Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2011 m. spalio 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nubaustas 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto būti namuose, teistumas išnykęs, 2025 m. spalio 11 d. pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36111-25, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, teistumas išnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. lapkričio 14 d. apie 23:18 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 ARRF-0071“, patikros Nr. 2360051 jam buvo nustatytas 2,90 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. P. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad buvo atvažiavęs pabaliavoti pas savo draugus ir nusprendė važiuoti namo. Pamatė, kad nebepavažiuos, pamatė aikštelę ir pagalvojo, kad tenai pamiegos ir tada grįš namo. Ne labai atsimena, bet, kaip supranta, kliudė kitą mašina. Pripūtė 2,90 ir 3,03, sutiko su patikrinimo rezultatais. Pas draugus buvo Šiauliuose, vartojo alkoholį. Girtumas pakišo koją ir sugalvojo važiuoti namo. Pas draugus nepasiliko permiegoti. Žino, kad apgadino mersedesą. Po įvykio su nukentėjusiąja nebendravo, bendravo įvykio metu. Jam nieko nesakė dėl žalos. Savo poelgį vertina baisiai, sėsdamas prie vairo jautėsi apsvaigęs, žinojo, kad negalima vairuoti. Vartojo alų, išgėrė daug. Buvo nuėję dar į parduotuvę nusipirkti, gėrė ir mašinoje. Jis šiuo metu nedirba, paskolų neturi. Jo mėnesio pajamos yra apie 500 eurų. Norėtų, kad jam būtų skirta piniginė bausmė, mokėtų dalimis. Per mėnesį galėtų sumokėti apie tris šimtus eurų. Išlaikomų asmenų neturi. Administracine tvarka už vairavimą neblaiviam nėra baustas, kitas nuobaudas yra sumokėjęs. Automobilis yra jo vardu. Jis gyvena su mama, mama yra pensininkė ir šiuo metu dirbanti. Jis prisideda prie pragyvenimo. Užimtumo tarnyboje jis registruotas šiais metais. Anksčiau dirbo Vokietijoje, grįžo ir registravosi Užimtumo tarnyboje. Iš pradžių buvo 600 eurų, dabar 500 eurų. Iš tos sumos jis mokėtų, jis ieškosis darbo.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

4.6. 2025 m. lapkričio 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio tyrimo atlikimo, kuriame pranešta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-40328-25 dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalies. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad S. P. 2025 m. lapkričio 14 d. apie 23:18 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 ARRF-0071“, patikros Nr. 2360051 jam buvo nustatytas 2,90 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir važiuodamas atbuline eiga adresu (duomenys neskelbtini), kliudė stovėjusį automobilį Mersedec Benz A180 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino keleivio pusės dureles. Kadangi S. P. padarytas eismo įvykis nėra susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, todėl tikslinga jį tirti atskirai (b. l. 13-14);

4.7. VšĮ „Emprekis“ 2025 m. lapkričio 17 d. išrašu iš kurio matyti, kad automobilio BMW, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 3240 eurų (b. l. 39);

4.8. 2025 m. lapkričio 18 d. VĮ „Regitra“ išrašu iš kurio matyti, kad automobilio BMW (duomenys neskelbtini), savininkas yra S. P.. Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. Y130277 (b. l. 38, 69).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo prisipažinimas, tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nurodytų rašytinių įrodymų turinyje užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad S. P. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW“, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,90 promilių neblaivumas.

7. Kaltinamasis kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, šio nuosprendžio 4.1. – 4.8. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo S. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

8. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, tai, kad S. P. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas konstatuotina, kad jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

9. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

10. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

12. Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. S. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra neteistas, teistumas yra išnykęs (b. l. 53-56), ne kartą baustas administracine tvarka, yra nesumokėjęs vienos jam skirtos baudos, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 58-60), yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2025 m. gegužės 7 d. (b. l. 62-65).

14. Prokuroras, atsižvelgdamas į padarytos veikos aplinkybes, kaltės formą ir rūšį siūlė kaltinamajam S. P. skirti arešto bausmę. Kaltinamasis bei jo gynėja prašė skirti baudos bausmę, kurios vykdymą išdėstyti. S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nors jis ir nedirba šiuo metu, bet ketina įsidarbinti, gauna apie 500 eurų nedarbo išmoką, kuri jau mažėja, gyvena kartu su mama, prisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, jo mama, nors ir yra pensinio amžiaus, dirba kaimo parduotuvėje.

15. Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus vertina tai, kad S. P. Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2025 m. gegužės 7 d., nedarbo draudimo išmoka jam gali būti mokama 9 mėnesius, vadinasi nedarbo išmoką gaus iki 2026 m. vasario mėnesio (Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis galėtų kas mėnesį mokėti iki 300 eurų, jis ieškosis darbo, tačiau teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad turėtų realių darbo pasiūlymų ir artimiausiu metu ketintų įsidarbinti, todėl šiuo atveju, net ir išdėsčius baudos mokėjimą dalimis tai būtų neproporcinga bausmė ir nebūtų pasiekti bausmės tikslams keliami reikalavimai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina arešto bausmė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas sunkus neblaivumas, skirtina prokuroro siūloma 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu.

16. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo S. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. lapkričio 15 d., 00:01 val. iki 2025 m. lapkričio 15 d. 11:04 val., t. y. viena para (b. l. 90-92, 95-96).

17. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.).

18. S. P. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas arešto bausme, todėl teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų nepaskiriant jam intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti S. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, todėl paskirtos arešto bausmės vykdymas S. P. atidėtinas įstatyme nustatytam terminui, t. y. 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bei viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį: neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalis, 6 dalies 5, 7, 10 punktai). Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus S. P. be realaus arešto bausmės atlikimo.

19. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1, 7 punktuose, 3 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas.

20. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

21. Prokuroras prašė taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviejų metų laikotarpiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis S. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, jis teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

22. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė kaltinamajam S. P. skirti specialiosios teisės atėmimą dvejų metų laikotarpiui. Teismui sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad S. P. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas neteistas (teistumui išnykus), baustas administracine tvarka (yra nesumokėjęs vienos jam skirtos administracinės nuobaudos, kitas jam skirtas nuobaudas yra sumokėjęs), teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau teismas vertina tai, kad padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog tik uždraudus įgyti ir naudotis specialia teise įstatymo numatytam dvejų metų terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę dienos, t. y. 2025 m. lapkričio 15 d . (b. l. 102-104).

23. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

24. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 98-104) – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

25. Kardomoji priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui: keleivinis automobilis BMW 530D, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr.: - , markė: BMW, modelis: 530D, spalva: JUODA, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: dyzelinas, pagaminimo metai: - , 1.00 vnt. vertė: - Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti automobilio disponavimą, valdymą, tvarkymą savo nuožiūra, perdavimą, pardavimą kitiems asmenims, apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir automobilio konfiskavimo įvykdymo, o jam įsiteisėjus ir konfiskavus automobilį – panaikintina.

Dėl turto konfiskavimo

26. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

27. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

28. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

29. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas S. P. vardu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis priklauso kaltinamajam, ši transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas.

30. 2025 m. lapkričio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2025-13098 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam S. P. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo S. P. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Zoja Kastėnienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos S. P. sudaro 104,17 Eur.

31. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

32. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

33. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), S. P. parinko gynėją advokatę Zoją Kastėnienę. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat teismui neturint duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš S. P. nepriteistinos.

34. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu – saugomi automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini; automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) – supakuoti į voką, prisegti prie baudžiamosios bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini konfiskavimą vykdančiai institucijai; DVD diskas su vaizdo įrašais supakuotas į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu teismas

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti S. P. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skirti įpareigojimus – neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo S. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. lapkričio 15 d., 00:01 val. iki 2025 m. lapkričio 15 d. 11:04 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra atlikta 1 (viena) arešto para.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, S. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Kardomąją priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą – S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui: keleiviniam automobiliui BMW 530D, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr.: - , markė: BMW, modelis: 530D, spalva: JUODA, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: dyzelinas, pagaminimo metai: - , 1.00 vnt. vertė: - Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti automobilio disponavimą, valdymą, tvarkymą savo nuožiūra, perdavimą, pardavimą kitiems asmenims, apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir automobilio konfiskavimo įvykdymo, o jam įsiteisėjus ir konfiskavus automobilį – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo S. P. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu – saugomus automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti;

- automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – supakuotą į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- DVD diską su vaizdo įrašais supakuotą į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.