- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- 2A-8-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00131-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- M. S., I. S., R. S.
- Ieškovas
- S. S.
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. S. ir I. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1956-392/2014 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams M. S., R. S. ir I. S. dėl skolos priteisimo bei skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1. Priteisti iš atsakovų M. S., ir R. S. solidariai 500 000 Lt skolą, 112 500 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2. Pripažinti negaliojančia M. S., jo sutuoktinės R. S. ir I. S. 2006-11-17 sudarytą dovanojimo sutartį, kuria M. S. ir R. S. padovanojo nepilnametei dukrai I. S. ½ dalį pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1399-7025-4014), esančio Nugalėtojų g. 3B, Vilniuje, ir taikyti restituciją natūra, grąžinant šalis į pradinę padėtį – M. S. ir R. S. grąžinti nuosavybės teises ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, esančio Nugalėtojų g. 3B, Vilniuje.
Ieškovas nurodė, kad 2006 m. kovo 31 d. su atsakovu M. S. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. paskolino 500 000,00 Lt. Suėjus paskolos grąžinimo terminui atsakovas savo prievolės neįvykdė. Ieškovui 2009 m. rugpjūčio 21 d. kreipusis į savo atstovą, advokatą, paaiškėjo, kad atsakovas 2006 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutartimi savo dukrai, I. S., padovanojo ½ namo, esančio Nugalėtojų g. 3B, Vilniuje. Ieškovo teigimu, ši sutartis, sudaryta atsakovui jau nevykdant įsipareigojimų ieškovui pagal paskolos sutartį, pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus, todėl pripažintina negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Atsakovas M. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad paskolos sutarties nėra pasirašęs, ji yra ieškovo suklastota. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Teigė, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, kad sutartyje nurodyti pinigai atsakovui buvo perduoti, taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovas gavo iš B. S. S., J. S. 2006 m. kovo 21 d. Pinigų dovanojimo sutartyje nurodytą 949 000,00 Lt sumą. Ieškovas niekuomet iki šiol nei raštu, nei žodžiu, nereikalavo, kad atsakovas M. S. grąžintų 500 000,00 Lt sumą bei mokėtų palūkanas. Be to, ieškovas atsakovui M. S. apskritai jokių pinigų nebūtų skolinęs, nes nuo 2006 m. pradžios tarp jų nėra jokių santykių, kai 2005 m. spalio mėnesį nutrūko bendra ieškovo ir atsakovo M. S. veikla bendrovėje UAB „TOSA“. Ieškovo ginčijamas turto dovanojimo sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu, kadangi atsakovas nėra ieškovo skolininku. Be to, tiek prieš ieškovo nurodomą paskolos sutarties sudarymą, t. y. 2006 m. kovo 31 d., tiek ir pasibaigus paskolos sutartyje nurodytam paskolos grąžinimo terminui, t. y. 2006 m. rugpjūčio 1 d., atsakovui M. S. nepriklausė ½ ginčo namo. Nuosavybės teisės į ½ namo atsakovui M. S. atsirado tik 2006 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties, kuria ½ namo jam padovanojo motina J. S., pagrindu. Dovanojimo sutartimi atsakovas M. S. perleido ½ namo savo dukrai atsakovei I. S., tuo įgyvendindamas buvusios ½ namo savininkės J. S. norą, kad šis nekilnojamasis turtas priklausytų būtent jos anūkei. Dovanojimo sutartį atsakovas M. S. turėjo sudaryti, atsižvelgdamas į savo motinos J. S. valią. Ieškovas taipogi praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes, kaip ir atsakovas, būdamas verslininku, žinojo ir neabejotinai galėjo žinoti apie savo buvusio verslo partnerio su nekilnojamuoju turtu sudaromus sandorius, tą aplinkybę patvirtina faktas, kad ieškovo vadovaujamos įmonės darbuotoja A. G. dar 2007 metais tikrino M. S. nekilnojamojo turto registro duomenis.
Atsiliepimas
Atsakovės R. S. ir I. S. iš esmės palaikė atsakovo M. S. poziciją, taip pat nurodė, jog apie jokią paskolos sutartį nieko nežinojo, o ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą dovanojimo sandoriui nuginčyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 10 d sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė S. S. iš atsakovo M. S., 612 500,00 Lt skolą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2010 m. sausio 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pripažino negaliojančia M. S., ir I. S., sudarytą bei R. S., pasirašytą 2006 m. lapkričio 17 d. Dovanojimo sutartį, kuria M. S. padovanojo dukrai I. S. ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, esančio Nugalėtojų g. 3B, Vilniuje; taikė restituciją natūra, M. S. grąžino nuosavybės teises į ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, esančio Nugalėtojų g. 3B, Vilniuje; priteisė S. S. iš atsakovo M. S., 20 125,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; grąžino S. S. 4 920,00 Lt permokėto žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad ieškovas S. S. (paskolos davėjas) ir atsakovas M. S. (paskolos gavėjas) 2006 m. kovo 31 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas perdavė (paskolino) paskolos gavėjui 500 000,00 Lt, o paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolos sumą iki 2006 m. rugpjūčio 1 dienos.
Teismas, vertindamas ieškovo galimybę suteikti paskolą atsakovui darė išvadą, kad ieškovas atsakovui paskolą suteikti galėjo. Atsakovo M. S. teiginius apie prastus jo ir ieškovo santykius paneigia byloje nustatytos aplinkybės bei liudytojų parodymai.
Teismas nurodė, kad atsakovo M. S. pozicijos dėl sutarties suklastojimo nepatvirtina ir byloje atlikta ekspertizė, tai nebuvo nustatyta ir vykusio ikiteisminio tyrimo metu atliktais specialistų tyrimais. Teismas atsisakė skirti ekspertizę atlikti Vokietijos Federacinėje Respublikoje atsižvelgdamas į nuolat besikeičiančią atsakovo poziciją byloje, siekį ją vilkinti bei į tai, kad atsakovas nenurodė, kokios metodikos atliekant ekspertizę būtų taikomos, koks jų patikimumas, kokie konkrečiai dokumentai ekspertams turi būti pateikiami, bei pažymėjo, kad prašymą skirti ekspertizę Vokietijos Federacinėje Respublikoje atmetė ir ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai.
Dėl ieškovo reikalavimo 500 000,00 Lt paskolos sumą priteisti solidariai iš abiejų sutuoktinių teismas nurodė, kad ieškovas, siekdamas, kad atsakovo M. S. prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, tačiau aiškių įrodymų kur buvo panaudotos gautos lėšos ir kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais byloje nesant, ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovės R. S. atžvilgiu atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal 2006-03-31 paskolos sutarties nuostatas ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, bei darė išvadą, kad atsakovas M. S., sudarydamas ½ dalies pastato-gyvenamojo namo, esančio Nugalėtojų g. 3B, Vilniuje dovanojimo sutartį, negalėjo nežinoti, kad mažina ieškovo galimybes susigrąžinti suteiktą paskolą, todėl dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia ir pažeidžiančia kreditoriaus teises, bei taikė restituciją.
Teismas atsakovų prašymą dėl ieškinio senaties taikymo atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliantė I. S. apeliaciniame skunde prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas padarė visiškai neteisingą ir bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą, todėl neteisingai skaičiavo ieškinio senaties terminą. Ieškovas apie nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį sužinojo 2007 m. gegužės 10 d., t. y. kai iš UAB „SKR Baltic“ buvo vykdyta paieška pagal nekilnojamojo turto identifikavimo numerį, o ne 2009 m. rugpjūčio 21 d, kai kreipėsi į savo advokatą;Teismas neteisingai vertino 2013 m. lapkričio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą, kuriame tiesiogiai nurodyta, kad paskolos sutarties tekstas buvo sukurtas 2009 m. liepos 29 d., o ne 2006 m. kovo 31 d.
Šalies argumentai
Apeliantas M. S. apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, priimti notaro patvirtintus rašytinius liudytojų parodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netenkino atsakovo prašymo apklausti eilę asmenų, kurie galėjo paliudyti ieškovo ir atsakovo santykius ginčo paskolos sudarymo laikotarpiu, todėl nesuteikė galimybės atsakovui įrodyti ginčijamos paskolos nesuteikimo fakto;
2. Ieškovas neįrodė, kad turi neabejotiną ir galiojančią 500 000,00 Lt reikalavimo teisę M. S., ir dėl šios priežasties byloje negalėjo būti taikomas actio Pauliana institutas;
3. Iš paskolos sutarties teksto, kuriuo rėmėsi teismas taip ir lieka neaišku, kokius piniginius ženklus, t. y. litus ar eurus ieškovas perdavė atsakovui ir, kad jis apskritai pinigus paskolos gavėjui perdavė;
4. Ieškovas teigia, kad pagal 2006 m. kovo 21 d. pinigų dovanojimo sutartį iš B. S. S. ir J. S. gavo 949 000,00 Lt sumą, tačiau jokių įrodymų, kad šią sumą gavo faktiškai, t. y. ja disponavo, nepateikė;
5. Teismas darė išvadą, kad ieškovo ir atsakovo M. S. santykiai pablogėjo po paskolos sutarties sudarymo visiškai nevertindamas B. S. S. teismo posėdyje duotų parodymų, kad brolių santykiai buvo geri iki 2005 m., bei Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, 2008 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje paties ieškovo duotų parodymų, kad santykiai su broliu pablogėjo prieš keturis metus, t. y. 2004 m., kada vyko įmonių atsidalijimas, bei ieškovo advokato duotų parodymų, kad S. S. ir M. S. santykiai yra konfliktiški;
6. Ieškovas melagingai teigia, kad atsakovas M. S. pinigus skolinosi UAB „MS Transport“ akcijų pirkimui, nes iš teismui pateiktos akcijų pirkimo pardavimo sutarties aiškiai matyti, kad akcijos įsigytos 2006 m. sausio 26 d. sutartimi už 10 000,00 Lt, t. y. dar iki paskolos sutarties sudarymo;
7. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Melagingai teigia, kad apie dovanojimo sandorį sužinojo tik 2009 m. rugpjūčio 21 d., nes Lietuvos Apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje, 2008 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu parodė, kad „brolis viską padovanojo žmonai ir šiuo metu nieko neturi“. Šie paaiškinimai neabejotinai atskleidžia kokiu tikslu ieškovo pavaldinė A. G. 2007 m. gegužės 10 d. pagal atsakovui M. S. priklausančio nekilnojamojo turto identifikacinį numerį vykdė užklausą nekilnojamojo turto registre;
8. Teismas nevertindamas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvados ir sprendime apsiribodamas tik jos nurodymu nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Atsakovas 2014 m. sausio 21 d. teismo posėdyje atkreipė teismo dėmesį į analogišką situaciją nagrinėtą Lietuvos Aukščiausio teismo civilinėje byloje Nr.3K-3-402/2012, dėl ekspertų išvados, padarytos dėl paskolos dokumento teksto vertinimo, ieškovo galimybės paskolinti reikalaujamą pinigų sumą, atsakovo poreikio skolintis ir pan.;
9. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d., suėjus paskolos grąžinimo terminui kokia nors rašytine forma būtų reikalavęs grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir pan., nors iš byloje esančios medžiagos matyti, kad susirašinėjimas tarp šalių kitais klausimais aktyviai vyko;
10. 2012 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje apklaustas 2010 m. rugpjūčio 5 d. išvadą surašęs Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas T. D. parodė priešingai, nei sprendime nurodė teismas, t. y. asmuo nurodė, kad neįmanoma paneigti, kad paskolos sutarties ruošinys buvo sukurtas ne 2006 metais, nurodė, kad tam tikrais atvejais failo duomenis atkurti galima.
11. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. lapkričio 11 ekspertizės aktas yra pakankamas patvirtinti, kad paskolos sutarties ruošinys buvo sukurtas 2009 m. liepos 29 d., o ne 2006 metais, todėl ieškovo byloje pateikta paskolos sutartis yra suklastota ir tai žinodamas ieškovas nesutiko su atsakovo M. S. prašymu jog ekspertizė būtų atlikta Vokietijos Federacinės Respublikos Drezdeno ekspertizės skyriuje;
12. Teismas neteisingai vertino byloje esančią šalių pasirašytą 2006 m. rugsėjo 7 d. taikos sutartį, spręsdamas, kad taikos sutartis sudaryta tik ginčo tarp UAB „Tosa“ ir UAB „MS Transport“ ribose. Teismas, vertindamas, kad paskolos sutartis egzistuoja, pagal paskolos sutarties 7 punktą turėjo konstatuoti skolininko atleidimą nuo šioje byloje ginčijamos prievolės;
13. Teismas 2011 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu atsisakė tenkinti atsakovo M. S. prašymą apklausti liudytojais buvusius ieškovo bendradarbius: J. D., V. Š., V. P.. T. J., V. P., kurie galėjo paliudyti bylos baigčiai reikšmingas aplinkybes, kai tuo tarpu ieškovui lojalius ir nuo jo priklausančius liudytojus G. P., A. G. ir R. Ž., tenkindamas ieškovo prašymą, į teismo posėdį kvietė ir jų parodymais priimant teismo sprendimą vadovavosi.
Atsiliepimas
Apeliantė I. S., atsiliepime į apelianto M. S. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktame Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK KPS 2014 m. gegužės 19 d. specialisto apklausos protokole fiksuoti 2013 m. lapkričio 11 d. ekspertizę atlikusio eksperto P. K. parodymai, kad word failas „paskolos sutartis 123.doc“, pagal savo turinį atitinkantis 2006 m. kovo 31 d. paskolos sutartį, yra sukurtas 2009 m. liepos 29 d.
Ieškovas S. S. atsiliepime į atsakovų M. S. ir I. S. atskiruosius skundus prašo juos atmesti, pirmos instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1.Teismas detaliai vertino paskolos sutartį ir nustatė abi esmines paskolos sutartį patvirtinančias sąlygas, t.y. paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolą grąžinti.
2. Pinigų dovanojimo sutartis nėra nuginčyta ir nagrinėjama šioje byloje, todėl ieškovui papildomai įrodinėti, kad jis realiai gavo dovanojamą pinigų sumą, pareiga nekyla.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas vertino visus su paskolos sutartimi susijusius, byloje esančius rašytinius įrodymus: ekspertizės aktus, specialistų išvadas, apklausė ekspertą T. D., todėl, teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovo M. S. prašymo skirti papildomą ekspertizės atlikimą Vokietijos Federacinės Respublikos Drezdeno ekspertizės įstaigoje, bei apklausti ekspertą P. K..
Atsiliepimas
4. Atsakovo M. S. teiginiai ir parodymai viso teismo proceso metu buvo nenuoseklūs.
Šalies argumentai
5. Apelianto prašymas dėl papildomų įrodymų, t. y. liudytojų raštu pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti atmestas, nes pirmos instancijos teismas sprendė klausimą dėl šių liudytojų apklausimo teismo pasėdžio metu ir apelianto prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.
Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.
Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutas yra reglamentuojamas CPK II dalies XVII skyriaus antrajame skirsnyje 163 ir 164 straipsniuose. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.
Civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, kad pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1106/2003; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2009).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO informacijos matyti, kad Vilniaus apygardos teismui ieškovai M. S. ir R. S. pateikė ieškinį atsakovui S. S. dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimi ieškovų ieškinį, ieškovai pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas ieškovų skundą tenkino ir 2014 m. lapkričio 27 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr.2-1912/2014 pagal ieškovų M. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų M. S. ir R. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovų ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir neturtinės žalos atlyginimo be pagrindo konstatavo, kad visos reiškiamo ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendime, nes aplinkybė, ar visi M. S. bei R. S. reiškiamame ieškinyje nurodomi argumentai iš tiesų buvo išnagrinėti ir įvertinti civilinėje byloje, yra ne ieškinio priėmimo, bet bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos tyrimo dalykas. Teismas taip pat sprendė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad M. S. bei R. S. pareikšto ieškinio nagrinėjimas lemtų civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. priimtu sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių (paskolos sutarties sudarymo ir jos dalyko perdavimo) ginčijimą.
Sutikrinus duomenis teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. ieškovų M. S. ir R. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir neturtinės žalos atlyginimo, priėmė.
Apeliacinis teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga pažymi, kad ieškinyje, kuris primtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, ieškovų yra suformuluotas savarankiškas materialus teisinis reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo (pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu), o tokio priešinio reikalavimo ieškovai šiuo metu kolegijos nagrinėjamoje civilinėje byloje, nebuvo pareiškę. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr.2-3234-881/2015 procesinė baigtis nėra aiški, taip pat nėra nustatyta, ar šiuo metu kolegijos nagrinėjamos civilinės bylos Nr.2A-97-196/2015 nagrinėjimo dalykas apėmė visas ieškinio faktiniu pagrindu įvardijamas aplinkybes, dėl kokių priežasčių jos galbūt nebuvo atskleistos civilinę bylą nagrinėjusiam teismui ar galbūt jo neištirtos ir neįvertintos, ką pažymėjo ir ieškovų M. S. ir R. S. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1912/2014 nagrinėjęs apeliacinis teismas, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tarp Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr.2A-97-196/2015 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos bylos Nr. 2-3234-881/2015 egzistuoja aiškus prejudicinis ryšys. Pažymėtina, kad būtent ginčyjamos paskolos sutarties pagrindu apeliacinėje instancijoje nagrinėjamoje byloje ieškovas S. S. prašo priteisti skolą iš atsakovo M. S.. Akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismui pripažinus minėtą paskolos sutartį niekine ir negaliojančia, Lietuvos apeliacinis teismas negalės pripažinti teisėtu ir pagrįstu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo, kuriuo iš dalies buvo patenkintas ieškovo S. S. ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo M. S., nes neliks teisinio pagrindo priteisti minėtą skolą. Taigi siekiant išvengti prieštaringų teismų sprendimų priėmimo ir egzistuojant privalomajam civilinės bylos sustabdymo pagrindui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas stabdyti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2A-97-196/2015, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3234-881/2015.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 dalimi, 290 straipsnio 1 dalimi ir 302 straipsniu,
nutaria:
Sustabdyti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2A-97-196/2015 iki tol, kol bus išnagrinėta ir kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3234-881/2015.