- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- II-131-903/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00331-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. G.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. vasario mėn. 19 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-1663-2020 panaikinimo arba administracinio poveikio priemonės sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2020 m. vasario 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-7810-2020 J. G. už tai, kad jis 2020 m. vasario 19 d. 07.50 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), 120,00 km, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,49 ± 0,02 promilės girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2020 m. vasario mėn. 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1663-2020 J. G. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
J. G. skundu prašo nutarimą panaikinti arba sumažinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, nes gauti kraujo testo rezultatai rodo leistiną vairuoti automobilį normą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo J. G. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog J. G. alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0010“ pagalba nustatytas 0,49 promilės neblaivumo laipsnis transporto priemonės vairavimo metu ir nėra duomenų objektyviai leidžiančių teigti, kad pareigūnai, tikrindami asmens neblaivumą alkotesterio pagalba, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju J. G. neblaivumas buvo nustatytas sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis techninėmis priemonėmis – alkotesteriu, ir šie duomenys yra pakankami asmens neblaivumo faktui konstatuoti. J. G. 2020 m. vasario 19 d., 07.50 val., magistraliniame kelyje Šiauliai-Palanga, 120,00 km, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,49 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tai patvirtina alkotesterio duomenimis nustatytas faktas, administracinio nusižengimo protokolas, iš dalies ir Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei kita bylos medžiaga. Skundžiamasis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, J. G. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas ir pilnai įrodytas, todėl naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu J. G. prašė panaikinti nutarimą arba jį pakeisti, sumažinant baudą ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Paaiškino, kad alkoholį gėrė vakare, todėl nesutikdamas su alkotesterio parodymais dėl 0,49 promilės, nuvažiavo į Kretingos ligoninę. Į ligoninę nuvažiavo per 40 min. Pažeidimas užfiksuotas 07.50 val., o kraują pridavė 08.41 val., t. y. po 51 min. Nemano, kad jo organizmas per 1 val. pašalino 0,15 promilių. Jis yra dailidė, nevedęs, gyvena vienas, šiuo metu jis yra bedarbis, jį atleido dėl karantino. Anksčiau dirbo Plungėje. 2015 m. buvo baustas už vairavimą išgėrus, 2016 m. teismas sutrumpino teisių atėmimo terminą. Jam labai reikalingos teisės, nes jas turint lengviau susirasti darbą. Šiuo metu neturi pajamų, o paskirta bauda didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuojančios Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės) numato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).
Pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis J. G. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0010“ rodmenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, iš kurio matyti, jog J. G. 2020 m. vasario 19 d. 07.50 val. nustatytas 0,49 promilės girtumas. J. G. į bylą pateiktame 2020 m. vasario 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog atlikus kraujo, kuris buvo paimtas 2020 m. vasario 19 d. 08.41 val., tyrimą, J. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,34 promilės etilo alkoholio. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-255/2014 turinio matyti, kad ekspertas savo išvadoje be kita ko nurodė, kad per 1,5 val. alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje vidutiniškai sumažėja 0,23‰ (promilės), o daugiausiai gali sumažėti 0,3‰ (promilės). Esant išdėstytam, teismo nuomone, minėta specialisto išvada patvirtina tik tokias aplinkybes, kad alkoholio kiekis buvo būtent toks tik atliekant medicininį patikrinimą (praėjus maždaug 51 minutei nuo pažeidimo fiksavimo), tačiau nepaneigia to, kad J. G. buvo neblaivus atliekant jo neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams 2020 m. vasario 19 d. 07.50 val.
Teismo posėdžio metu J. G. patvirtino, kad pūtė į alkotesterį, buvo uždėtas naujas antgalis, alkotesterio parodymai buvo parodyti. Pažymėtina, jog asmens blaivumo faktas svarbus vairuotojo sustabdymo momentu, o ne praėjus maždaug valandai nuo pažeidimo fiksavimo. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl J. G. atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilti administracinei atsakomybei, priešingai nei baudžiamajai, nereikia kraujo tyrimo, užtenka, kad neblaivumas būtų nustatytas panaudojus specialią techninę priemonę – alkotesterį.
Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-60-2014).
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
J. G. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus ir, būdamas neblaivus (nustatytas 0,49 ± 0,02 promilės girtumas), sėdo už automobilio vairo ir ryte, kai yra intensyvus eismas, važiavo magistraliniame kelyje, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad J. G. ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – greičio viršijimą, aviacijos saugumo taisyklių pažeidimą, o 2015 m. yra baustas už analogišką nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. teismas, atsižvelgęs į tai, kad J. G. vairavimą išgėrus vertina kritiškai ir pažada, jog tokių atvejų nepasikartos, sutrumpino teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, tačiau J. G. ir vėl sėdo už vairo neblaivus, kas vėl gi rodo, kad jis iš ankstesnių baustumų išvadų nepadarė, nepateisino jam parodyto teismo pasitikėjimo. Be to, iš jo paaiškinimų spręstina, kad jis kritiškai savo elgesio nevertina ir dėl to nesigaili.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismo nuomone, piniginės baudos sumažinimas bei trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.
Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, J. G. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė sankcijos ribose, todėl keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario mėn. 19 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-1663-2020, nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario mėn. 19 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-1663-2020 palikti nepakeistą ir J. G. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.