- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-2036-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24738-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- UAB „HAGO“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „HAGO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „HAGO“ pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio V. M. 2016 m. birželio 27 d. patvarkymą dėl pareiškėjo skundo ir išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. birželio 13 d. skundą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 13 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. gegužės 30 d. antstolio V. M. raštą, kuriuo jis atsisakė stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. S2-67487, ir sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus, kol Nacionalinė žemės tarnyba išspręs skolininko pasiūlymą sudaryti taikos sutartį. Antstolis 2016 m. birželio 27 d. patvarkymu dėl skolininko skundo įvertino jam pateikto dokumento turinį ir nelaikė jo skundu dėl antstolio veiksmų, nes pateiktas dokumentas neatitiko įstatyme nustatytų skundo turinio reikalavimų. Nurodytu patvarkymu antstolis išaiškino skolininkui (pareiškėjui), kad šis patvarkymas neužkerta kelio skolininkui CPK nustatyta tvarka pateikti skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad skundą teikia tiesiogiai teismui, nes antstolis nepersiuntė skundžiamo patvarkymo su pareiškėjo skundu teismui. Tačiau teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad skundai dėl antstolio veiksmų negali būti teikiami tiesiogiai teismui (CPK 512 str.). Taigi teismas sprendė, kad pareiškėjo skundą dėl antstolio V. M. patvarkymo dėl skolininko skundo atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas UAB „HAGO“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas padavė skundą tiesiogiai teismui, remdamasis CPK 510 straipsnio 4 dalimi, todėl teismas, spręsdamas apelianto skundo priėmimo klausimą, privalėjo vertinti antstolio 2016 m. birželio 27 d. patvarkymą ne vien formaliu požiūriu, t. y. ne tik formaliai konstatuodamas, kad antstolio patvarkyme pareiškėjui buvo išaiškinta, kad skundas turi būti paduodamas antstoliui. Teismas privalėjo bent preliminariai patikrinti, ar antstolio 2016 m. birželio 27 d. patvarkyme nurodomos aplinkybės yra pagrįstos, t. y. ar apelianto pateiktas antstoliui 2016 m. birželio 13 d. skundas tikrai neatitiko kokių nors tokiam skundui taikomų įstatymo reikalavimų.
2. Antstolio patvarkyme nebuvo nurodyti konkretūs apelianto skundo neatitikimai įstatyme numatytiems reikalavimams, o teismas taip pat tik atkartojo antstolio patvarkymo sakinį. Taigi nutarties motyvai nurodant pagrindinę atsisakymo priimti skundą priežastį yra pernelyg abstraktūs ir nepagrįsti konkrečia įstatymo norma.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymuose apskritai nenumatyta antstolio teisė spręsti dėl skundo turinio netinkamumo.
4. CPK normos jokių specifinių reikalavimų skundo dėl antstolio veiksmų formai ar jo turiniui nenumato. Tokiems skundams yra taikomi bendrieji CPK procesiniams dokumentams keliami reikalavimai (CPK 111 str.), kuriuos apelianto skundas atitiko. Taigi apeliantas nematė pagrindo ir neturėjo pareigos taisyti skundą ir dar kartą pakartotinai teikti jį antstoliui.
5. Antstolio 2016 m. birželio 27 d. patvarkymas pagal savo prasmę reiškia, kad antstolis netenkino apelianto skundo. Netenkinęs skundo antstolis jo nepersiuntė teismui, kaip to reikalauja CPK 510 straipsnio 4 dalis. Taigi teismas, nepriimdamas apelianto pateikto skundo (su kuriuo buvo teikiamas ir antstoliui jau teiktas 2016 m. birželio 13 d. skundas) bei nurodydamas skundą dar kartą teikti antstoliui, pažeidė CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytą ginčų dėl antstolio veiksmų priėmimo ir nagrinėjimo tvarką. Be to, teismas netinkamai taikė ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, numatantį atsisakymo priimti nagrinėti skundą teisme pagrindą, kuomet ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
6. Teismas pažeidė apelianto teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos (2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2014; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto skundą, motyvuodamas tuo, kad skundai dėl antstolio veiksmų negali būti teikiami tiesiogiai teismui. Taigi atsisakymą priimti skundą teismas iš esmės grindė aplinkybe, kad apeliantas nesilaikė Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos ikiteisminės skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos.
Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Taigi, nors konstitucinė teisė kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų ribojama tam tikra sąlyga – pažeista teisė gali būti apginta tik tuo atveju, jei asmuo į teismą kreipiasi laikydamasis įstatyme nustatytos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos – kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad šios tvarkos laikymasis negali būti pernelyg formalizuotas, kitaip gali būti pažeista aptariama asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2014).
CPK 510 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 str. 2 d.); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 str. 3 d.); jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui; teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 str. 4 d.).
Byloje nustatyta, kad apeliantas antstoliui V. M. pateikė 2016 m. birželio 13 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2016 m. gegužės 30 d. raštą, kuriuo antstolis atsisakė sustabdyti vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. S2-67487, ir sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus iki tol, kol išieškotoja Nacionalinė žemės tarnyba išspręs skolininko pasiūlymą dėl taikaus skolos padengimo. Antstolis 2016 m. birželio 27 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nusprendė nelaikyti apelianto 2016 m. birželio 13 d. dokumento skundu dėl antstolio veiksmų, kadangi šis dokumentas neatitinka įstatyme nustatytų skundo turinio reikalavimų, bei išaiškino apeliantui, kad šis antstolio patvarkymas neužkerta jam kelio CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka pateikti antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų, atitinkantį šio procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus. Apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio 2016 m. birželio 27 d. patvarkymą bei išnagrinėti apelianto 2016 m. birželio 13 d. skundą iš esmės. Teismas, kaip minėta, skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto skundą, konstatavęs, kad apeliantas nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad teismas, spręsdamas apelianto skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą, netinkamai taikė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką reglamentuojančias teisės normas ir todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Kaip minėta, pagal CPK nustatytą teisinį reglamentavimą, antstoliui neišnagrinėjus skundo per įstatyme nustatytą terminą (arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavus teismui), asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo (arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui).
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad antstolis jam pateikto apelianto 2016 m. birželio 13 d. skundo neišnagrinėjo, t. y. nei patenkino skundo, nei priėmė patvarkymo atsisakyti patenkinti skundą (pavyzdžiui, dėl esminio skundo neatitikimo įstatymo reikalavimams), o priėmė patvarkymą nelaikyti apelianto pateikto dokumento skundu dėl antstolio veiksmų. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantas, pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, įgijo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą, skųsdamas antstolio neveikimą (šiuo atveju išreikštą 2016 m. birželio 27 d. patvarkymu, kuriuo antstolis iš esmės atsisakė nagrinėti pateiktą skundą įstatymo nustatyta tvarka (nepripažindamas jo skundu)), bei kartu prašyti teismo išnagrinėti 2016 m. birželio 13 d. skundą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir apelianto skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo UAB „HAGO“ skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.