Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. (D. Š.) įgaliotos atstovės advokatės Indrės Lukoševičės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties, kuria, netenkinus skundo, paliktas nepakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2633-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2633-2023 D. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 5 dalį 2 450 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. kovo 2 d., apie 12.30 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės: X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini)), kurioje nėra įrenginio, kuriam eksploatuoti būtų išduotas taršos leidimas kaip nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taršos leidimų taisyklės) 6 punkte, vikšriniu ekskavatoriumi „Case Poclain 1188“, be valstybinių numerių, kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, krovė mišrias statybines atliekas į smulkintuvą „Kleeman“, kuriuo naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip jas sumaišydamas, susmulkindamas (perskirstymas ar maišymas prieš vykdant bet kurią iš D1-D12 veiklų (atliekų šalinimo veiklos kodas D13)), atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veiklų (atliekų naudojimo veiklos kodas R12), t. y. neteisėtai vykdė atliekų šalinimo ir naudojimo veiklą be nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo. Savo veiksmais D. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio 7 ir 10 dalis, 6 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 52 ir 56 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Visų pirma, apeliaciniu skundu nesutinkama su Institucijos nutarime ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje suformuluotu vertinimu, kad šioje konkrečioje situacijoje mišrių statybinių atliekų krovimas ekskavatoriumi į smulkintuvą atitinka Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo Atliekų tvarkymo veiklų sąrašo 1 lentelėje aprašytą veiklą D13. Pasak advokatės, vadovaujantis nurodytu D13 atliekų tvarkymo veiklos aprašymu, D13 atliekų tvarkymo veikla gali būti vykdoma tik prieš vykdant bet kurią kitą iš Dl–D12 veiklų, tai yra D13 veikla gali būti vykdoma tik kartu su kita D veikla, o savarankiškai negali būti vykdoma. Institucijos nutarime nebuvo nurodyta, kurią (kurias) iš D1–D12 veiklų šiuo konkrečiu atveju buvo ketinama (ir ar iš viso ketinama) vykdyti. D. Š. pažymėjo, kad jokios iš D1–D12 veiklų šiuo konkrečiu atveju nevykdė ir neketino vykdyti. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kokios iš D1–D12 veiklų šiuo konkrečiu atveju buvo vykdomos ar ketinama vykdyti, todėl, atstovės vertinimu, visos abejonės turėjo būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Anot apeliantės, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad mišrių statybinių atliekų krovimo ekskavatoriumi į smulkintuvą metu šios atliekos buvo perskirstomos ar sumaišomos – byloje nėra atlikta apžiūros ar kito procesinio veiksmo protokolo, iš kurio atsispindėtų mišrių statybinių atliekų būsenos pasikeitimai iki krovimo ekskavatoriumi ir po krovimo ekskavatoriumi, todėl šios Institucijos nutarime nurodytos aplinkybės turėjo būti laikomos prielaidomis, kurių nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Šiuo ginčijamu aspektu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi teismo posėdžio metu nepatikrintais liudytojų paaiškinimais (Č. S. (Č. S.) paaiškinimais, tariamai duotais Institucijos pareigūnams). Taip pat vadovavosi prielaidomis ir nukrypdamas nuo teismų praktikos abejones aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai – skundžiamos nutarties 7 puslapio 2 pastraipoje konstatuojama, kad „atliekos buvo kraunamos ir išvežamos, šalinant išverčiant jas ant žemės ir šie veiksmai atitinka D1 veiklą“, kai byloje nebuvo nustatyta jokia tiksli vieta, į kurią atliekos tariamai buvo išvežamos ir šalinamos išverčiant jas ant žemės, nenustatytas tokiu būdu pašalintų atliekų kiekis, tokio atliekų šalinimo fakto nepatvirtino jokie liudytojai ir nenustatė pati Institucija. Taigi, atstovės nuomone, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir nesant tai patvirtinančių teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų pripažinta, kad D. Š. įvykio metu ir vietoje vykdė atliekų tvarkymo veiklą D13. Dėl to, neįrodžius D13 veiklos vykdymo, teisena pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį D. Š. nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, kad D. Š. padarė ANK 235 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

14. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. Š. Institucijos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2633-2023 pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir pakankamai išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 5 dalyje, požymių buvimą D. Š. veikoje.

16. ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinai padarytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 235 straipsnio 4 dalis (atitinkamai ir to paties straipsnio 5 dalis) yra blanketinė teisės norma, o tai reiškia, kad nusižengimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kitame ar kituose teisės aktuose.

17. D. Š. pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį nubaustas už tai, kad pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 7 ir 10 dalis, 6 straipsnio 1 dalį ir Atliekų tvarkymo taisyklių 52 ir 56 punkto reikalavimus, nes, būdamas baustas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį (2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu) ir pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį (2022 m. gegužės 31 d. nutarimu) (nuobauda galiojo iki 2023 m. rugsėjo 29 d.), ir būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2023 m. kovo 2 d., apie 12.30 val., teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje nėra įrenginio, kuriam eksploatuoti būtų išduotas taršos leidimas kaip nustatyta Taršos leidimų taisyklių 6 punkte, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu vikšriniu ekskavatoriumi „Case Poclain 1188“, be valstybinių numerių, krovė mišrias statybines atliekas į smulkintuvą „Kleeman“, kuriuo naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip jas sumaišydamas, susmulkindamas (perskirstymas ar maišymas prieš vykdant bet kurią iš D1-D12 veiklų (atliekų šalinimo veiklos kodas D13)), t. y. neteisėtai vykdė atliekų šalinimo veiklą be nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo.

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo, eksploatuoti nurodytus įrenginius vykdant atliekų apdorojimo veiklą bei kad teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo laikomos mišrios statybinės atliekos ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Š. šiai bendrovei priklausančiu vikšriniu ekskavatoriumi „Case Poclain 1188“ krovė mišrias statybines atliekas į smulkintuvą „Kleeman“, kuriuo naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama, jog šiuo atveju D. Š., kraudamas mišrias statybines atliekas ekskavatoriumi į smulkintuvą, vykdė atliekų šalinimo veiklą, kurios kodas D13, taip pat, kad A. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrenginių nuomos sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą techniką nutarime nurodytu metu buvo išnuomojusi A. D., kuri tuo metu ir buvo jo žinioje ir pasirinktoje vietoje, buvo apsimestinė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su tokiais teiginiais nesutinka. Nagrinėjamu atveju atliekų šalinimo veikla bei ją vykdęs subjektas buvo nustatyti tinkamai, tai yra D. Š. buvo pagrįstai nubaustas dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo.

19. Pirmiausia, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad apeliantė teisingai nurodo, jog skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje yra prieštaravimas 6 puslapio paskutinėje pastraipoje konstatuojant, jog „<...> neteisėtai vykdė atliekų šalinimo ir naudojimo veiklą be nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo leidžia spręsti, kad D. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje“, ir 7 lapo paskutinėje pastraipoje konstatuojant, kad „nustatytas perteklinis kaltinimas D. Š. atžvilgiu, nurodant, kad jis atliko veiklą pagal atliekų naudojimo veiklos kodą R12 ir taip neteisėtai vykdė atliekų naudojimo veiklą“. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktą skundą dėl Institucijos nutarimo, aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad atliekų smulkinimas, šalinimas buvo atliekami ketinant atliekas ateityje panaudoti, ir iš Institucijos nutarimo pašalino dalį, kurioje nurodyta, kad D. Š. atliko veiklą pagal atliekų naudojimo veiklos kodą R12 ir taip neteisėtai vykdė atliekų naudojimo veiklą. Todėl nutarties 6 puslapio paskutinėje pastraipoje padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Š. vykdė ir atliekų naudojimo veiklą, laikytina tik rašymo apsirikimo klaida, kuri nutarties esmės nekeičia. Aplinkybė, jog šiuo atveju skundžiama nutartimi buvo nustatyta tik viena iš D. Š. inkriminuotų veiklų, tai yra tik atliekų šalinimas, nereiškia, jog nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo buvo kaip nors apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė suprasti, kuo jis yra kaltinamas. Be to, šiuo atveju apylinkės teismui iš Institucijos nutarimo pašalinus aplinkybę dėl atliekų naudojimo veiklos vykdymo (tuo susiaurinant pareikštą kaltinimą) ir nesant dėl to paduotam Institucijos apeliaciniam skundui (su tokiu apylinkės teismo sprendimu Institucija nesutinka tik atsiliepimu), tai yra negalint sunkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties, aukštesnės instancijos teismas detaliau šiuo klausimu, tai yra, ar pagrįstai apylinkės teismas iš Institucijos nutarimo pašalino minėtą aplinkybę, nepasisako.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek Institucija nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nepagrįstai pripažino D. Š. vykdžius atliekų šalinimo (D13) veiklą, nes jis nevykdė ir neketino vykdyti jokios iš D1–D12 veiklos ar veiklų, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad mišrių statybinių atliekų krovimo ekskavatoriumi į smulkintuvą metu šios atliekos buvo perskirstomos ar sumaišomos. Pasak apeliantės, D13 (perskirstymas ar maišymas prieš vykdant bet kurią iš D1-D12 veiklų) atliekų tvarkymo veikla gali būti vykdoma tik prieš vykdant bet kurią kitą iš Dl–D12 veiklų, o Institucijos nutarime nebuvo nurodyta, kurią (kurias) iš D1–D12 veiklų šiuo konkrečiu atveju buvo ketinama (ir ar iš viso ketinama) vykdyti. Nors Institucijos nutarime ir nebuvo konkrečiai nurodyta, kokia iš D1–D12 veiklų šiuo atveju buvo vykdoma ar ketinama vykdyti, vis tik, apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti bei įvertinti įrodymai patvirtina, jog D. Š. šiuo atveju vykdė būtent atliekų šalinimo veiklą, kurios kodas yra D13, kuris nurodytas Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo Atliekų tvarkymo veiklų sąrašo 1 lentelėje. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį atliekų šalinimas yra veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija. Iš Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo Atliekų tvarkymo veiklų sąrašo 1 lentelės matyti, kad atliekų šalinimo veikla, kurios kodas yra D13, yra perskirstymas ar maišymas prieš vykdant bet kurią iš D1–D12 veiklų. Jeigu nėra kito tinkamo D kodo, šis kodas gali apimti pirmines operacijas, atliekamas prieš šalinimą, įskaitant išankstinį apdirbimą, pavyzdžiui, inter alia, rūšiavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą ar atskyrimą, ketinant šias atliekas šalinti vykdant bet kurią iš D1–D12 veiklos rūšių.

21. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos apžiūros akte (1 t., b. l. 82–99) konstatuota, kad 2023 m. kovo 2 d., atliekant pakartotinį patikrinimą žemės sklype, (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos bei sulaikytos trys sunkiasvorės transporto priemonės, neteisėtai pakraunančios atliekas bei išvažiuojančios. Nurodyta, kad MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 28,52 t atliekų (mišrios statybinės ir griovimo atliekos), „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 5,42 t tokių pačių atliekų, MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 6,7 t tų pačių atliekų. Vienos sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas Č. S. savo paaiškinime nurodė, kad vežė „skaldą“ į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100). Apžiūros aktu nustatyta, kad teritorijoje buvo užfiksuoti stovėję ir dirbę įrenginiai bei transportas, tarp kurių buvo ir D. Š. su vikšriniu ekskavatoriumi. D. Š. 2023 m. kovo 2 d. paaiškinime nurodė, kad tvarko teritoriją, į smulkintuvą krauna statybinį „grūzą“ su ekskavatoriumi, nežinodamas, kad tam reikia taršos leidimo (1 t., b. l. 103). Iš vaizdo įrašo (2 t., b. l. 132) matyti, kad pareigūnų nurodymu D. Š. išjungė smulkintuvą. Be kita ko, minėtame apžiūros akte nustatyta, kad buvo sustabdytos ir sunkiasvorės transporto priemonės, kurios dar nebuvo pakrautos atliekomis. Apžiūros protokolu, vaizdo įrašais, asmenų paaiškinimais nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad atliekos, jas apdorojus (susmulkinus), buvo kraunamos į sunkvežimius ir išvežamos šalinti į (duomenys neskelbtini) ar kitas vietas. Nors tiksli jų išvežimo vieta ir nėra nustatyta, vis tik pats atliekų apdorojimo ir realizavimo procesas rodo, kad buvo ketinama šalinti atliekas vykdant veiklą D1 – „Išvertimas ant žemės ar po žeme“.

22. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad mišrių statybinių atliekų krovimo ekskavatoriumi į smulkintuvą metu šios atliekos buvo perskirstomos ar sumaišomos. Iš byloje esančių vaizdo įrašų (2 t., b. l. 132) bei apžiūros akto (1 t., b. l. 82–99) aiškiai matyti, kad į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), buvo atvežtos nerūšiuotos statybinės atliekos, kurias D. Š. ekskavatoriumi „Case Poclain 1188“ pats asmeniškai krovė į veikiantį smulkintuvą „Kleemann MC100i“, kuriame atliekos buvo smulkinamos ir automatiškai dar permaišomos. Kaip pažymėta Institucijos atsiliepime, nurodytas smulkintuvas turi keletą transportuojančių juostų, kurių pagalba susmulkintos atliekos yra perskirstomos iš jų, be kita ko, atskiriant metalą. Šis procesas yra aiškiai matomas iš byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuoto smulkintuvo, kurį, kaip jau buvo nurodyta, išjungė D. Š., veikimo. D. Š. valdė ekskavatorių „Case Poclain 1188“ ir smulkintuvą „Kleemann MC100i“, kuriame, kaip minėta statybinės atliekos buvo smulkinamos ir permaišomos, todėl jo veiksmai atitinka būtent Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo „Atliekų tvarkymo veiklų sąrašas“ 1 lentelėje aprašytą veiklą D13 „Perskirstymas ar maišymas prieš vykdant bet kurią iš D1–D12 veiklų“.

23. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. D. 2023 m. vasario 1 d. sudaryta transporto ir mechanizmų paslaugų teikimo sutartis Nr. 2023-02-01/1, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. D. nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2023 m. kovo 10 d. išnuomojo Institucijos nutarime nurodytą ir kitą techniką, nebuvo realiai vykdoma. Anot apeliantės, teismas, vertindamas šią sutartį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nenurodė, kokių įrodymų pagrindu jis padarė anksčiau minėtą išvadą. Tačiau su tokiais skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad viena iš gynybos versijų šioje byloje buvo tai, kad pagal minėtą sutartį, D. Š. suformuluotame kaltinime nurodyta technika, kaltinime nurodytu metu – 2023 m. kovo 2 d. buvo išnuomota A. D. ir faktiškai buvo jo žinioje bei pasirinktoje vietoje, todėl nei D. Š., kuris objekte dirbo tik operatoriumi, nei jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), valdytojas, kuris turėjo turėti atitinkamą leidimą. Tačiau tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas tokią gynybinę versiją, tai yra jog, neva, A. D. pagal sudarytą sutartį nurodytoje teritorijoje organizavo veiklą ir būtent jis šiuo atveju yra atsakingas ir trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo, pagrįstai atmetė.

24. Iš tiesų, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, apklaustas kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. D. patvirtino, kad atliekų tvarkymo veiklą 2023 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini), kur yra jo sklypas, darė jis, tą dieną jam vežė statybines atliekas, jokios įrangos darbui su atliekomis neturėjo, tik nuomojosi dentalinį krautuvą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą sutartį, anksčiau yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvykio dieną ten nedirbo. Taigi, nors liudytojas A. D. iš esmės patvirtino D. Š. byloje pateiktą versiją, tačiau tikėti ir vadovautis tokiais jo parodymais nėra pagrindo ne tik todėl, kad A. D. niekur nedirba, o anksčiau yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir todėl, kad tokius jo parodymus paneigia kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Nors į bylą iš tiesų buvo pateikta 2023 m. vasario 1 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. D. sudaryta transporto ir mechanizmų paslaugų teikimo sutartis Nr. 2023-02-01/1 (1 t., b. l. 193–195), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2023 m. kovo 10 d. už užmokestį išnuomojo A. D. 6 įrenginius: krautuvą „Doosan DL250 (F763Y)“, frontalinį krautuvą „Case (D688R)“, ekskavatorius „Atlas 1504 (150M302614)“, „Kleemann MC100i Evo“, i.d.K0110111, sėjautuvą „Doppstadt SM 518“, vilkiką „Iveco Stralis 430“, tačiau tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinę byloje esančius įrodymus, pagrįstai šią sutartį laikė apsimestiniu sandoriu, kuriuo tik deklaruojamas šalių ketinimas perduoti įrenginius, tačiau iš tiesų šie įrenginiai niekam nėra perduodami ir teritorijoje (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo, neteisėtai apdorojant atliekas, pati UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visų pirma, tokia išvada darytina įvertinus pačią sutartį, nes, kaip teisingai nustatyta tiek Institucijos nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje, joje nurodyta nepagrįstai maža šešių galingų įrenginių nuomos kaina, be to, iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 196) matyti, kad pagal minėtą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta tik 2 359,50 Eur, tai yra sumokėta už 39 darbo valandas (5 darbo dienas), nors susitarta dėl 40 dienų nuomos. Apeliantė, nesutikdama su tokiu sutarties vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir į bylą nejungė jokių specialistų išvadų, neanalizavo technikos nuomos rinkos, tačiau, kaip matyti iš Institucijos nutarimo, išvada, jog sutartyje nurodyta įrenginių nuomos kaina yra nepagrįstai maža, buvo padaryta būtent išanalizavus technikos nuomos rinką, tai yra įvertinus viešojoje erdvėje pateiktus pasiūlymus išsinuomoti panašius įrenginius. Todėl šiuo atveju teikti kokias nors specialistų išvadas, paneigiančias tokį vertinimą, turėjo nebent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, manydamas, kad toks vertinimas yra neteisingas, tačiau, kaip matyti, to nedarė. Antra, byloje esantis apžiūros aktas bei vaizdo įrašas patvirtina, kad patikrinimo metu, tai yra nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu, 2023 m. kovo 2 d., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas vikšrinis ekskavatorius, kurį valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Š., A. D. nurodytu laiku ir vietoje nebuvo rastas. Be to, savo 2023 m. kovo 2 d. paaiškinime D. Š. jokių aplinkybių nei apie minėtą sutartį, nei apskritai apie A. D. nenurodė, o kaip jau minėta, pažymėjo, kad tvarko teritoriją, į smulkintuvą krauna statybinį „grūzą“ su ekskavatoriumi, nežinodamas, kad tam reikia taršos leidimo (1 t., b. l. 103). Svarbu pažymėti ir tai, kad kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (1 t., b. l. 63–68), D. Š. Valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. kovo 16 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2023 m. kovo 2 d., nuo 7.30 val. iki 12.45 val., kaip darbdavys leido dirbti įmonės naudai darbuotojams, aplinkos tvarkytojams I. K. ir E. Š., statybinių atliekų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neužtikrindamas, kad teisės aktų nustatyta tvarka su jais būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys bei apie jų įdarbinimą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui vieną dieną iki jų darbo pradžios. Už minėtą nusižengimą jam skirtą 1 000 Eur baudą D. Š. sumokėjo 2023 m. balandžio 12 d. ir nutarimu nustatytų aplinkybių neginčijo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių nurodytų ir pirmiau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad ne A. D., o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pats bendrovės vadovas D. Š. su darbininkais) 2023 m. kovo 2 d. vykdė atliekų apdorojimo veiklą (duomenys neskelbtini), todėl būtent D. Š., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, privalėjo užtikrinti jo vadovaujamos bendrovės veiklos atitikimą teisės aktų reikalavimams.

25. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl D. Š. skirtos nuobaudos, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (dirba, anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka (taip pat už analogiško nusižengimo padarymą), nors skirtas baudas moka, administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad D. Š., kaip juridinio asmens vadovui, už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta artima ANK 235 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytam vidurkiui bauda (2 450 Eur), yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Todėl pagrindo mažinti D. Š. skirtą baudą nėra.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. (D. Š.) įgaliotos atstovės advokatės I. Lukoševičės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.