- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-119-337/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-11-3-00007-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Valdas Meidus, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- N. P.
- Advokatai
- Agnė Bilotaitė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (pirmininkaujantysis), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. P. paduotą apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendžio, kuriuo N. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d. ir jai paskirta bauda 20 MGL (760 Eur) dydžio. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš N. P. priteista V. R. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 4990,43 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. P. nuteista už tai, kad ji kompiuteriu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), interneto tinklalapyje news.tts.lt, 2015-02-20 rusų kalba, publikuoto straipsnio „Sąrašas Nr. 26: apie verslą, kurį paliko“ (http://news.tts.lt/bootstrap30/ru/vibory 2015/27562-SPISOK 26 Pro biznes kotoryjj brosili-comments.htm) komentaruose, pasivadinusi slapyvardžiu „gorod“, rusų kalba paskelbė komentarus, tyčia paskleisdama žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią, galinčią paniekinti ir pažeminti informaciją apie V. R. neva jis, be kita ko, padarė nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., 235 str. 3 d., 181 str. 1 d., 227 str. 1 d. ir sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta atsakomybė BK 184 str. 2 d. ir 182 str. 2 d., o būtent:
-2015-02-22 10:47:32 val. paskelbė komentarą, kad „<...> geriausia, ką jis padarė, yra tai, kad jis per kažkokias duris grąžino kažkieno žmonai kažkokius pinigus“;
-2015-02-22 14:07:49 val. paskelbė komentarą, kad „<...> Jums reikia nusiraminti ir rašyti tik apie pono R. privalumus. Antraip, bijau, kad man teks parašyti, kuo jis Vilniuje įkliuvo“;
-2015-02-22 20:39:26 val. paskelbė komentarą, kad „<...> P. R. dabar asmeniškai susitinka su kiekvienu verslininku, žadėdamas jam „aukso kalnus" dirbant su projektais, ir kad tos įmonės darbuotojai balsuotų už jį. <...> O kaip pats ponas R. pradėjo savo verslą? Nuo ko jis atėjo iki pusiau milijonieriaus? Istorija nenutyli. Būdamas eksploatacijos inžinierius jis tikrino elektros įrangą miesto kioskuose. Jam mokėdavo duoklę saldainių dėžėmis ir šokoladu, kuriuos jis vėliau ir prašė realizuoti per mažą prekybos tašką. Tų kioską savininkai iki šiol prisimena šį vadinamąjį reketą. Tai buvo pati pradžia.“;
-2015-02-22 21:33:48 val. paskelbė komentarą, kad „Tada jis pajuto skonį. Prasidėjo prekyba transformatoriaus iš ?? ? ??. Toliau norėjosi užimti įmonės direktoriaus pareigas. Schema tokia - parašė skundą dėl buvusio viršininko, apkaltino jį pavogus 1 milijoną. Tai buvo 1996 metais. Buvęs viršininkas perėjo visus teismus, įrodė savo nekaltumą, tačiau tikslas buvo pasiektas! Liudininkai gyvi ir visada patvirtinti šį faktą.“;
-2015-02-23 21:37:48 val. paskelbė komentarą, kad „Pono R. atžvilgiu buvo iškelta keletas baudžiamųjų bylų. Kartu su verslininku P. jis įkūrė įmonę europinių pinigų „plovimui“ (per projektus). Pinigų pervedimu iš sąskaitos į asmenines sąskaitas užsiėmė buhalterė, kuri vėliau davė parodymus. Bylą tyrė prokuroras N.A. Byla buvo „uždaryta“ arba išsipirkus, arba tapus agentu“.
Šalies argumentai
Nuteistoji N. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendį ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti bei priteisti jai iš V. R. bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė teigia, kad nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, neargumentuotas ir neteisingas, grįstas prielaidomis, priimtas šališko teismo, o jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. Mano, kad V. R. tikslindamas pirminį privataus kaltinimo skundą dėl dviejų jos komentarų neleistinai išplėtė kaltinimą, nes patikslintu skundu prašė apeliantę patraukti baudžiamojon atsakomybėn jau dėl penkių internetinėje svetainėje publikuotų komentarų. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti bei nagrinėti tokio ir taip patikslinto privataus kaltinimo skundo. Be to, nuteistosios teigimu, BPK 256 str. nenumatytas teismo įpareigojimas keisti (tikslinti) kaltinimą kelia abejonių dėl jo šališkumo bei rodo grubų procesinį pažeidimą, savaime nulemiantį nuosprendžio neteisėtumą ir jos teisės į teisingą ir nešališką teismą pažeidimą.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pačiame nuosprendyje pateikiamos tik tam tikros komentarų dalys, tačiau ne pilni ir ne originaliai publikuoti komentarai, o sprendžiant dėl to, ar tokiais komentarais yra padaryta nusikalstama veika, pasak nuteistosios, turi būti visas komentaras, o ne atskiros jų dalys. Nuteistoji neneigia, kad 1 ir 3 komentarai parašyti apie V. R., tačiau nurodo, kad šių komentarų turinys nėra šmeižtas ir teisine prasme negali būti suprantamas ir vertinamas kaip šmeižtas BK 154 str. 2 d. prasme, todėl pirmosios instancijos teismas patraukdamas ją baudžiamojon atsakomybėn dėl šių komentarų netinkamai interpretavo ir taikė teisės aktų nuostatas bei nukrypo nuo teismų praktikos. Apeliantė kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo paaiškinimus dėl komentarų. Nurodo, kad 1-ame komentare buvo pašieptas V. R. reklaminiame rinkiminiame leidinyje minimas piniginės grąžinimas kaip geriausias darbas, kurį minimas asmuo padarė. Pažymi, kad nuosprendyje minima komentaro dalis neturėtų būti vertintina atskirai nuo likusio komentaro teksto. Pabrėžia, kad net pats V. R. teismo posėdyje nurodė, kad iš tiesų buvo publikuota tokia istorija ir jis iš tiesų grąžino jam nepažįstamo asmens piniginę su pinigais šio asmens žmonai, ir jis pats nelaiko šio komentaro šmeižtu, skundą surašiusi jo advokatė, o jis tik pasirašęs. Todėl nesuprantama, kodėl ir remiantis kuo (nuosprendyje neva argumentai nepateikti), pirmosios instancijos teismas laikė, kad minimu komentaru ar jo dalimi ji apšmeižė V. R. padarius BK 228 str. numatytą nusikalstamą veiką (piktnaudžiavimas), juk pamestos piniginės ir pinigų grąžinimas nėra nusikalstama veika. Dėl 2-ro komentaro nurodo, kad šiuo komentaru apeliantė nekaltino V. R. jokiu teisės pažeidimu. Pažymi, kad komentaras yra verstas iš rusų kalbos, jo vertimą atliko kaltintojo advokatas, todėl bet kokie kylantys vertimo neaiškumai turėtų būti vertinti jos naudai. Analizuojant šį komentarą nėra objektyvios galimybės suprasti, kad asmuo kaltinamas kokiu nors konkrečiu ar abstrakčiu teisės pažeidimu, priešingai – ji paneigė bet kokias aplinkybes dėl to, kad V. R. būtų taip kaltinusi teisės pažeidimu, o privatus kaltintojas nepateikė jokių duomenų (įrodymų) apie tai, kad šiuo komentaru būtų kaltinamas teisės pažeidimu. Be to, V. R. nurodė, kad nelaiko šio komentaro šmeižikišku ir neįžvelgia šiame komentare šmeižto. Apeliantė pažymi, kad pasakymas, kad žmogus „įkliuvo“ nėra ir negali būti laikomas šmeižtu, todėl nuosprendis šioje dalyje visiškai nepagrįstas, jos veiksmuose nesant nusikalstamos veikos sudėties. Dėl 3-čio komentaro apeliantė nurodo, kad teismas be jokių motyvų sprendė, kad šiuo komentaru apeliantė padarė BK 154 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, kadangi nuteistoji nurodė V. R. padarius BK 181 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Apeliantė teigia, kad svarbu atsižvelgti į pačią komentaro lingvistinę konstrukciją ir turinį, o iš turinio neva matyti, jog pastaroji nurodė, kad vykdomas vadinamasis reketas, t. y. nenurodė, kad V. R. vykdė kokį nors reketą, jį įvardijo kaip vadinamą, t. y. savo esme neatitinkantį reketo sąvokos turinio, o aukščiau neva nurodydavo, kad tariama duoklė vykdavo saldainiais ir šokoladu. Nuteistosios manymu, akivaizdu, kad komentaro turinys yra ironizuojančio pobūdžio. Pabrėžia, kad turto prievartavimo sudėtis negali būti konstatuojama paėmus saldainių dėžutę ar šokoladą, kadangi jie paprastai nėra tokios vertės, kuri galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę, be to, komentare nenurodoma apie kokios tai prievartos panaudojimą ar kt. Atkreipiamas dėmesys, kad V. R. nurodė šio komentaro nelaikantis ,,šmeižikišku“, todėl nuteistoji mano, kad šio komentaro turinys negali būti vertinamas kaip peržengiantis tokią pavojingumo ribą, kai jis užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, juolab, jog minėtu komentaru apeliantė siekė tik pašiepti (šaržuoti ir hiperbolizuoti) V. R., tačiau neapkaltinti jį prievartavus turtą. Apeliantės manymu, komentaro turinys teisiniu požiūriu daugiausiai galėtų būti vertinamas kaip civilinis deliktas. Dėl 4 ir 5 komentarų apeliantė teigia, kad šie komentarai buvo rašyti ne apie V. R., o apie asmenį pseudonimu ,,Reimach“, kuris nuosprendyje klaidingai nurodytas kaip „Reiman“. Iš šių komentarų turinio nėra jokios objektyvios galimybės suprasti, kad komentaruose galimai rašoma būtent apie V. R., t. y. joks pašalinis asmuo negalėtų suprasti ir identifikuoti, kad komentaras yra parašytas būtent apie V. R.. Pažymi, kad privatus kaltintojas taip ir neįrodė, kad komentarai parašyti būtent apie jį. Apeliantė teigia, kad byloje nėra jokių duomenų apie 4-tame komentare pavartoto trumpinimo TCuPK reikšmę, nes apeliantės ir privataus kaltintojo aiškinimai dėl šios santraupos aiškinimo kardinaliai išsiskyrė. Taip pat skunde pažymima, kad komentare neminimi vagystės, turto švaistymo ar kiti veiksmai, kurie gali būti įvardinami kaip nusikalstami. Prekiavimas transformatoriais nėra draudžiamas ar prilyginamas turto iššvaistymui, todėl nėra aišku, kuo teismas laiko, kad šiuo komentaru apskritai kažkas kaltinamas turto iššvaistymu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad originaliame komentaro tekste (rusų kalba) nėra minimas žodis skundas ir pastarasis žodis įrašytas atliekant vertimą. Nurodo, kad originaliame komentaro tekste pavartotas žodis ,,kliauza“, remiantis Lietuvių kalbos instituto pateiktu išaiškinimu reiškiantis plepalus, tauškalus. Be kita ko skunde pažymima, kad komentare informacija nėra konkreti, kadangi neįmanoma identifikuoti apie ką konkrečiai ji parašyta. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šiuo komentaru apskritai kažkas būtų apkaltintas kokiu nors melagingu skundimu kaip kriminaliniu nusikaltimu.
Šalies argumentai
Apeliantė mano, kad jai paskirtoji bausmė yra neproporcingai didelė, priteistos neturtinės žalos dydis akivaizdžiai neatitinka susiklosčiusios teismų praktikos, o iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis akivaizdžiai neproporcingas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtis ir kitus veiksnius ir teismo turėjo būti mažintinas. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų (pvz., medicininių dokumentų, liudytojų parodymų), pagrindžiančių tokio dydžio privataus kaltintojo patirtą neturtinę žalą ir jos dydį. Prašo atkreipti teismo dėmesį į tai, kad privatus kaltintojas neprašė paneigti komentarų, nors yra įsitikinęs, kad jie parašyti apie jį. Apeliantės nuomone, tai rodo V. R. abejingumo šiems komentarams, o kartu ir neturtinės žalos nebuvimo faktą.
Privataus kaltintojo V. R. atstovė advokatė A. Bilotaitė atsikirtimais į nuteistosios N. P. apeliacinį skundą prašo pastarąjį atmesti ir priteisti iš jos V. R. turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir tinkamai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepadarius jokių apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų. Pažymi, kad taikinamojo posėdžio metu nėra nagrinėjamas privataus kaltinimo skundas ir bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje stadijai skirtas BPK 256 str. netaikytinas, o patikslintas skundas, kuris apeliantei įteiktas laikantis BPK 314 str. 3 d., teismui pateiktas iki nutarties perduoti privataus kaltinimo skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. Teigia, kad teismo pasiūlymas patikslinti kaltinimą nerodo teismo šališkumo, o nuosprendyje, priešingai apeliantės teiginiams, nurodyti visi komentarai. Mano, kad įrodymai ištirti ir įvertinti tinkamai. Pažymi, kad privatus kaltintojas viso proceso metu palaikė apeliantei pareikštus kaltinimus visoje apimtyje dėl visų penkių komentarų. Teigia, kad apeliantė turėjo aiškų tikslą pakenkti V. R. reputacijai. Atsikirtime pabrėžiama, kad apeliantė skunde nurodo sau palankiai, subjektyviai dėstomą aplinkybių vertinimą, kuris yra neteisingas ir su juo nesutiktina. Teigiama, kad apeliantės nurodomos aplinkybės siekiant save pateisinti yra nelogiškos, teiginiai visiškai nepagrįsti ir paneigti byloje esančiais objektyviais įrodymais. Advokatė pažymi, kad nepagrįsti apeliantės argumentai dėl komentaro vertimo neatitikimo originalo kalbai (rusų), nes pareiškėjo pateiktas vertimas atitinka vertės J. V. atliktą vertimą. Be kita ko atsikirtimuose teigiama, kad nuteistajai paskirtoji bausmė yra tinkama, o sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o privatus kaltintojas ir jo atstovė advokatė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliaciniu skundu nesutinkama su N. P. nuteisimu už V. R. šmeižimą pagal BK 154 str. 2 d., ginčijamas įrodymų vertinimas ir pateikiamas savo, teigiama apie įvairius procesinius pažeidimus, apeliantės manymu, rodančius skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą bei sąlygojančius baudžiamosios bylos nutraukimą jos atžvilgiu. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir atsikirtimų į jį argumentus visos bylos apimtyje teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo baudžiamosios bylos nuteistosios atžvilgiu nutraukimui, kaip prašoma apeliacinius skundu, tačiau yra pagrindas mažinti N. P. pateikto kaltinimo apimtį, taip pat – paskirtą bausmę, neturtinės žalos bei išlaidų advokato paslaugoms atlyginti dydžius. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis šiose dalyse keistinas.
Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, ji yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.), t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).
Nagrinėjamoje byloje N. P. nuteista už tai, kad interneto tinklapyje paskelbdama 5-is kaltinime nurodyto turinio komentarus paskleidė žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią, galinčią paniekinti ir pažeminti informaciją apie V. R. neva jis, be kita ko, padarė BK 228 str. 1 d., 235 str. 3 d., 181 str. 1 d., 227 str. 1 d. numatytus nusikaltimus ir BK 184 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. numatytus sunkius nusikaltimus. Taigi, jai inkriminuotas šmeižimas su abiem BK 154 str. 2 d. numatytais kvalifikuojančiais požymiais, tačiau įvertinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą visos bylos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo N. P. veiksmuose kvalifikuojantį požymį – asmens šmeižimą neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, taip pat – ne visi kaltinime nurodytieji komentarai yra šmeižiančio pobūdžio, t.y. galintys paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.
Apeliantė skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pačiame nuosprendyje pateikiamos tik tam tikros komentarų dalys, tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog iš nuosprendžio turinio analizės matyti, kad jame yra pateikiamos ne tik konkrečiai šmeižiančiomis laikytinos komentarų dalys, bet taip pat ir visi pilni komentarai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks komentarų pateikimas nesuvaržo apeliantės teisių ginant savo teises ir neprieštarauja nuosprendžio surašymo taisyklėms.
Byloje nėra ginčo, kad kaltinime nurodytus komentarus parašė būtent N. P., tačiau, jos subjektyviu manymu, 1, 2, 3 komentarų turinys nėra šmeižiantis, o 4 ir 5 komentarai (numeracija pateikta pagal kaltinime nurodytų komentarų eiliškumą) rašyti ne apie V. R.. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apie paskleistos informacijos pobūdį (atitinka ji tikrovę ar ne, ar aiškus šmeižto objektas, tyčia skleidžiama, suvokiant, kad ji žemina žmogaus garbę ar ne ir pan.) sprendžiama iš viso teksto turinio, įvertinus aplinkybių visumą, kuriomis ji buvo paskleista.
Iš 1-ojo komentaro matyti, kad jame nurodoma apie „kažkokių pinigų grąžinimą kažkieno žmonai per kažkokias duris“. Pasisakydamas apie šiuos teiginius, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad N. P. apkaltino V. R. įvykdžius BK 228 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, tačiau tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsta. Analizuojant minėtus nuteistosios teiginius viso pilno šio komentaro, nurodyto skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kontekste akivaizdu, jog minėtieji teiginiai nėra kategoriška informacija apie tikrai egzistuojančius faktus, o tik subjektyvus nuteistosios pateikiamos informacijos vertinimas – nuomonė apie V. R. viešai aprašytus teigiamus darbus. Be to, minėtieji nuteistosios komentare pateikti teiginiai apie pinigų grąžinimą nesudaro pagrindo negatyvaus požiūrio apie asmenį susidarymui, jo autoriteto mažinimui ar pan., ir negali būti vertinami kaip informacija, galinti paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, taip pat jie nėra siejami ir su nusikalstama veika. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pinigų grąžinimas nėra įtvirtintas baudžiamajame įstatyme kaip nusikalstama veika, todėl ir dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad N. P., rašydama šį pirmąjį komentarą, V. R. veiksmus teisiškai vertino kaip padarytą (tikėtinai) nusikaltimą BK 228 str. 1 d. prasme. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybė, jog N. P., parašydama 1-ame komentare nurodytas frazes visuomenės informavimo priemonėje, suvokė paskleidžianti melagingą, prasimanytą, t. y. tikrovės neatitinkančią, informaciją. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nors V. R. detalių neprisiminė, bet neneigė buvus straipsnyje aprašytam kažkokiam faktui dėl pinigų grąžinimo. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinime nurodytame interneto tinklapyje nuosprendyje nurodytu pirmu komentaru pateikdama savo subjektyvų vertinimą apie V. R. darbus, kuriam, beje, netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, apeliantė neperžengė LR Konstitucijos 25 ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsniuose numatytos teisės reikšti savo nuomonę (įsitikinimus) ribų. Todėl iš kaltinimo šalintinos N. P. inkriminuotos su 2015-02-22 10:47:32 val. komentaro paskelbimu susijusios aplinkybės.
Vertindamas 2-ojo komentaro turinį apylinkės teismas akcentuoja žodžio „įkliuvo“ šmeižiantį pobūdį, leidžiantį daryti išvadą, kad pavartodama minėtą žodį N. P. kaltina V. R. teisės pažeidimų padarymu ir įvardina jį kaip teisės pažeidimus darantį asmenį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apylinkės teismo išvada yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad vien žodis „įkliuvo“, jį vertinant viso sakinio, kuris teisine prasme nereikšmingas, kontekste, nesudaro pagrindo asmenį, kurio atžvilgiu šis žodis pavartotas, susieti vien su teisės pažeidimų darymu ir jį neigiamai vertinti. N. P. teismo posėdyje teigė šiuo žodžiu neturėjusi jokio tikslo V. R. kažkuo apkaltinti ir tą žodį pavartojo tiesiog jų abiejų netikėtam ir jai nemaloniam susidūrimui (susitikimui) išreikšti. Šiuos teiginius paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Teisėjų kolegijos manymu, vien pavienio žodžio „įkliuvo“ interpretacija, grindžiama subjektyviais išvestiniais samprotavimais, be konkretizavimo, nėra pakankama šmeižto BK 154 str. 2 d. sudėties prasme konstatavimui. Todėl iš kaltinimo šalintinos N. P. inkriminuotos su 2015-02-22 14:07:49 val. komentaro paskelbimu susijusios aplinkybės.
Apeliantė skundu ginčija ir 3-iojo komentaro šmeižiantį pobūdį, teigia apie ironizuojantį komentaro turinį ir jos siekį tik pašiepti (šaržuoti ir hiperbolizuoti) V. R., tačiau neapkaltinti jį prievartavus turtą. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo nuteistosios pateiktu subjektyviu sau palankiu įrodymų vertinimu nesutinka ir visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje atliktu vertinimu dėl pastarojo komentaro.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus – vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, tačiau įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Tai reiškia, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tarp jų ir teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, antraip bus pažeistos kito asmens teisės ir laisvės, ginamos įstatymo, ir kils atsakomybės klausimas.
Teisėjų kolegija pastebi, kad trečiajame komentare aiškiai teigiama, kad „R. <...> tikrino elektros įrangą miesto kioskuose. Jam mokėdavo duoklę saldainių dėžėmis ir šokoladu <...>. Tų kioskų savininkai iki šiol prisimena šį vadinamąjį reketą. <...>“. Apeliantė teigė šią informaciją sužinojusi iš pašalinių asmenų, tačiau savo tokių teiginių nepagrindė objektyviais, patikimais duomenimis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokios informacijos pateikimas reiškia konstatavimą faktų ir duomenų apie nusikalstamo pobūdžio reiškinius bei V. R. neteisėtus veiksmus, o faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Tuo tarpu byloje nėra nuteistosios nurodytus teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų. Nors apeliantė skunde pateikia savo samprotavimus apie jos pavartotų žodžių „duoklė“ ir „reketas“ reikšmę, jos teigimu, nesusietą su turto prievartavimu, tačiau tokie teiginiai vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti. Žodynuose žodis „duoklė“ apibūdinamas kaip mokestis natūra, pinigais (informacijos šaltinis: http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/d/duokle), o žodis „reketas“ – kaip turto prievartavimas (informacijos šaltiniai: http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/R/reketas; https://lt.wikipedia.org/wiki/Reketas). Taigi, pastarųjų terminų reikšmė neabejotinai rodo šių žodžių sąsają su neteisėtu elgesiu, o termino „reketas“ vartojimas nedviprasmiškai leidžia suvokti apie turto prievartavimą kaip nusikalstamą veiką. Todėl tokią reikšmę turinčių žodžių pavartojimas konkretaus asmens atžvilgiu neabejotinai suteikia jam negatyvų kriminalinės asmenybės apibūdinimą. Tai, kad komentare rašoma „vadinamasis reketas“, šį žodžių junginį vertinant viso 3-čio komentaro apimtyje, nekeičia pateikiamos informacijos, kuri neatitinka tikrovės, žeminančio pobūdžio ir jos teisinio vertinimo BK 181 str. 1 d. prasme. To nesąlygoja ir apeliantės skunde nurodytos aplinkybės dėl teiginių apie prievartos vartojimą nebuvimą 3-iame komentare bei saldainių dėžių ir šokolado kaip turto prievartavimo netinkamą dalyką. Pažymėtina, kad šie turto prievartavimo požymiai yra svarbūs ir būtini BK 181 str., o ne BK 154 str. 2 d. inkriminavimui. Taigi, rašydama 3-ią komentarą apeliantė negalėjo nesuprasti vartojamų terminų reikšmės, nes visi žodžiai komentare išdėstyti logiška bei suprantama seka, nuosekliai išreiškiant mintį, kas tik patvirtina jos suvokimą ir norą paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. R. esą jis padarė nusikaltimą – turto prievartavimą. Visa tai patvirtina, kad N. P., viešai elektroninėje erdvėje tretiesiems asmenims paskleisdama tikrovės neatitinkančią 3-jame komentare nurodytą informaciją, peržengė saviraiškos laisvės realizavimo ribas ir pažeidė kito asmens teisę į garbę ir orumą.
Apeliantė skundu neginčija parašiusi kaltinime jai nurodytus 4 ir 5 komentarus, tačiau teigia, kad juose ji rašė ne apie V. R.. Tokie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiais argumentais nuteistoji gynėsi ir pirmosios instancijos teisme, todėl pastarasis nuosprendyje tam skyrė nemažai dėmesio, nurodė išsamius motyvus, paneigiančius minėtus N. P. teiginius bei patvirtinančius, kad jos parašyti 4 ir 5 komentarai yra būtent apie V. R.. Apeliantė skunde nenurodė naujų argumentų, įgalinančių kitokios išvados padarymą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad aptariami komentarai parašyti po savivaldos rinkiminės kompanijos metu V. R. kaip kandidato į merus parengtu straipsniu su jo nuotrauka. Kaltinime nurodytų komentarų turinys, juos vertinant minėtos aplinkybės bei kitų byloje esančių, nuosprendyje nurodytų duomenų kontekste (pagrindinė komentatorių diskusijos tema – V. R., N. P. diskusijos palaikymas bei skatinimas būtent ta tema, jos komentarų turinio nuoseklumas, minčių tąsa, jos gynybinę versiją dėl komentarų rašymo tariamai ne apie V. R. patvirtinančių duomenų nebuvimas bei kt.) nekelia abejonių dėl N. P. rašytų kaltinime nurodytų komentarų subjekto (kieno atžvilgiu jie skirti) asmenybės. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nebekartodamas motyvų, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 4 bei 5 komentarai parašyti ne apie ką kitą, o būtent apie V. R..
Vertindamas 4-ojo komentaro turinį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad N. P. apkaltino V. R. įvykdžius BK 235 str. 3 d. ir 184 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Ši išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga ir pagrįsta tik dalyje dėl apkaltinimo įvykdžius BK 235 str. 3 d., o dėl apkaltinimo įvykdžius BK 184 str. 2 d. - išvada nepagrįsta.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iš 4-ame komentare esančių teiginių „<...> Prasidėjo prekyba transformatoriaus iš ?? ? ?? <...>“ padarė išvadą, kad N. P. apkaltino V. R. įvykdžius BK 184 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, tačiau tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas teiginys pateikiamas neveikiamąja forma – nenurodant veikėjo, nėra konkretus, yra labiau bendro pobūdžio, nesuasmenintas ir neleidžia identifikuoti konkrečiai V. R. priskiriamo teisine prasme kaip nusikalstamo vertintino veiksmo, taip pat ir BK 184 str. 2 d. numatyto nusikaltimo prasme. Be kita ko, žodžių junginys „prasidėjo prekyba“ nesudaro pagrindo manyti apie veiklos neteisėtumą ar tą veiklą vykdančiojo asmenybės neigiamus bruožus, o komentare minimas prekybos dalykas – transformatorius ir jo kaip gavimo šaltinis pavartota raidžių kombinacija - ?? ? ?? nėra pakankami identifikuoti V. R. kaip komentare minimą prekybą vykdžiusį asmenį. Todėl siaurinamos N. P. inkriminuotos su 2015-02-22 21:33:48 val. komentaro paskelbimu susijusios aplinkybės, pašalinant minėtas šmeižiančio pobūdžio neturinčias 4-ojo komentaro dalis.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iš 4-ame komentare esančių teiginių „<...> parašė skundą dėl buvusio viršininko, apkaltino jį pavogus 1 milijoną.<...>“ padarė išvadą, kad N. P. apkaltino V. R. įvykdžius BK 235 str. 3 d. numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija su šia išvada visiškai sutinka. Iš 4-ojo komentaro matyti, kad N. P., tęsdama diskusiją apie ankstesniuose komentaruose aprašomą V. R., nurodė, jog jis apkaltino buvusį viršininką pavogus didelės vertės sumą pinigų. Ši nuteistosios pateiktoji informacija turi konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Tokie duomenys apie tariamą melagingą įskundimą neatitinka vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį turinčios nuomonės požymių, todėl nelaikytini nuomone. Savo teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų nuteistoji nepateikė, jų nėra ir byloje. Pateikdama tokius klaidingus faktus apie V. R., nuteistoji neabejotinai priskyrė jam bruožus ir poelgius, diskredituojančius jį kaip viešą asmenį, žeminančius jį ir griaunančius pasitikėjimą juo.
Toliau tęsdama diskusiją apie ankstesniuose komentaruose aprašomą V. R., 5-ame komentare apeliantė nurodė apie kelių baudžiamųjų bylų iškėlimą jo atžvilgiu ir įmonės europinių pinigų „plovimui“ (per projektus) įkūrimą. Pastarieji teiginiai paneigti byloje esančiais, nuosprendyje nurodytais objektyviais duomenimis, kas rodo jų neatitikimą tikrovei ir šmeižiantį jų pobūdį. Frazės apie baudžiamųjų bylų iškėlimą be abejonių primeta asmeniui nusikalstamas veikas darančiojo etiketę, o frazės apie įkūrimą įmonės europinių pinigų „plovimui“ (per projektus) konkrečiai apibrėžia neva daromus asmens nusikaltimus, teisine prasme vertintinus kaip sukčiavimas ir turto iššvaistymas. Pastaroji frazė dėl pinigų plovimo, ją vertinant viso 5-ojo komentaro apimtyje, apibrėžia praktikoje gana paplitusią nusikalstamo veikimo schemą ir rodo apeliantės suvokimą apie tokio veikimo nusikalstamą apibrėžtį bei pobūdį. Neatitinkanti tikrovės informacija apie kitą žmogų, kad jis esą padarė nusikaltimą, neabejotinai yra tokia, kuri gali kitą žmogų paniekinti ar pažeminti, pakirsti pasitikėjimą juo ir šios aplinkybės N. P. negalėjo nesuprasti. Visos šios ir nuosprendyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji, suvokdama skleidžiamos informacijos neatitikimą tikrovei ir žeminantį jos pobūdį, neturėdama jokių realių, faktais patvirtinančių duomenų apie žinių tikrumą, norėjo ir siekė paskleisti tokią informaciją apie V. R. ęsą jis padarė nusikaltimus. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad 5-ame komentare jokiomis frazėmis neužsimenama apie komentare minimų tariamai vykdytų nusikalstamų veikų (sukčiavimo ir turto iššvaistymo) dalyko dydį, todėl apylinkės teismas nepagrįstai, be jokių argumentų nurodė, jog N. P. apšmeižė V. R. neva padarius sunkius BK 184 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. numatytus nusikaltimus. Be to, jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad rašydama komentare apie įmonės europinių pinigų „plovimui“ (per projektus) įkūrimą N. P. vertino šias frazes kaip V. R. kaltinimą būtent sunkių nusikaltimų darymu. Teisėjų kolegijos manymu, bylos duomenys leidžia tik teigti, kad N. P. minėta fraze apšmeižė V. R. neva padarius BK 184 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, kurie nėra sunkūs. Atsižvelgiant į tai, nesant byloje duomenų apie V. R. apšmeižimą neva jis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, iš kaltinimo šalintinas apeliantei inkriminuotas kvalifikuojantis požymis – asmens šmeižimas neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.
Be kita ko teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas kaltinime nurodė, kad N. P. apšmeižė V. R. neva padarius BK 227 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, tačiau tokia išvada pateikta be jokių argumentų, nenurodant jokių įrodymų dėl apkaltinimo šios nusikalstamos veikos padarymu bei jų vertinimo. Iš nuosprendžio turinio nėra aišku, iš kurio komentaro turinio seka pastaroji išvada. Tuo tarpu komentarų turinio analizė tokios išvados nepagrindžia. Todėl pastaroji kaltinime nurodyta aplinkybė šalintina.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. P. kaltinime nurodytame interneto tinklapyje komentarų skiltyje paskleidė apie V. R. tikrovės neatitinkančią, melagingą, jo garbę ir orumą žeminančią informaciją, ir tai padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdama, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, suprasdama, kad ji žemina jo garbę ir orumą, ir to norėdama.
Nepaisant vieno kvalifikuojančio požymio (asmens šmeižimo neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą) pašalinimo iš kaltinimo, esant neginčytinai įrodytam kitam kvalifikuojančiam požymiui – šmeižimui per visuomenės informavimo priemonę, nuteistosios N. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 154 str. 2 d., nutraukti bylą jos atžvilgiu ar išteisinti ją iš jos nėra pagrindo, tačiau jai inkriminuoto kaltinimo apimtis siaurinama, iš jo aukščiau nurodytais motyvais pašalinant nepagrįstai inkriminuotas aplinkybes ir paliekant įrodytu tai, kad:
N. P. kompiuteriu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), interneto tinklalapyje news.tts.lt 2015-02-20 rusų kalba, publikuoto straipsnio „Sąrašas Nr. 26: apie verslą, kurį paliko“ (http://news.tts.lt/bootstrap30/ru/vibory 2015/27562-SPISOK 26 Pro biznes kotoryjj brosili-comments.htm) komentaruose pasivadinusi slapyvardžiu „gorod“, rusų kalba paskelbė komentarus, tyčia paskleisdama žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią, galinčią paniekinti ir pažeminti informaciją apie V. R. neva jis, be kita ko, padarė nusikaltimus, numatytus BK 235 str. 3 d., 181 str. 1 d., 184 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., o būtent:
-2015-02-22 20:39:26 val. paskelbė komentarą, kad „<...> P. R. dabar asmeniškai susitinka su kiekvienu verslininku, žadėdamas jam „aukso kalnus" dirbant su projektais, ir kad tos įmonės darbuotojai balsuotų už jį. <...> O kaip pats ponas R. pradėjo savo verslą? Nuo ko jis atėjo iki pusiau milijonieriaus? Istorija nenutyli. Būdamas eksploatacijos inžinierius jis tikrino elektros įrangą miesto kioskuose. Jam mokėdavo duoklę saldainių dėžėmis ir šokoladu, kuriuos jis vėliau ir prašė realizuoti per mažą prekybos tašką. Tų kioską savininkai iki šiol prisimena šį vadinamąjį reketą. Tai buvo pati pradžia.“;
-2015-02-22 21:33:48 val. paskelbė komentarą, kad „Toliau norėjosi užimti įmonės direktoriaus pareigas. Schema tokia - parašė skundą dėl buvusio viršininko, apkaltino jį pavogus 1 milijoną. Tai buvo 1996 metais. Buvęs viršininkas perėjo visus teismus, įrodė savo nekaltumą, tačiau tikslas buvo pasiektas! Liudininkai gyvi ir visada patvirtinti šį faktą.“;
-2015-02-23 21:37:48 val. paskelbė komentarą, kad „Pono R. atžvilgiu buvo iškelta keletas baudžiamųjų bylų. Kartu su verslininku P. jis įkūrė įmonę europinių pinigų „plovimui“ (per projektus). Pinigų pervedimu iš sąskaitos į asmenines sąskaitas užsiėmė buhalterė, kuri vėliau davė parodymus. Bylą tyrė prokuroras N.A. Byla buvo „uždaryta“ arba išsipirkus, arba tapus agentu“.
Dėl bausmės
Apeliantė skundu nesutinka ir su jai paskirta bausme, mano, jog ji yra per griežta, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajai bausmę atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jokių pažeidimų nepadarė. Nuteistoji būdama neteista, teisiama pirmą kartą, dirbanti, padarė vieną baigtą, tyčinę, nesunkią nusikalstamą veiką. Jos veiksmuose nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į visų aplinkybių visumą apylinkės teismas parinko ir paskyrė apeliantei švelniausią sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudą, jos dydį nustatydamas 20 MGL. Toks dydis, priešingai apeliantės deklaratyviems teiginiams, be kita ko atsižvelgiant į BK 47 str. numatytą baudos už nesunkius nusikaltimus nustatytą dydį (iki 500 MGL), nėra per didelis, neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir jis atitinka teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Tačiau nepaisant to, atsižvelgiant į kaltinimo N. P. susiaurinimą, jai skundžiamu nuosprendžiu nustatytos baudos dydis mažintinas.
Dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų
Apeliantė skundu nesutinka su iš jos priteistu neturtinės žalos dydžiu, nes mano, kad jis neatitinka susiklosčiusios teismų praktikos, be to, byloje nėra privataus kaltintojo patirtą neturtinę žalą ir jos dydį pagrindžiančių duomenų.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų, neturtinės žalos dydis – 5000 Eur – nustatytas be kitų CK 6.250 str. 2 d. kriterijų atsižvelgiant į V. R. dvasinius išgyvenimus, patirtus dėl jo apšmeižimo, taip pat jo reputacijai padarytus neigiamus padarinius. Nėra abejonių, kad informacija apie tai, jog kitas asmuo padarė nusikaltimą, savaime yra įžeidžiamo, garbę žeminančio pobūdžio, todėl akivaizdu, kad dėl N. P. veikos nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Tačiau, antra vertus, teismas nenustatė, kad sukelti padariniai būtų itin sunkūs ir negrįžtami. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais bei teisingumo ir protingumo kriterijais, V. R. priteistos neturtinės žalos atlyginimas nėra proporcingas jo reputacijai padarytai žalai, todėl priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3000 Eur, kas atitinka formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-638/2012, Nr. 2K-32-699/2016).
Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su iš nuteistosios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu teigiant, kad jis atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtis ir kitus veiksnius akivaizdžiai neproporcingas, todėl mažintinas. Šie skundo argumentai pagrįsti.
Byloje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusiojo V. R. interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė A. Bilotaitė, kuri pateikė detalią suteiktų teisinių paslaugų suvestinę ir apmokėjimą už jas patvirtinančius dokumentus 4990,43 Eur sumoje (1 t., 157-173 b.l.)
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas prašymą priteisti 4990,43 Eur sumą dėl nukentėjusiojo V. R. patirtų išlaidų už jam suteiktą teisinę pagalbą, tenkino pilnai ir iš nuteistosios priteisė 4990,43 Eur. Pažymėtina, kad nukentėjusysis savo teises gali ginti pats arba naudotis savo procesinėmis teisėmis per atstovą, kaip iš šiuo konkrečiu atveju. Nors nukentėjusiojo išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, atstovavimą baudžiamajame procese, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012 ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą (vieno asmens padarytas nesunkus nusikaltimas, baudžiamosios bylos medžiagą sudaro du ne pilni tomai), suteiktų teisinių paslaugų pirmosios instancijos teisme apimtį daro išvadą, kad priteista atstovavimo išlaidų 4990,43 Eur suma yra aiškiai per didelė, todėl ši suma mažintina iki 1000 Eur.
Nukentėjusiojo V. R. atstovė advokatė atsikirtimais į nuteistosios apeliacinį skundą prašo priteisti iš nuteistosios N. P. V. R. apeliacinėje instancijoje turėtas teisinės pagalbos išlaidas 1958,04 Eur sumoje (2 t., 75, 82-87 b.l.). Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistosios apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, susiaurinant nuteistajai pareikšto kaltinimo apimtį bei atitinkamai sumažinant bausmę, neturtinės žalos bei proceso išlaidų dydžius. Esant nurodytoms aplinkybėms, be kita ko atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (vieno asmens padarytas nesunkus nusikaltimas, baudžiamosios bylos medžiagą sudaro du ne pilni tomai, advokatė nuo pat pirmosios instancijos teisme atstovavo nukentėjusiojo interesams, taigi su byla buvo susipažinusi, apeliacinėje instancijoje buvo vienas 1.30 val. trūkęs teismo posėdis), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma išieškoti minėta suma nėra proporcinga apeliacinio proceso sudėtingumui, todėl mažintina iki 300 Eur.
Nuteistoji N. P. apeliaciniu skundu taip pat prašė priteisti bylinėjimosi ir teismo išlaidas iš V. R., tačiau šis prašymas atmestinas, nes pagal BPK 105 str. 6 d., tik kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamoje byloje procesas pradėtas pagal privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) V. R. pareiškimą, o N. P. buvo pripažinta kalta, todėl nuteistosios patirtos išlaidos už advokato paslaugas apmokėtinos pačios apeliantės.
Dėl apeliaciniame skunde nurodomų pažeidimų
Apeliantė N. P. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į teisingą ir nešališką teismą, nes BPK 256 str. nenumatyta tvarka įpareigojo privatų kaltintoją keisti (tikslinti) kaltinimą ir neleistinai priėmė nagrinėti patikslintą, praplečiant apimtį, kaltinimą. Tačiau šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.
Teisėjų kolegija pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas vyksta pagal BPK 407-417 str. nuostatas. BPK 413 str. įtvirtina taikinamąją proceso stadiją. Šio straipsnio 5 dalis skelbia, kad jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios nuostatos patvirtina, kad taikinamojo posėdžio metu privataus kaltinimo skundas nėra nagrinėjamas. Nagrinėjamoje byloje pastarojo posėdžio metu privatus kaltintojas V. R. ir kaltinamoji N. P. nesusitaikė, kas atitinkamai sąlygojo nukentėjusiojo skundo perdavimą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Atidėdamas nutarties dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliantės skundo teiginiams, privataus kaltintojo V. R. neįpareigojo, o tik pasiūlė patikslinti savo skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo veiksmas nėra draudžiamas ir baudžiamojo proceso nuostatoms neprieštarauja, taip pat nerodo teismo šališkumo. Iš bylos matyti, kad patikslintas skundas teismui pateiktas savalaikiai (1 t., 108 b.l.), iki nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (1 t., 122 b.l.), jo kopija tinkamai, nustatyta tvarka ir terminais įteikta N. P. ir jos gynėjui (1 t., 124, 125 b.l.), taip sudarant galimybę žinoti kaltinimo esmę ir tinkamai pasirengti gynybai teisminio nagrinėjimo metu. Teismo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priimta pagal V. R. pateiktame patikslintame skunde N. P. suformuluotą kaltinimą, kuris nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nebuvo keičiamas, todėl apeliaciniame skunde nuteistosios minimas BPK 256 str. nagrinėjamoje situacijoje netaikytinas ir nėra pagrindo šio straipsnio pažeidimo konstatavimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad savalaikis, nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, įskaitant kaltinamosios pusės teisių, privataus kaltinimo patikslinimas, nekeičiant kaltinamojo asmens, inkriminuojamų nusikalstamų veikų skaičiaus, veikos kvalifikavimo, kaltinimo argumentų, nesudaro pagrindo privataus kaltinimo bylos proceso nutraukimui.
Toliau pastebėtina, kad apeliantės skunde minimas šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl apeliantės kaltės, byloje nėra. Teismo posėdžių metu nebuvo pareikšti jokie nušalinimai teisėjui, be to, nenustatyta aplinkybių, numatytų BPK 58 str., dėl kurių pirmos instancijos teismas būtų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir būtų privalėjęs nusišalinti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apeliantės ar jos gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su privačiu kaltintoju leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, užduoti klausimus ir kt. Kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantys proceso dalyviai turėjo vienodas sąlygas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teisme papildymų bei prašymų prieš užbaigiant įrodymų tyrimą apeliantė neturėjo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantei nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jos atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.
Skunde nemažai dėmesio skiriama privataus kaltintojo advokato pateikto komentarų vertimų iš rusų kalbos į lietuvių kalbą analizei, teigiant, kad bet kokie kylantys vertimo neaiškumai turėtų būti vertintini jos naudai. Tačiau teisėjų kolegija neranda pagrindo konstatuoti esminių skirtumų tarp byloje esančių komentarų vertimų, sąlygojančių kitokį įrodymų vertinimą ar kitaip įtakojančių baudžiamosios atsakomybės taikymą nuteistosios atžvilgiu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 ir 3 p.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Visagino miesto apylinkės teismo 2016-02-23 nuosprendį pakeisti:
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nustatytomis pripažintas aplinkybes, kad N. P. viešai paskleidė šmeižikišką ir žeidžiančią informaciją apie V. R. – „2015-02-22 10:47:32 val. paskelbė komentarą, kad „<...> geriausia, ką jis padarė, yra tai, kad jis per kažkokias duris grąžino kažkieno žmonai kažkokius pinigus“; 2015-02-22 14:07:49 val. paskelbė komentarą, kad „<...> Jums reikia nusiraminti ir rašyti tik apie pono R. privalumus. Antraip, bijau, kad man teks parašyti, kuo jis Vilniuje įkliuvo“; „2015-02-22 21:33:48 val. paskelbė komentarą, kad „Tada jis pajuto skonį. Prasidėjo prekyba transformatoriaus iš ?? ? ??“, taip pat, kad ji apšmeižė padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., 227 str. 1 d. ir sunkius nusikaltimus, vietoj BK 184 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. nurodant BK 184 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.
N. P. apylinkės teismo nuosprendžiu už BK 154 str. 2 d. paskirtą baudą sumažinti iki 15 MGL (571 Eur) dydžio.
Iš N. P. nukentėjusiajam V. R. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 3000 Eur.
Iš N. P. nukentėjusiajam V. R. priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą sumažinti iki 1000 Eur.
Priteisti iš N. P. nukentėjusiajam V. R. 300 Eur apeliacinėje instancijoje turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.