- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- e2-397-618/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14971-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- E. R.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, Ingridai Jušenkienei, Kristinai Uktverytei, dalyvaujant ieškovei R. R., jos bei trečiojo asmens atstovei advokatei R. A. Š., atsakovui A. K., jo atstovei advokatei A. M., trečiajam asmeniui E. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo E. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 4706,33 Eur (16250,00 Lt) skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su ieškovės dukterimi E. R. buvo pora, nusprendė kartu gyventi ir bendram gyvenimui savo nuosavybėn įsigyti būstą. Atsakovas kartu su ieškovės dukra nusprendė lygiomis dalimis po ½ nusipirkti 6 arų žemės sklypą su sodo pastatu (duomenys neskelbtini). Kadangi savo asmeninių pinigų atsakovas neturėjo, ieškovė atsakovui paskolino nuosavybės įsigijimui 16250,00 Lt. Pinigus už atsakovo įsigytą turtą pervedė į turto pardavėjo R. J. sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad „sumoka pagal sutartį už E. R. ir A. K.“. Paaiškino, kad skolą atsakovas žadėjo grąžinti po šešių mėnesių, susitvarkęs dokumentus ir paėmęs paskolą iš banko. Pasitikėdama atsakovu dėl 16250,00 Lt paskolos rašytinės sutarties nesudarė, tačiau apie sumokėtus pinigus už atsakovo įsigytą turtą – sodo sklypą su namu - patvirtina 2013-05-29 mokėjimo nurodymas ir 2013-05-29 pirkimo pardavimo sutartis, kurios 4.1. punkte įrašyta, kad 2013-05-29 32500,00 Lt mokėjimo pavedimą pirkėjų prašymu įvykdė R. R. Nurodė, kad praėjus skolos grąžinimo terminui paprašė atsakovo skolą grąžinti, tačiau atsakovas net ir po raštiško pranešimo skolos negrąžino. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas su ieškovės dukterimi E. R. gyvendami kartu nusprendė įsigyti sodo namą su žemės sklypu, tačiau pinigų tam neturėjo, todėl paprašė, kad ji, R. R., už juos sumokėtų, atsakovas žadėjo imti paskolą ir pinigus už savo dalį grąžinti per šešis mėnesius. Atsakovu pasitikėjo, laikė šeimos nariu, būsimu žentu. Rašytinės paskolos sutarties su atsakovu nesudarė, nes pati apie tai nepagalvojo, to padaryti nepasiūlė ir notaras. Turto nepirko tik dukters vardu, kadangi atsakovas turėjo skaudžią patirtį su ankstesne drauge, kuri jį išvarė be daiktų, todėl norėjo, kad duktė su atsakovu būtų lygiaverčiai gyvendami kartu. Taip pat nurodė, kad atsakovui ir E. R. gyvenant kartu jiems nuolat trūko pinigų pragyvenimui, ji, R. R., padėdavusi finansiškai, taip pat pirko daiktus namo įrengimui: duris, signalizaciją, ir t.t., kol galiausiai 2014 m. birželio mėn. jie išsiskyrė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jokių pinigų ieškovė atsakovui neskolino, jokios paskolos sutarties su ieškove sudaręs nebuvo, bei jokių pinigų nebuvo įsipareigojęs ieškovei grąžinti. Paaiškino, kad ieškovė pervedė pinigus už atsakovo ir savo dukters vardu perkamą būstą iš savo sąskaitos, kad nereikėtų nešiotis grynųjų pinigų. Savo ½ dalies namo įsigijimui atsakovas pinigus davė grynais, pinigus perdavė ieškovės dukteriai E. R.: jei pastaroji atsakovo pinigų ieškovei neperdavė, jų reikėtų reikalauti iš E. R., o ne iš atsakovo. Pažymėjo, kad sodo namo ir žemės sklypo bendrasavininke E. R. šalių bendro gyvenimo metu visiškai pasitikėjo, ji naudojosi atsakovo banko kortelėmis, grynaisiais pinigais. Taip pat nurodė, kad skolintis pinigų iš fizinio asmens nebuvo reikalo, kadangi visada dirbo, turi kreditinę banko kortelę tam atvejui, jei pinigų prireiktų daugiau nei uždirba. Atsakovui ir E. R. išsiskyrus įsigytu būstu niekas nesinaudoja, nes jo remontas nebaigtas. Paaiškino, kad siūlė perleisti savo dalį E. R., tačiau šalys nesusitarė dėl kainos. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad to, jog už turtą mokėtų ieškovė bankiniu pavedimu, norėjo E. R., tam, kad nereikėtų nešiotis grynųjų. Pinigų sodo namo ir žemės sklypo pirkimui turėjo, kadangi iki draugystės su ieškovės dukterimi E. R. ne vienerius metus gyveno ir dirbo užsienyje – Airijoje, grįžęs į Lietuvą taip pat nuolat dirbo, be to, keletą kartų per metus po kelis mėnesius vyko uždarbiauti į Norvegiją. Nors ir buvo pasiėmęs kreditą iš Bigbank AS automobilio pirkimui, tačiau už kreditą mokėjo motina, kadangi automobilis buvo skirtas jai. Tiek grynais pinigais, kuriuos laikė spintoje dėžutėje, tiek banko kreditinėmis kortelėmis naudojosi E. R., ja pasitikėjo, jai buvo palikti prisijungimo duomenys. Laiko, kad iš sutaupytų pinigų E. R. ir turėjo grąžinti pinigus ieškovei, kadangi jų buvo pakankamai, o jei ji to nepadarė ir pinigus iššvaistė, tai ji ir turi atsakyti.
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Neturėdami nuosavo būsto, nusprendė kartu įsigyti sodo sklypą su namu (duomenys neskelbtini), už 33500 Lt. Kadangi su atsakovu asmeninių lėšų neturėjo, todėl paprašė ieškovės paskolinti pinigų nuosavo būsto įsigijimui, o su ieškove susitarė, kad skolą grąžins per pusę metų, paėmę paskolą iš banko. Taigi, atsakovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo ½ žemės sklypo ir sodo pastato, visiškai neinvestavęs savo asmeninių lėšų. Paaiškino, kad 2013-05-29 perkant nekilnojamąjį turtą atsakovas buvo pasiėmęs paskolą automobilio įsigijimui, todėl sumokėjus mėnesio paskolos dalį, jam uždirbamų pinigų neužtekdavo pragyvenimui. Atsakovas pasiskolintų 16750 Lt ieškovei iki šiol negrąžino, nes jam niekada nelikdavo pinigų skolai grąžinti, jis mokėdavo ne tik greitųjų kreditų įmonei už pasiimtą kreditą automobiliui pirkti, bet ir už išsimokėtinai pasiimtą mobiliųjų telefoną. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad ji, E. R., naudojosi jo asmenine sąskaita ir buvo jo išlaikoma, priešingai, atsakovas savanaudiškai naudojosi ieškovės ir trečiojo asmens patiklumu, ieškovė pastoviai rėmė ir teikė materialinę paramą pinigais E. R. ir atsakovo įsigyto būsto gerinimui, o ji, E. R., nuolat iš savo asmeninių pinigų pervesdavo į atsakovo sąskaitą lėšas bei už atsakovą mokėjo jo paskolą greitųjų paskolų įmonei Bigbank AS filialui, už mobiliojo ryšio paslaugas, sodininkų bendrijai nario mokestį, už automobilio draudimą, malkas ir pan. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas pinigų neturėjo, skolinosi jų iš ieškovės kelionėms į Norvegiją, grįžęs iš uždirbtų pinigų grąžindavo skolas. Ieškovei pinigų atsakovas negrąžino, nes tokios sumos neturėjo. Tuo tarpu atsakovo minimi gryni pinigai, laikomi dėžutėje, buvo jos, E.R.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. K. parodė, kad yra atsakovo motina. Paaiškino, kad atsakovas du tris kartus per metus keliems mėnesiams vykdavo uždarbiauti į užsienį, taip pat visą laiką dirbo Lietuvoje, todėl laiko, kad turėjo savų pinigų sodo namo ir žemės sklypo pirkimui. Kreditą iš Bigbank AS atsakovas ėmė savo vardu, tačiau įmokas mokėjimo ji, G. K. Apie nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo aplinkybes, taip pat tai, kas mokėjo už atsakovo įsigyjamą turtą nežino, nes niekas tokios informacijos nesuteikė.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad yra atsakovo motinos G. K. sugyventinis. Nurodė, kad apie tai, jog atsakovas kartu su E. R. įsigijo sodo namą ir žemės sklypą sužinojo po sandorio sudarymo, sandorio sudarymo aplinkybės, taip pat, kas mokėjo už atsakovo dalį nežino, tačiau laiko, kad atsakovas turėjo pakankamai pinigų, kad sumokėtų už savo dalį.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. M. parodė, kad yra atsakovo, kurį pažįsta apie dešimt vienuolika metų, draugė, su atsakovu nuolat bendrauja. Paaiškino, kad iš atsakovo sužinojo, kad jis perka sodo namą, atsakovas sakė, kad jis bus registruojamas draugės E. R. vardu. Ji, G. M., sakiusi, kad sodo namą reikėtų registruoti atsakovo vardu, nes kitaip jį gali apgauti, jei su E. R. santykiai nutrūktų. Vėliau sužinojo, kad sodo namas registruotas abiejų – atsakovo ir E. R. – vardu. Laiko, kad atsakovas pinigų turėjo, kadangi ilgus metus gyveno ir dirbo Airijoje, vėliau grįžęs į Lietuvą taip pat dirbo, bei vykdavo uždarbiauti į užsienį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo E. R. kaip pirkėjai ir R. J. kaip pardavėjas 2013-05-29 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo E. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį įsigijo 0,0602 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Ž(duomenys neskelbtini), už 33500 Lt kainą, kurią lygiomis dalimis, t. y. po 16750 Lt moka abu pirkėjai (Sutarties 3.1., 3.2. punktai). Sutarties 4.1. punktas, reglamentuojantis atsiskaitymo tvarką, numato, kad pirkėjai lygiomis dalimis sumokėjo visą daiktų kainą prieš pasirašant sutartį tokia tvarka: 1000 Lt grynais pinigais, 32500 Lt bankiniu pavedimu – 2013-05-29 mokėjimo nurodymu, kurį įvykdė R. R. Šalys susitarė, kad nepaisant to, jog 2015-05-29 mokėjimo pavedimą pirkėjų prašymu įvykdė R. R., kainos sumokėjimas bankiniu pavedimu laikomas atliktu abiejų pirkėjų vardu ir lygiomis dalimis. Iš 2013-05-29 mokėjimo nurodymo Nr. 1 matyti, kad ieškovė R. R. pervedė R. J. 32500 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant: „pagal sutartį Nr. GB-3904 sumokama už E. R. ir A. K.“. 2014-10-22 pranešimu ieškovė R. R. kreipėsi į atsakovą A. K., prašydama per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti 16250 Lt įsiskolinimą, kuris atsirado ieškovei pagal 2013-05-29 pirkimo – pardavimo sutartį sumokėjus už atsakovo įsigytą ½ dalį žemės sklypo ir sodo pastato, esančius (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai, 2 dalyje – kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, o 3 dalyje – kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tai reiškia, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė). Trečiasis asmuo už skolininką prievolę gali įvykdyti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva ir be įgaliojimo ar perįgaliojimo. Tokia taisyklė nustatyta teisingumo interesais, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir laiku. Įstatyme ar šalių sutartyje taip pat gali būti nustatytas draudimas tretiesiems asmenims įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2006; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014). Pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius kvalifikuoja teismas, todėl aplinkybė, kad ieškovė ieškinyje ieškinio teisiniu pagrindu nurodo iš paskolos teisinių santykių kylančias nuostatas (CK 6.870 – 6.873 straipsniai), teismo nesaisto.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 4706,33 Eur (16250,00 Lt) skolą, kuri susidarė ieškovei sumokėjus už atsakovo įsigytą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas su ieškovės jam pareikštais reikalavimais nesutinka, nurodydamas, jog ieškovės pavedimu pardavėjui sumokėti pinigai už atsakovo įsigytą sodo namą ir žemės sklypą yra grąžinti. Šioje byloje ieškovė savo reikalavimą atsakovui grindžia bankiniu mokėjimo nurodymu, kuriuo už atsakovo pagal 2013-05-29 pirkimo – pardavimo sutartį įsigytą sodo namo ir žemės sklypo dalį ieškovė pardavėjui pervedė 32500 Lt (atsakovo dalis – 16250 Lt). Byloje nėra šalių ginčo, kad ieškovė bankiniu pavedimu sumokėjo 16250 Lt sumą už atsakovo įsigytą ½ dalį sodo namo bei žemės sklypo, pinigus pervesdama į pardavėjo sąskaitą, šis nekilnojamasis turtas yra registruotas atsakovo vardu, šalys, taip pat turto pardavėjas buvo susitarę, kad ieškovė sumokės turto kainą (Pirkimo – pardavimo sutarties 4.1. punktas), todėl nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų išimčių, tačiau, atsakovo teigimu, šis veiksmas ieškovės buvo atliktas patogumo dėlei, atsakovui turint tik grynuosius pinigus, bei kad už jo įsigytą turto dalį ieškovės sumokėti pinigai jai turi būti grąžinti, kadangi pinigų atsakovas visada turėjo, jais disponavo trečiasis asmuo E. R., kuri ir turėjo ieškovei pinigus grąžinti. Taigi, byloje yra neginčijamai nustatyta, kad ieškovė už atsakovą 2013-05-29 mokėjimo nurodymu sumokėjo 16250 Lt už jo įsigyjamą nekilnojamojo turto dalį, t. y. įvykdė atsakovo prievolę trečiajam asmeniui ir dėl to ieškovei perėjo pirminio kreditoriaus teisės (CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalys). Taip ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti jos trečiajam asmeniui sumokėtas atitinkamas sumas. Byloje sprendžiamas ginčas, ar atsakovas skolą ieškovei grąžino. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti skolos grąžinimo faktą tenka skolininkui (CPK 178 straipsnis).
CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002; kt.). Taigi vertinant atsakovo teiginius, jog pinigai ieškovei turi būti grąžinti, ir šį veiksmą turėjusi atlikti ieškovės duktė trečiasis asmuo E. R., byloje atsižvelgtina į šioje faktinėje situacijoje įrodinėjimo naštos šalims paskirstymą ir įrodymų leistinumo principo įgyvendinimą. Byloje pinigų perdavimą patvirtina mokėjimo nurodymas, pagal kurį ieškovė pervedė 16250 Lt sumą trečiajam asmeniui už atsakovo prievolę. Todėl atsakovas, esant faktinių duomenų apie jo prievolės įvykdymą ieškovės lėšomis, turėjo prievolę (procesinę pareigą) pateikti įrodymus apie šių pinigų grąžinimą ieškovei. Vykdydamas šią pareigą atsakovas banko sąskaitos išrašais, pažymomis apie darbo užmokestį, liudytojų parodymais įrodinėjo, jog pinigų turto įsigijimui turėjo pakankamai, o už turtą apmokėjo ieškovė bankiniu pavedimu, kadangi atsakovas pinigus turėjo grynaisiais pinigais, kurių nenorėjo neštis į sandorio sudarymo vietą. Vertinant atsakovo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumą, pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai G. K., A. L., G. M. jokių su pirkimo – pardavimo sandoriu susijusių aplinkybių, taip pat to, kas mokėjo už atsakovo įsigytą turtą, bei to, kad atsakovas ieškovės sumokėtus pinigus būtų grąžinęs nurodyti negalėjo, kadangi šiuose šalių santykiuose nedalyvavo. Šie asmenys teparodė tai, kad atsakovas keletą kartų per metus keletui mėnesių vykdavo uždarbiauti į užsienį, todėl galimai pinigų turto pirkimui turėjo, tačiau nei santaupų dydžio, nei jų realaus egzistavimo patvirtinti negalėjo. Pasisakant dėl atsakovo pateiktų įrodymų, kurie neva pagrindžia geros jo turtinės padėties buvimą bei galėjimą įsigyti nekilnojamojo turto – banko sąskaitos išrašus, pažymas apie gautą darbo užmokestį - pažymėtina, kad šie duomenys rodo, kad atsakovas nuolat gaudavo atitinkamas pajamas, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovas ieškovės už atsakovą trečiajam asmeniui sumokėtus pinigus grąžino. Taip pat tai, kad atsakovas vykdavo uždarbiauti į užsienį (Norvegiją), bei atlygį už darbą neva gaudavo grynaisiais pinigais, kuriais, pasak atsakovo, disponavo trečiasis asmuo E. R., taip pat savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad jis skolą ieškovei grąžino, nes tokio teiginio nepatvirtina byloje pateikti duomenys. Nors atsakovas nurodo, kad skolą ieškovei jo turėtomis santaupomis grynaisiais pinigais turėjo grąžinti ieškovės duktė trečiasis asmuo E. R., kuri, pasak atsakovo, disponavo jo pinigais, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikta: trečiasis asmuo neigia atsakovą turėjus reikiamą sumą pinigų, neigia, kad pinigai ieškovei buvo grąžinti, ieškovė taip pat neigia atgavusi sumokėtus pinigus. Pažymėtina, kad skolos ieškovei grąžinimą leistų preziumuoti ieškovės pakvitavimas arba mokėjimo nurodymas apie tokios pačios sumos piniginių lėšų į ieškovės sąskaitą pervedimas, tačiau tokie duomenys byloje nepateikti, todėl net jei atsakovas pasitikėjo trečiuoju asmeniu, kad pastaroji perduos ieškovei pinigus skolai padengti, tačiau negavo patvirtinimo apie skolos grąžinimą, tai tokio veiksmo atlikimo ar neatlikimo rizika įrodinėjimo procese tenka šia aplinkybe besiremiančiam asmeniui – atsakovui. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.), konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas, kuriam pagal įstatymą tenka pareiga įrodyti skolos grąžinimo faktą, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, kitų tiesioginių ar netiesioginių neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimo faktą, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 4706,33 Eur (16250,00 Lt) skolą (CK 6.38 str., 6.50 str. 1, 3 d.).
Ieškovei atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 395,62 Eur (1366,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 106,00 Eur (366,00 Lt) už žyminio mokesčio sumokėjimą, ir 289,62 Eur (1000,00 Lt) advokato teisinei pagalbai apmokėti, ir kurios ieškinį patenkinus priteistinos ieškovei iš atsakovo.
CPK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų turi šalies procesines teises, įskaitant į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo E. R., buvusi ieškovės pusėje ir pasisakiusi už ieškinio patenkinimą, patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, ir kurios ieškinį patenkinus priteistinos trečiajam asmeniui iš atsakovo.
Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. K. 4706,33 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4706,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 395,62 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. R.
Priteisti iš atsakovo A. K. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui E. R.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.