Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora" ieškinį atsakovui V. D. dėl įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui sutinkamai su LR CPK 130 str. nuostatomis, t. y. procesinius dokumentus įteikiant viešo paskelbimo būdu, buvo pranešta apie ieškinio teisme gavimą bei atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovas nustatytais terminais atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas atsakovui priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sutinkamai su LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d. nuostatomis, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-02-08 AB „Swedbank“ ir atsakovas sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB „Swedbank“ suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo nurodytą kreditą grąžinti sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Swedbank“ tarp jo ir atsakovo sudarytą sutartį nutraukė, nes atsakovas nevykdė jam sutartyje numatytų prievolių grąžinti atsakovui paskolintą sumą sutartyje numatytais terminais bei tvarka. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-12-06 ieškovas ir AB „Swedbank“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), be to, 2013-01-28 sudarė priedą prie šios sutarties Nr. 1, sutinkamai su kurio nuostatomis ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą yra pranešta raštu, sutinkamai su LR CK 6.109 str. nuostatomis.

Sutinkamai su LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatomis, skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuojama, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (LAT 2010-11-29 nutartis Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (LAT 2011-03-14 nutartis Nr. 3K-3-105/2011).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas atsakovui yra išsiuntęs rašytinį pranešimą apie reikalavimo teisės į atsakovą perleidimą, be to, ieškovo ieškinys atsakovui buvo įteiktas sutinkamai su LR CPK 123 str. ir LR CPK 130 str. nuostatomis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą yra informuotas tinkamai (LR CK 6.109 str. 7 d.).

Sutinkamai su LR CK 6.38 str. nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutinkamai su LR CK 6.256 str. 1 d. nuostatomis, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutinkamai su LR CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas jam paskolintos sumos nėra grąžinęs nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovui. Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176 str. – 179 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas pilnutinai bei iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotina 306,49 EUR skola.

Sutinkamai su LR CK 6.872 str. 1 d. nuostatomis, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad sutinkamai su tarp atsakovo ir banko sudarytos sutarties nuostatomis, atsakovas įsipareigojo mokėti įsipareigojo mokėti 25 procentų dydžio metines palūkanas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. Palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas už laikotarpį nuo 20143-01-28 iki 2019-07-10 atsakovui paskaičiavo 496,49 EUR palūkanas. Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176 str. – 179 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas pilnutinai bei iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotina 496,49 EUR palūkanos.

Sutinkamai su LR CK 6.71 str. nuostatomis, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui delspinigius, kurių dydį nustato sutartis, įstatymas arba teismas, jei prievolė yra neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. delspinigių paskaičiavimo akto, Palūkanų delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas atsakovui už laikotarpį nuo 2019-01-11 iki 2019-07-10 (180 d.) paskaičiavo iš viso 56,22 EUR dydžio delspinigius, be to, ieškovas taip pat prašo išieškoti iš atsakovo 89,37 EUR palūkanų delspinigių. Bendra ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma sudaro 145,59 EUR. Tiek iš atsakovo Sutarties su banku tiek delspinigių paskaičiavimo akto, Palūkanų delspinigių paskaičiavimo akto yra matyti, kad atsakovui delspinigiai paskaičiuoti taikant 0,1 procento dydžio delspinigių normą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp atsakovo ir banko buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo kredito sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos, be to, sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, jog, nors pradinis kreditorius vartojimo kredito su atsakovu sutartį sudarė dar prieš minėto įstatymo įsigaliojimą, tačiau LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatytas maksimalus delspinigių už pradelstus mokėjimus dydis – 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, vertintinas kaip orientacinis, bylojantis apie įstatymų leidėjo valią riboti kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių dydį sandorių sudarytų su vartotojais atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2014-02-15 nutartis Nr. 2A-351-302/2014). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovo 145,59 EUR dydžio delspinigius yra pažeidžiantis atsakovo kaip vartotojo teises, todėl iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotini 72,80 EUR dydžio delspinigiai, o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas.

Sutinkamai su LR CK 6.872 str. 1 d. nuostatomis, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

Iš tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 11-013018-EG turinio matyti, kad atsakovas įsipareigojo mokėti 25 procentų dydžio metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (LAT 2003-09-18 nutartis Nr. 3K-7-751/2003). Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176 str. – 179 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašymas išieškoti iš atsakovo 25 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 306,49 EUR kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-26) iki visiško skolos grąžinimo dienos yra pagrįstas ir tenkintinas pilnutinai.

Sutinkamai su LR CK 6.57 str. nuostatomis, su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė 0,80 EUR dydžio skolos išieškojimo išlaidas, kurias susidarė ieškovui siunčiant pranešimus atsakovui apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą. Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176 str. – 179 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas pilnutinai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotina 0,80 EUR skolos išieškojimo išlaidų.

Sutinkamai su LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos (876,58 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir sutinkamai su LR CK 1.138 str., 6.62 str. - 6.63 str., 6.37 str. 1 d., 6.38 str., 6.72 str., 6.101 str., 6.210 str. 1 d., 6.249 str. 4 d. 3 p., 6.874 str. 1 d. nuostatomis, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai išieškotina 306,49 EUR skola, 496,49 EUR palūkanos, 72,80 EUR delspinigiai, 0,80 EUR skolos išieškojimo išlaidos, 25 proc. dydžio sutartinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (306,49 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (876,58 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Sutinkamai su LR CPK 93 str. 2 d. nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai išieškotinas 21,00 EUR žyminis mokestis.

Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“) nuostatomis, iš atsakovo valstybės naudai nėra išieškotinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nes jos neviršija įsakyme numatytos minimalios 3,00 EUR sumos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Išieškoti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai 306,49 EUR skolą, 496,49 EUR palūkanų, 72,80 EUR delspinigių, 0,80 EUR skolos išieškojimo išlaidų, 25 proc. dydžio sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (306,49 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (876,58 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21,00 EUR žyminį mokestį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas turi teisę sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. 3 p. reikalavimus. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas, nuo sprendimo priėmimo dienos per 20 dienų apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.