- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-632-302/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08341-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- R.
- Išvadą teikia
- Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai:
Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas, civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, institucija, teikianti išvadą byloje – Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama santuoką, įregistruotą 1997-06-21 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, sudarytą tarp jos ir atsakovo R. K. , nutraukti dėl atsakovo kaltės, dukters V., gimusios 1999-04-24, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti žyminį mokestį, patikslinti ieškinį, pateikti papildomus dokumentus. Teismas nurodė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, nepateikė reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso 382 str. Ieškinyje ieškovė nepasisakė ir nepateikė jokių dokumentų apie tai, kokiomis sąlygomis gyvena nepilnametė dukra, ir kokia jos nuomonė dėl gyvenamosios vietos nustatymo su jos motina, kas ir kokiu būdu patikrins vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas ir pateiks teismui įstatymo nustatytos formos išvadą šiuo klausimu ir kokiu būdu jos dukra pareikš savo nuomonę, todėl teismas laikė, kad ieškinys yra su trūkumais.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovė iki nutartyje nustatyto termino pateikė patikslintą ieškinį, tačiau nepašalino visų teismo 2010-08-19 nutartyje nurodytų trūkumų - ji nenurodė ir nepateikė jokių dokumentų apie tai, kas ir kokiu būdu patikrins vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas bei pateiks teismui įstatymo nustatytos formos išvadą šiuo klausimu, kokia V. K. nuomonė dėl gyvenamosios vietos nustatymo su jos motina, kokiu būdu dukra byloje pareikš savo nuomonę (LR CPK 380 str.), taip pat nepateikė Vaiko teisių apsaugos tarnybos (pagal vaiko gyvenamąją vietą) išvados dėl vaiko gyvenimo sąlygų ir jo gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas sprendė, kad iki nustatyto termino ieškovė neįvykdė teismo įpareigojimų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei (LR CPK 424 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė N.K. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti santuokos nutraukimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad atsižvelgiant į jos reiškiamą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, teismo nurodymas, susijęs su duomenimis apie vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, nelogiškas. Ieškovė gyvena ir dirba Londone, visapusiškai rūpinasi dukra, todėl ji turi gyventi su ieškove. Dėl tokios teismo pozicijos ieškovė patiria materialinius nuostolius, nes tenka važinėti į Vilnių, tvarkyti santuokos nutraukimo dokumentus. Nurodo, kad nutraukus santuoką ji gaus papildomų lėšų dukros išlaikymui pagal Didžiosios Britanijos įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai taikant ieškinio priėmimo klausimą, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančias teisės normas, todėl keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo.
Pagal Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė įgyvendinama specialia Civilinio proceso kodekso nustatyta procesine tvarka.
Kreipdamasis į teismą asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurių nesilaikymas sukelia atitinkamus procesinius padarinius.
Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (Civilinio proceso kodekso 111 straipsnis), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Taigi pagrindiniai ieškinio elementai, kurie pirmiausia siejami su tinkamos ieškovo teisės kreiptis į teismą realizavimu, ir kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (Civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. 1-3 punktai). Prie ieškinio taip pat turi būti pridėti dokumentai bei kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 2 d.).
Kaip matyti iš ieškovės paduoto ieškinio, ji reiškia du reikalavimus: nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu, dėl pastarojo kaltės, bei nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su jo motina – ieškove. Reiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuriuo taip pat prašoma išspręsti vaiko gyvenamosios vietos klausimą, taikomos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys, numatytos Civilinio proceso kodekso XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 apžvalgoje Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ nurodyta, kad aptariamos kategorijos bylų ieškiniuose turi būti nurodytos tos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai, dėl ko vaiko gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, tai labiau atitiktų vaiko interesus, nei gyvenamąją vietą nustačius su kitu tėvu. Tai gali būti vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų, vaiko didesnis prisirišimo laipsnis, ieškovo geresnės dorovinės ir kitos charakterio savybės, geresnės galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas bei kitos. Tokiose bylose ypač svarbu kuo greičiau išspręsti ginčo klausimą ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, todėl teismui nustačius, kad ieškinys neatitinka reikalavimų, teismas turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
Tokiu būdu, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės paduoto ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai nustatė terminą jos paduoto ieškinio tokiems trūkumams kaip įrodymams, patvirtinantiems ieškinyje dėstomas aplinkybes, o ieškovei nepašalinus visų teismo nustatytų trūkumų, laikė tokį ieškinį nepaduotu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pradiniame ieškinyje reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nepateikė jokių šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti ir įpareigojo ieškovę pasisakyti ir pateikti dokumentus apie tai, kokiomis sąlygomis gyvena nepilnametė dukra, ir kokia jos nuomonė dėl gyvenamosios vietos nustatymo su jos motina, kas ir kokiu būdu patikrins vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas ir pateiks teismui įstatymo nustatytos formos išvadą šiuo klausimu ir kokiu būdu jos dukra pareikš savo nuomonę. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas raidos sąlygas, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-58/2002; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Nors pagal Civilinio proceso kodekso 376 str. bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, tačiau teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ieškovas (-ė) turi nurodyti teismui bent esmines faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir pateikti bent minimalius įrodymus, pagrindžiančius šį reikalavimą, kuriems esant teismas galėtų priimti ieškinį nagrinėjimui ir tinkamai, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgdamas į jo norą, išspręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla yra su užsienio (tarptautiniu) elementu, kadangi ieškovė, kaip nurodo ieškinyje, gyvena užsienyje, t.y. Didžiojoje Britanijoje, dukra gyvena kartu bei mokosi šios šalies mokykloje, todėl teismui pradinėje – ieškinio priėmimo stadijoje itin svarbu išsiaiškinti kuo daugiau aplinkybių, susijusių su reiškiamu reikalavimu, nustatyti, kokius įrodymus ieškovė gali pateikti pati ir kokiems įrodymams surinkti bus reikalinga teismo pagalba naudojantis tarptautinėmis sutartimis, kolegija daro išvadą, kad ieškovei nepašalinus visų teismo nutartimi nustatytų trūkumų bei nenurodžius jokių argumentų dėl galimybės įvykdyti teismo išvardintus trūkumus, teismas pagrįstai laikė nepaduotu ieškovės ieškinį.
Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, todėl teismo nurodymas pašalinti ieškinio trūkumus, susijusius su vaiko gyvenamąja vieta, nelogiškas, nepagrįsti. Ieškovei kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, Civilinio proceso kodekso 382 straipsnyje nurodyta, kad be bendrų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodomas taip pat ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo (3 p.), pridedamų prie ieškinio dokumentų sąrašas (8 p.), tokiu būdu ieškovė, prašydama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, turi ne tik nurodyti tokį reikalavimą bei išdėstyti faktines aplinkybes, tačiau ir pagrįsti tokį reikalavimą įrodymais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, priimdamas tokią nutartį, neužkirto kelio ieškovei į teisminę gynybą, kadangi pašalinusi teismo nurodytus trūkumus, kurie aiškiai įvardinti jo priimtoje nutartyje dėl trūkumų šalinimo bei skundžiamoje nutartyje, ji turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą.
Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi tokio dydžio išlaidų išieškojimo sąnaudos viršys išieškomą sumą, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu šios bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės nepriteisiamos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.