Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovei R. M. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė B. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)mirė ieškovės tėvas R. M., po kurio mirties liko jam nuosavybės teisėmis priklausęs 0,3587 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Šį turtą, likusį po R. M. mirties, pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą Šiaulių rajono 2 -ajame notarų biure, paveldėjo mirusiojo sesuo atsakovė R. M.. Mirusysis R. M. testamentu jam nuosavybės teisėmis priklausančio turto nebuvo niekam palikęs. R. M. ieškovės gimimo liudijime nebuvo įrašytas jos tėvu bei jo tėvystė ieškovės atžvilgiu nebuvo nustatyta, tuo metu ieškovė buvo nepilnametė, todėl kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo negalėjo, o jos motina O. T. į teismą, atstovaudama dukros interesus, dėl tėvystės nustatymo ir paveldėto turto priėmimo, nesikreipė. Sulaukusi pilnametystės, ieškovė kreipėsi į teismą ir 2014 m. spalio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu (civ. byla Nr.2 -533 -901/2015) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. M., (duomenys neskelbtini) yra S. T., (duomenys neskelbtini)tėvas, o 2015 m. sausio 28 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-533-901/2015) ieškovei atnaujintas terminas R. M. palikimui priimti. 2015 m. kovo 4 d. Šiaulių rajono 2 -ajame notarų biure buvo išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą į mirusiojo tėvo R. M. palikimą, tačiau jos tėvo palikimą pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą Šiaulių 2 -ajame notarų biure, yra priėmusi atsakovė R. M., kaip ketvirtos eilės įstatyminė įpėdinė, mirusiojo sesuo, nes priimant palikimą pirmos eilės įpėdinių nebuvo.

Teismo posėdyje ieškovė S. T. nurodė, kad ji su tėvu ir mama gyveno kartu tėvui priklausančiame name. Po tėvo mirties ji ten liko gyventi su mama. Tėvams gyvenant kartu ji nesidomėjo, kodėl tėvai nėra įforminę savo santykių. Jos gimimo liudijime tėvas nebuvo įrašytas. Mirus tėčiui, ji buvo nepilnametė, o mama dėl streso ir sveikatos problemų tuo metu į teismą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Palikimą priėmė tėvo sesuo R. M., kuri byloje atsakovė, su palikimu susijusius dokumentus ieškovė pradėjo tvarkytis tik sulaukusi pilnametystės.

Liudytoja O. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyveno nesusituokusi su R. M., gyvenant kartu jiems gimė duktė S. T., tačiau gimimo liudijime R. M. jos tėvu nebuvo įrašytas. Po R. M. mirties ji su dukra liko gyvena R. M. priklausiusiame name, rūpinasi jo išlaikymu ir priežiūra. Mano, kad mirusiojo R. M. turtą turi paveldėti jo duktė S. T..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. M. (7 b. l.). Po jo mirties jo palikimą priėmė sesuo R. M. (13-27 b. l.). 2014 m. spalio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu (civ. byla Nr. 2-533-901/2015) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. M., (duomenys neskelbtini) yra S. T. (duomenys neskelbtini) tėvas (10-11 b. l.), S. T. 2014-11-26 Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje išduotas gimimo liudijimas, kuriame jos tėvu įrašytas R. M., o motina O. T. (4 b. l.). 2015 m. sausio 28 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-533-901/2015) ieškovei atnaujintas terminas R. M. palikimui priimti (12 b. l.). 2015 m. kovo 4 d. Šiaulių rajono 2 -ajame notarų biure ieškovei S. T. buvo išduotas liudijimas apie R. M. palikimo priėmimą.

Mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą apibrėžiamas paveldėjimo samprata (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu, o įpėdiniai, tiek įstatyminiai, tiek testamentiniai, kad palikimą įgytų, turi jį priimti. Mirus R. M. pirmos eilės įpėdinių nustatyta nebuvo, todėl palikimą priėmė mirusiojo sesuo – ketvirtos eilės įpėdinė R. M.. Ieškovė S. T. tuo metu buvo nepilnametė (16 m.). Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, todėl teisiškai reikšmingos yra įstatymų nuostatos, reglamentuojančios sandorių sudarymą, o šiuo konkrečiu atveju – sandorių sudarymą nepilnamečių vardu. Nepilnametės S. T. motina O. T., kaip įstatyminė atstovė, tinkamai neįgyvendino nepilnametės dukters teisių, kad duktė galėtų priimti tėvo palikimą. 2013-04-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, nesant kitų įpėdinių, buvo išduotas palikėjo seseriai R. M. (17-27 b. l.). Tai, kad mirusysis R. M. yra S. T. tėvas buvo nustatyta ir įregistruota tik 2014 m. lapkričio 26 d. (4 b. l.), Šiaulių rajono 2-ajame notarų biure liudijimas apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. 747, ieškovei išduotas 2015-03-04.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 str.), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi tik pratęsus terminą palikimui priimti gali būti ginčijamas palikimo priėmimo teisėtumas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-815-661/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovei Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-28 nutartimi atnaujintas terminas R. M., mirusio 2012-04-20, palikimui priimti.

Civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Nors palikimas po R. M. mirties atsirado (duomenys neskelbtini), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė akivaizdžiai apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2014 m. lapkričio 26 d., nustačius tėvystę, o ieškinį teismui pateikė 2015 m. kovo mėnesį, spręstina, kad ji CK 5.8 straipsnyje numatyto vienerių metų termino nepraleido.

Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnis). Pagal įstatymą paveldima CK 5.11 straipsnyje nustatyta įpėdinių eile. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytos šešios paveldėjimo pagal įstatymą įpėdinių eilės, o šio straipsnio 2 dalyje suformuluotos taisyklės, pagal kurias nustatoma, ar atsirado pagrindas paveldėti tam tikros paskesnės eilės įpėdiniams. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra palikėjo dukra, ji po tėvo mirties priėmė palikimą ir paveldi kaip pirmos eilės įpėdinė. Atsakovė yra palikėjo sesuo; pagal įstatymą palikėjo sesuo – ketvirtos eilės įpėdinė, ji paveldi, kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba nė vienas iš jų nepaveldi dėl CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių.

Atsakovė R. M. neprieštarauja, kad būtų pripažintas negaliojančiu d. paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š., į R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą.

Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad mirus R. M., paveldi pirmos eilės įpėdinė ieškovė S. T., o ketvirtos eilės įpėdinė atsakovė R. M. šiuo atveju negali paveldėti, todėl paveldėjimo teisės liudijimo atsakovei išdavimas, remiantis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi, pripažintinas neteisėtu, ir šis paveldėjimo teisės liudijimas, kaip pažeidžiantis įstatymo reikalavimus, naikintinas.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista – 41 Eur, 155,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (29, 37 b. l.). Įvertinus tai, kad atsakovei R. M. paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas teisėtai, ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, taip pat ji neatsakinga dėl 2013 m. balandžio 29 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1371 pripažinimo negaliojančiu, iš jos bylinėjimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono 2-ojame notaro biure atsakovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo, pripažinti negaliojančiu.

Nustatyti, kad ieškovė S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjo 0,3587 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, malkinę -, malkinę, viralinę, malkinę, sandėlį, tualetą, esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.