26 Pro biznes kotoryjj brosili-comments.htm) komentaruose pasivadinusi slapyvardžiu „gorod“, rusų kalba paskelbė komentarus, tyčia paskleisdama žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią, galinčią paniekinti ir pažeminti informaciją apie V. R. neva jis, be kita ko, padarė nusikaltimus, numatytus BK 235 str. 3 d., 181 str. 1 d., 184 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., o būtent:

-2015-02-22 20:39:26 val. paskelbė komentarą, kad „<...> P. R. dabar asmeniškai susitinka su kiekvienu verslininku, žadėdamas jam „aukso kalnus" dirbant su projektais, ir kad tos įmonės darbuotojai balsuotų už jį. <...> O kaip pats ponas R. pradėjo savo verslą? Nuo ko jis atėjo iki pusiau milijonieriaus? Istorija nenutyli. Būdamas eksploatacijos inžinierius jis tikrino elektros įrangą miesto kioskuose. Jam mokėdavo duoklę saldainių dėžėmis ir šokoladu, kuriuos jis vėliau ir prašė realizuoti per mažą prekybos tašką. Tų kioską savininkai iki šiol prisimena šį vadinamąjį reketą. Tai buvo pati pradžia.“;

-2015-02-22 21:33:48 val. paskelbė komentarą, kad „Toliau norėjosi užimti įmonės direktoriaus pareigas. Schema tokia - parašė skundą dėl buvusio viršininko, apkaltino jį pavogus 1 milijoną. Tai buvo 1996 metais. Buvęs viršininkas perėjo visus teismus, įrodė savo nekaltumą, tačiau tikslas buvo pasiektas! Liudininkai gyvi ir visada patvirtinti šį faktą.“;

-2015-02-23 21:37:48 val. paskelbė komentarą, kad „Pono R. atžvilgiu buvo iškelta keletas baudžiamųjų bylų. Kartu su verslininku P. jis įkūrė įmonę europinių pinigų „plovimui“ (per projektus). Pinigų pervedimu iš sąskaitos į asmenines sąskaitas užsiėmė buhalterė, kuri vėliau davė parodymus. Bylą tyrė prokuroras N.A. Byla buvo „uždaryta“ arba išsipirkus, arba tapus agentu“.

Dėl bausmės

Apeliantė skundu nesutinka ir su jai paskirta bausme, mano, jog ji yra per griežta, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajai bausmę atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jokių pažeidimų nepadarė. Nuteistoji būdama neteista, teisiama pirmą kartą, dirbanti, padarė vieną baigtą, tyčinę, nesunkią nusikalstamą veiką. Jos veiksmuose nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į visų aplinkybių visumą apylinkės teismas parinko ir paskyrė apeliantei švelniausią sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudą, jos dydį nustatydamas 20 MGL. Toks dydis, priešingai apeliantės deklaratyviems teiginiams, be kita ko atsižvelgiant į BK 47 str. numatytą baudos už nesunkius nusikaltimus nustatytą dydį (iki 500 MGL), nėra per didelis, neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir jis atitinka teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Tačiau nepaisant to, atsižvelgiant į kaltinimo N. P. susiaurinimą, jai skundžiamu nuosprendžiu nustatytos baudos dydis mažintinas.

Dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų

Apeliantė skundu nesutinka su iš jos priteistu neturtinės žalos dydžiu, nes mano, kad jis neatitinka susiklosčiusios teismų praktikos, be to, byloje nėra privataus kaltintojo patirtą neturtinę žalą ir jos dydį pagrindžiančių duomenų.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų, neturtinės žalos dydis – 5000 Eur – nustatytas be kitų CK 6.250 str. 2 d. kriterijų atsižvelgiant į V. R. dvasinius išgyvenimus, patirtus dėl jo apšmeižimo, taip pat jo reputacijai padarytus neigiamus padarinius. Nėra abejonių, kad informacija apie tai, jog kitas asmuo padarė nusikaltimą, savaime yra įžeidžiamo, garbę žeminančio pobūdžio, todėl akivaizdu, kad dėl N. P. veikos nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Tačiau, antra vertus, teismas nenustatė, kad sukelti padariniai būtų itin sunkūs ir negrįžtami. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais bei teisingumo ir protingumo kriterijais, V. R. priteistos neturtinės žalos atlyginimas nėra proporcingas jo reputacijai padarytai žalai, todėl priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3000 Eur, kas atitinka formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-638/2012, Nr. 2K-32-699/2016).

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su iš nuteistosios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu teigiant, kad jis atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtis ir kitus veiksnius akivaizdžiai neproporcingas, todėl mažintinas. Šie skundo argumentai pagrįsti.

Byloje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusiojo V. R. interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė A. Bilotaitė, kuri pateikė detalią suteiktų teisinių paslaugų suvestinę ir apmokėjimą už jas patvirtinančius dokumentus 4990,43 Eur sumoje (1 t., 157-173 b.l.)

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas prašymą priteisti 4990,43 Eur sumą dėl nukentėjusiojo V. R. patirtų išlaidų už jam suteiktą teisinę pagalbą, tenkino pilnai ir iš nuteistosios priteisė 4990,43 Eur. Pažymėtina, kad nukentėjusysis savo teises gali ginti pats arba naudotis savo procesinėmis teisėmis per atstovą, kaip iš šiuo konkrečiu atveju. Nors nukentėjusiojo išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, atstovavimą baudžiamajame procese, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012 ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą (vieno asmens padarytas nesunkus nusikaltimas, baudžiamosios bylos medžiagą sudaro du ne pilni tomai), suteiktų teisinių paslaugų pirmosios instancijos teisme apimtį daro išvadą, kad priteista atstovavimo išlaidų 4990,43 Eur suma yra aiškiai per didelė, todėl ši suma mažintina iki 1000 Eur.

Nukentėjusiojo V. R. atstovė advokatė atsikirtimais į nuteistosios apeliacinį skundą prašo priteisti iš nuteistosios N. P. V. R. apeliacinėje instancijoje turėtas teisinės pagalbos išlaidas 1958,04 Eur sumoje (2 t., 75, 82-87 b.l.). Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistosios apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, susiaurinant nuteistajai pareikšto kaltinimo apimtį bei atitinkamai sumažinant bausmę, neturtinės žalos bei proceso išlaidų dydžius. Esant nurodytoms aplinkybėms, be kita ko atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (vieno asmens padarytas nesunkus nusikaltimas, baudžiamosios bylos medžiagą sudaro du ne pilni tomai, advokatė nuo pat pirmosios instancijos teisme atstovavo nukentėjusiojo interesams, taigi su byla buvo susipažinusi, apeliacinėje instancijoje buvo vienas 1.30 val. trūkęs teismo posėdis), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma išieškoti minėta suma nėra proporcinga apeliacinio proceso sudėtingumui, todėl mažintina iki 300 Eur.

Nuteistoji N. P. apeliaciniu skundu taip pat prašė priteisti bylinėjimosi ir teismo išlaidas iš V. R., tačiau šis prašymas atmestinas, nes pagal BPK 105 str. 6 d., tik kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamoje byloje procesas pradėtas pagal privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) V. R. pareiškimą, o N. P. buvo pripažinta kalta, todėl nuteistosios patirtos išlaidos už advokato paslaugas apmokėtinos pačios apeliantės.

Dėl apeliaciniame skunde nurodomų pažeidimų

Apeliantė N. P. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į teisingą ir nešališką teismą, nes BPK 256 str. nenumatyta tvarka įpareigojo privatų kaltintoją keisti (tikslinti) kaltinimą ir neleistinai priėmė nagrinėti patikslintą, praplečiant apimtį, kaltinimą. Tačiau šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas vyksta pagal BPK 407-417 str. nuostatas. BPK 413 str. įtvirtina taikinamąją proceso stadiją. Šio straipsnio 5 dalis skelbia, kad jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios nuostatos patvirtina, kad taikinamojo posėdžio metu privataus kaltinimo skundas nėra nagrinėjamas. Nagrinėjamoje byloje pastarojo posėdžio metu privatus kaltintojas V. R. ir kaltinamoji N. P. nesusitaikė, kas atitinkamai sąlygojo nukentėjusiojo skundo perdavimą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Atidėdamas nutarties dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliantės skundo teiginiams, privataus kaltintojo V. R. neįpareigojo, o tik pasiūlė patikslinti savo skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo veiksmas nėra draudžiamas ir baudžiamojo proceso nuostatoms neprieštarauja, taip pat nerodo teismo šališkumo. Iš bylos matyti, kad patikslintas skundas teismui pateiktas savalaikiai (1 t., 108 b.l.), iki nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (1 t., 122 b.l.), jo kopija tinkamai, nustatyta tvarka ir terminais įteikta N. P. ir jos gynėjui (1 t., 124, 125 b.l.), taip sudarant galimybę žinoti kaltinimo esmę ir tinkamai pasirengti gynybai teisminio nagrinėjimo metu. Teismo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priimta pagal V. R. pateiktame patikslintame skunde N. P. suformuluotą kaltinimą, kuris nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nebuvo keičiamas, todėl apeliaciniame skunde nuteistosios minimas BPK 256 str. nagrinėjamoje situacijoje netaikytinas ir nėra pagrindo šio straipsnio pažeidimo konstatavimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad savalaikis, nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, įskaitant kaltinamosios pusės teisių, privataus kaltinimo patikslinimas, nekeičiant kaltinamojo asmens, inkriminuojamų nusikalstamų veikų skaičiaus, veikos kvalifikavimo, kaltinimo argumentų, nesudaro pagrindo privataus kaltinimo bylos proceso nutraukimui.

Toliau pastebėtina, kad apeliantės skunde minimas šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl apeliantės kaltės, byloje nėra. Teismo posėdžių metu nebuvo pareikšti jokie nušalinimai teisėjui, be to, nenustatyta aplinkybių, numatytų BPK 58 str., dėl kurių pirmos instancijos teismas būtų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir būtų privalėjęs nusišalinti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apeliantės ar jos gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su privačiu kaltintoju leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, užduoti klausimus ir kt. Kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantys proceso dalyviai turėjo vienodas sąlygas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teisme papildymų bei prašymų prieš užbaigiant įrodymų tyrimą apeliantė neturėjo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantei nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jos atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.

Skunde nemažai dėmesio skiriama privataus kaltintojo advokato pateikto komentarų vertimų iš rusų kalbos į lietuvių kalbą analizei, teigiant, kad bet kokie kylantys vertimo neaiškumai turėtų būti vertintini jos naudai. Tačiau teisėjų kolegija neranda pagrindo konstatuoti esminių skirtumų tarp byloje esančių komentarų vertimų, sąlygojančių kitokį įrodymų vertinimą ar kitaip įtakojančių baudžiamosios atsakomybės taikymą nuteistosios atžvilgiu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 ir 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nustatytomis pripažintas aplinkybes, kad N. P. viešai paskleidė šmeižikišką ir žeidžiančią informaciją apie V. R. – „2015-02-22 10:47:32 val. paskelbė komentarą, kad „<...> geriausia, ką jis padarė, yra tai, kad jis per kažkokias duris grąžino kažkieno žmonai kažkokius pinigus“; 2015-02-22 14:07:49 val. paskelbė komentarą, kad „<...> Jums reikia nusiraminti ir rašyti tik apie pono R. privalumus. Antraip, bijau, kad man teks parašyti, kuo jis Vilniuje įkliuvo“; „2015-02-22 21:33:48 val. paskelbė komentarą, kad „Tada jis pajuto skonį. Prasidėjo prekyba transformatoriaus iš ?? ? ??“, taip pat, kad ji apšmeižė padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., 227 str. 1 d. ir sunkius nusikaltimus, vietoj BK 184 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. nurodant BK 184 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

N. P. apylinkės teismo nuosprendžiu už BK 154 str. 2 d. paskirtą baudą sumažinti iki 15 MGL (571 Eur) dydžio.

Iš N. P. nukentėjusiajam V. R. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 3000 Eur.

Iš N. P. nukentėjusiajam V. R. priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą sumažinti iki 1000 Eur.

Priteisti iš N. P. nukentėjusiajam V. R. 300 Eur apeliacinėje instancijoje turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.