Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, prašymą dėl teistumo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bauda dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir A. J. paskirta galutinė subendrinta 332 MGL (12 503,12 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. J. prašymas, kuriame prašoma panaikinti jo teistumą. Prašyme nurodyta, kad A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nurodyta, jog A. J. teismo paskirtą bausmę įvykdė 2021 m. rugpjūčio 2 d. (2021 m. liepos 26 d. sumokėjo —9 503,12 Eur, o 2021 m. rugpjūčio 2 d. — 3 000 Eur). Pareiškėjas nurodė, jog baudos sumokėti iš karto negalėjo, nes dėl teistumo ir blogos sveikatos būklės negalėjo rasti tinkamo darbo ir galimybė sumokėti baudą atsirado tik artimam giminaičiui sutikus paskolinti pinigų. Pažymėjo, jog neišnykęs teistumas jam kliudo susirasti darbą pagal jo kvalifikaciją, o kitokio darbo negali dirbti dėl sveikatos problemų.

Teismui pateikti AB „(duomenys neskelbtini) “ mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, jog 2021 m. liepos 26 d. A. J. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pervedė 9 503,12 Eur, o 2021 m. rugpjūčio 2 d. — 3 000 Eur (b. l. 2-3).

Teisme A. J. paaiškino, kad teistumas jam trukdo susirasti darbą. Siunčia savo gyvenimo aprašymą, tačiau privatus sektorius nereaguoja ir nekviečia į pokalbius, o biudžetinėse įstaigose negali dirbti, nes turi teistumą, susijusį su korupciniais nusikaltimais. Buvo pasiūlymas dirbti (duomenys neskelbtini), bet negalima to darbo dirbti, jeigu turi teistumą. Taigi, teistumas jam labai trukdo susirasti darbą ir gauti pajamas. Šiuo metu gauna 675 Eur (duomenys neskelbtini) pašalpą. Jo dukra jam sukūrė internetinį tinklapį, per kurį jis teikdavo (duomenys neskelbtini) konsultacijas, tačiau tam, kad tinklapis būtų matomas paieškoje, reikia labai daug mokėti už reklamą, todėl, nors iš tokių konsultacijų teikimo ir gaudavo pajamų, tačiau jas visas iš esmės skirdavo minėto tinklapio išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas

BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamosios teisinės teistumo pasekmės pasireiškia tuo, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas taip pat gali lemti ir atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus, kurie tam tikru mastu, be kita ko, apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į nurodytas teistumo sukeliamas teisines pasekmes, jos negali varžyti bausmę atlikusio asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. BK 97 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo terminui, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jam paskirta subendrinta 332 MGL (12 503,12 Eur) dydžio bauda. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. J. jam paskirtą baudą sumokėjo 2021 m. rugpjūčio 2 d. (AB „(duomenys neskelbtini) “ banko 2021 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymas)). Taigi, A. J. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę yra atlikęs.

Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, asmenys, nuteisti už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, laikomi teistais bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, todėl A. J. laikomas turinčiu teistumą iki 2024 m. rugpjūčio 2 d. Šiuo metu suėję daugiau kaip pusė A. J. teistumo termino, dėl to, vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi, yra pagrindas svarstyti jo prašymą dėl teistumo termino panaikinimo.

Spręsdamas klausimą dėl teistumo panaikinimo, teismas vertina pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus bei motyvus, nuteistojo teismui pateiktus ir teismo savo iniciatyva išreikalautus jį apibūdinančius duomenis.

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. A. J. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris prokuroro nutarimu buvo nutrauktas (b. l. 6-8), t. y. jis nėra padaręs naujos nusikalstamo veikos 8 metus (nusikalstamos veikos, padarytos 2015 m.). 2023 m. rugpjūčio 16 d. administracinių nusižengimų registro duomenimis per penkerius metus A. J. vieną kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalį, už tai, jog nepasirinkęs saugaus greičio ir atstumo atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį, paskirtą baudą apmokėjo (b. l. 5). Pažymėtina, jog administracinis nusižengimas padarytas pakankamai seniai (2022 m. liepos 19 d.) ir per pakankamai ilgą laikotarpį (5 metus) kitų administracinių nusižengimų A. J. nepadarė. Kaip nurodė teisme pats nuteistasis, šiuo metu vienintelės jo pajamos – (duomenys neskelbtini) ir pajamos iš individualios veiklos, tačiau tokios pajamos nėra didelės. Tokius duomenis patvirtina į bylą pateikta SODROS pažyma. Teisme nuteistasis paaiškino, jog dėl teistumo negali susirasti darbo ir gauti didesnes legalias pajamas.

Teismo vertinimu, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog A. J. iš esmės laikėsi įstatymų, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, per nuosprendžio paskirtą laikotarpį baudą sumokėjo. Iš viso to galima spręsti, kad A. J. gali laikytis teisės aktų reikalavimų, taip pat, kad jis padarė atitinkamas išvadas dėl savo nusikalstamų veiksmų praeityje. Iš nuteistojo paaiškinimų matyti, jog teistumas sukelia nepatogumų nuteistajam darbiniuose santykiuose, o būtent, trukdo jam susirasti norimą darbą.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo elgesį teistumo metu, prašyme nurodytus argumentus bei tai, kad prašymo nagrinėjimo metu yra suėję daugiau nei pusė teistumo laiko, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, A. J. po bausmės atlikimo renkasi teisėtą gyvenimo būdą ir yra praradęs pavojingumą, o teistumas pernelyg varžo nuteistojo galimybę dalyvauti visaverčiame socialiniame gyvenime (pvz. susirasti darbą). Esant nurodytoms aplinkybėms, A. J. teistumas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-1035/2020, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo A. J. prašymą tenkinti ir panaikinti teistumą A. J., nuteistam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-1035/2020 (teisminio proceso Nr. 1-02-2-00003-2019-0).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.