Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dovilė Sanačinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas ir Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarė Marija Miliūnienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Po sutuoktinio E. K. mirties S. K. liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo už elektros energiją, šildymą, vandenį (kitas paslaugas), kosmetiškai remontavo butą. Minėtas butas įregistruotas tik motinos vardu, ji jame nuo 1990 m. kovo 5 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą, gyveno ten iki pat savo mirties. S. K. palaidojo sutuoktinį savo lėšomis, apmokėjo visas laidotuvių išlaidas, sutvarkė ir visą gyvenimą iki pat mirties prižiūrėjo jo kapą, saugojo sutuoktinio nuotraukas. Niekas kitas į palikimą po E. K. mirties nepretendavo, paveldėjimo bylos užvedęs nebuvo. (Duomenys neskelbtini) tėvai pas Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarę Česlavą Bogdiun sudarė tarpusavio testamentą, kuriuo susitarė, kad kitą pergyvenęs sutuoktinis paveldi visą jo turtą, tame tarpe ir minimą butą, o po abiejų sutuoktinių mirties visą turtą paveldi pareiškėjas, t. y. sūnus V. K.. S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą priėmė pareiškėjas, t. y sūnus V. K.. Tą patvirtina 2025 m. sausio 20 d. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės išduotas liudijimas. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų notariškai įformintas palikimas.

5. Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarė Marija Miliūnienė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo V. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo tėvai E. K. ir S. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu 1992 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tėvai įsigijo butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ buto savininke nurodyta motina S. K..

8. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo tėvų buto įsigijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo SŠK. Tiek SŠK, tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis ir įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika)

9. Atsižvelgiant į tai, butas buvo įsigytas pareiškėjo tėvų E. K. ir S. K. santuokos metu, darytina išvada, kad jis priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.

10. Pareiškėjo tėvas E. K. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po jo mirties liko palikimas: ½ dalis buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). S. K. nustatytu trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, terminas priimti palikimą yra praleistas.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad po sutuoktinio E. K. mirties S. K. liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo už elektros energiją, šildymą, vandenį ir kitas paslaugas, kosmetiškai remontavo butą. Butui nėra jokių skolų nei už elektros energiją, nei už šiukšlių išvežimą, tai patvirtina su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai. 2025 m. sausio 31 d. Gyventojų registro išrašo duomenys patvirtina, kad nuo 1990 m. kovo 5 d. pareiškėjos motinos deklaruota gyvenamoji vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur taip pat yra deklaruota ir pareiškėjo gyvenamoji vieta. Pareiškėjo tėvams santuokoje gimė du sūnūs– pareiškėjas V. K. ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Niekas kitas į palikimą po E. K. mirties nepretendavo, paveldėjimo bylos užvedęs nebuvo. Tą patvirtina 2025 m. sausio 20 d. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės išduotas liudijimas ir Testamentų registro išrašas. Pareiškėjas taip pat yra pateikęs (duomenys neskelbtini) testamentą, kuris patvirtina, kad pareiškėjo tėvai buvo susitarę, kad kitą pergyvenęs sutuoktinis paveldi visą jo turtą, įskaitant ir minimą butą, o po abiejų sutuoktinių mirties visą turtą paveldi pareiškėjas, t. y. sūnus V. K..

12. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

13. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 27–28 punktai).

14. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas neįžvelgia pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėjo motina S. K. po sutuoktinio E. K. (pareiškėjo tėvas) mirties faktiškai pradėjo valdyti pareiškime nurodytą palikėjo nekilnojamąjį turtą, juo rūpindamasi kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po E. K. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti ir juo rūpintis juo kaip savo turtu, ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

15. Taigi, mirusiojo E. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), tokiais savo veiksmais S. K. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

16. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo motina S. K. po sutuoktinio E. K. (pareiškėjo tėvas) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po E. K. mirties, paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo V. K. (V. K.) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. K. (V. K.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina S. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui E. K. (E. K.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė visą jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.