Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 25 parų areštas;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimas;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir D. G. paskirta subendrinta 9 mėnesių ir 12 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmė.

UAB „M.“ civilinis ieškinys tenkintas ir civiliniam ieškovui UAB „M.“ iš D. G. priteista 395,02 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. G. (toliau – ir D. G.) pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2022 m. sausio 21 d., apie 10.45 val., iš UAB "T. T." priklausančios buitinių prekių parduotuvės "T.", esančios (duomenys neskelbtini), lentynos slapta pagrobė UAB "T. T." priklausantį mobiliojo ryšio telefoną "XIAOMI POCO M3 PRO 5G 128GB", kurio vertė 189,34 Eur, tuo padarydamas UAB "T. T." 189,34 Eur turtinę žalą.

2. Taip pat, D. G. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. sausio 22 d., apie 15.30 val., iš UAB "M." prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė smūginį suktuvą-gręžtuvą Makita (duomenys neskelbtini), kurio vertė 195,65 Eur, ir akumuliatorinį suktuvą-gręžtuvą Makita (duomenys neskelbtini), kurio vertė 199,37 Eur, tokiu būdu padarydamas UAB "M." bendrą 395,02 Eur turtinę žalą.

3. Be to, D. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pasikėsino įvykdyti svetimo turto vagystę, o būtent: 2022 m. sausio 25 d., apie 15.15 val., iš UAB "M." prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), pasikėsino slapta pagrobti akumuliatorinės skardos žirkles "BOSCH GSC 18V-16 CT SOLO Blue“, kurių vertė 286,72, ir akumuliatorių adapterį MAKITA SEBADP05, kurio vertė 18,20 Eur, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

4. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas D. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl pareikšto kaltinimo visiškai įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į asmenį charakterizuojančias, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama D. G. kaltė ir veikų kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, patikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Sprendžiant klausimą dėl D. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keisti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. G. bausmes už jo padarytas nusikaltimas veikas, taip pat, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tinkamai įvertino padarytų nusikaltimų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam D. G. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra adekvačios jo padarytiems teisės pažeidimams, taip pat, teismas bendrindamas paskirtas bausmes įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į D. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat, pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, į tai, kad viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – jam inkriminuotas nusikaltimas veikas padarė būdamas anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirba. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad D. G. prisipažino padaręs nusikaltimas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei jo atsakomybę sunkiančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė sankcijoje numatytas arešto ir laisvės atėmimo bausmes, o bausmės dydį nustatė mažesnį nei sankcijos vidurkis. Be to, paskirtas bausmes bendrino nuteistajam palankesniu būdu jas iš dalies sudėdamas, o paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu.

10. Pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams dėl D. G. skirtinos bausmės, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. G. praeityje teistas 8 kartus už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas. Analizuojamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, praėjus kelioms dienoms nuo priimto nuosprendžio dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, kuriuo jam buvo paskirta arešto bausmė. Kaip jau minėta, D. G. taip pat eilę kartų baustas ir administracine tvarka už smulkias svetimo turto vagystes, paskirtų baudų nemoka. Nors praeityje D. G. buvo skiriamos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad D. G. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

11. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad vis pasikartojantį neteisėtą D. G. elgesį sąlygoja jo priklausomybė narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms, kurios nuteistojo teigimu šiuo metu nėra, tačiau jokių objektyvių šį faktą patvirtinančių duomenų teismui nuteistasis nepateikė. Be to, įvertinus tai, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kurioje narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas yra griežtai draudžiamas, o šių medžiagų gavimas yra itin sudėtingas, neabejotina, jog vien tik nuteistojo teiginiais pagrįstas jo priklausomybės eliminavimas pataisos įstaigoje, nesudaro pagrindo tikėtis, jog toks jo elgesys išliks nepakitęs jam išėjus į laisvę. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad vagystes vykdė tik dėl to, kad vartojo narkotikus, tačiau tokie paaiškinimai tik parodo, kad D. G. savo problemų dėl priklausomybės narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms būdamas laisvėje niekaip nesprendė, vietoje to, padarydamas naujas nusikalstamas veikas, be kita ko, tuo pačiu tikslu, tai yra norėdamas įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalimi pataisos įstaigos administracija privalo vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatindama nuteistuosius atsisakyti vartoti tabako gaminius, alkoholį ir narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, ir užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Taigi, nuteistasis D. G., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, galės netrukdomai pradėti ar tęsti reabilitaciją ir taip įrodyti savo siekį toliau gyventi nepažeidžiant įstatymų.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. G. skyrė griežčiausias įstatymo sankcijoje numatytas bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą, kurių dydžius nustatė mažesnius nei sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai. Bausmių bendrinimo klaidų Marijampolės apylinkės teismas taip pat nepadarė. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus D. G. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę D. G. pagrindo mažinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.