Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas paskelbė kaltinamojo A. J. 2017 m. spalio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (12 t., b. l. 41–44), kuriuose nurodyta, kad susipažinęs su jam 2017 m. spalio 4 d. įteiktu pranešimu apie įtarimą, prisipažįsta iš dalies, o būtent, neprisipažįsta dalyje dėl sukčiavimo. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareigas laikinai ėjo nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. lapkričio 6 ar 7 d.. Jo, kaip (duomenys neskelbtini), darbo funkcijos buvo ogranizuoti skyriaus darbą, paskirstyti darbus, priiminėti gyventojus, pasirašinėti dokumentus. Visos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) funkcijos aprašytos darbo funkcijų aprašyme. Į šias pareigas jį paskyrė tuometinė (duomenys neskelbtini) direktorė D. G.. Porą dienų iki jo paskyrimo D. G. jį pasikvietė ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) netvarka, skyriuje likę darbuotojai padarys ten betvarkę, tą skyrių reikia sutvarkyti ir kad tam darbui reikalingas jis. Ši tiesiog pasakė, kad reikia, jog laikinai jis pabūtų minėto skyriaus (duomenys neskelbtini), kol suras pastovų vadovą. Iš principo jis neturėjo kitos galimybės, kaip tik sutikti, galvojo, kad šias pareigas eis daugiausia kelis mėnesius. Galimai po kelių dienų, kai buvo priimtas įsakymas dėl jo skyrimo laikinai (duomenys neskelbtini), ši kartu su V. P. nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ir pristatė skyriaus darbuotojams, kad jis nuo šiol bus (duomenys neskelbtini). D. G. liepė jam susitvarkyti su vėluojančiais darbais. Taip pat buvo jos nurodymas, kad susidūrus su probleminiais klausimais, apie tai informuoti ją pačią tiesiogiai ir šiuos klausimus jam padės spręsti (duomenys neskelbtini). I. Z. pažįsta, susipažino, kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Juos siejo tik dalykiški, darbiniai santykiai. Nieko blogo apie ją pasakyti negalėtų. P. B. pažįsta. Susipažino, kai atėjo dirbti. Galėtų apibūdinti kaip gerą specialistą, jų santykiai buvo darbiniai, niekad nesipyko, šis jam pasirodė nekonfliktiškas. V. P. pažįsta. Susipažino galimai 2012 ar 2013 m., kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Juos siejo darbiniai santykiai, jis buvo draugiškas su visais, jo bendravimo stilius buvo neformalus, kartais papietaudavo kavinėje. V. P. dalykiškas, linksmas, nuoširdus, geras (duomenys neskelbtini), geras žmogus. D. G. pažįsta. Susipažino 2013 metais. Tuo metu jis kuravo (duomenys neskelbtini) teisininkus ir D. G. paskyrus (duomenys neskelbtini) vedėja jis pastarajai elektroniniu paštu išsiuntė laišką prisistatydamas. Nurodė, jog tikisi gero ir konstruktyvaus bendravimo. Vėliau, tais pačiais metais, per jo gimtadienį, tiesiogiai susitiko Molėtuose, šventė. Iki D. G. tampant (duomenys neskelbtini) direktore, pastovaus bendravimo nebuvo, susisiekdavo tiesiog dėl darbinių reikalų ir viskas. Galėtų ją apibūdinti, kaip gražią, darbščią ir protingą moterį. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo po to, kai buvo išėjęs iš darbo, nes domėjosi internete. „(duomenys neskelbtini)“ gyvenvietė taip pat tapo žinoma jam jau nebedirbant. Pirmą kartą su sklypu (duomenys neskelbtini), susidūrė, kai gavo šio sklypo dokumentus, kur reikėjo uždėti vizą, kam šį atvejį paskirti tikrinti. Įprastai dėl darbų gausos to nedarydavo, tačiau jis šiuos dokumentus atsivertė. Pamatė, kad tarp jų yra šio sklypo kadastrinių matavimų byla, kurioje žemės sklypo planas su pavaizduotais pamatais. Jam iškarto kilo įtarimas, kad nubraižyti labai maži pamatai, o žemės sklypas pažymėtas labai didelis, tai jam pasirodė įtartina. Kadangi D. G. buvo prašiusi apie įtartinus atvejus ją informuoti, jis nuskanavo žemės sklypo planą ir dar vieną dokumentą – galimai prašymą dėl sklypo išnuomojimo. Dėl plano yra visiškai tikras, jį tikrai siuntė. Parašė formalų elektroninį laišką, kad kaip ir prašė, informuoja apie įtartiną atvejį ir išsiuntė jį iš savo elektroninio tarnybinio pašto D. G. į jos elektroninį tarnybinį paštą. Apklausos metu jam (A. J.) pateikus susipažinti su valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), byla Nr. 0070:8Į, nurodė, kad šioje byloje yra galimai tie patys dokumentai, kuriuos tą kartą rado ant savo stalo. Kaip jie ten atsirado, nepamena. Regis, ten buvo kadastrinių matavimų bylos. Dokumentuose esantys parašai jo. Išsiuntus elektroninį laišką D. G., ši jam atrašė, kad jam reikia pasiaiškinti, ar pareiškėjai rengiasi naudoti sklypą ar vystyti kokį nors projektą, t. y. ar ateityje sklypas bus naudojamas. Atsakymas jam pasirodė keistas, suprato, jog ši elektroniniu paštu nenori jam tiesiai atsakinėti, todėl tą pačią ar sekančią dieną jis pas ją nuvažiavo į centrinę būstinę. Kur pokalbis vyko, nepamena, galimai pas D. G. kabinete, vyko be minėtų dokumentų. Ši jam pasakė, kad viską išsiaiškino dėl šio sklypo ir tiesiogiai liepė jam jį išnuomoti pareiškėjams, nes, pasak jos, gauti nurodymai „iš viršaus“ ir kad jie turi padėti verslui dirbti. Dar pradėjo aiškinti apie biurokratizmo mažinimą, pagalbą verslui ir panašiai. Po šio pokalbio jis grįžo į darbą, šiuos dokumentus pavizavo (duomenys neskelbtini) darbuotojui, dabar mato, kad tai buvo I. Z., dar nunešė dokumentus į raštinę, nes juose trūko kažkokių antspaudų – galimai nebuvo gavimo antspaudo. Kas toliau vyko, tiksliai neprisimena. Jei kas nors liudijo, kad atnešė pats bylą darbuotojui, gali būti, nes tikrai neprisimena. Kaip pasirašinėjo bylą, taipogi nepamena, nes nevyko kažkas ypatingo. Ar I. Z. pas jį buvo atėjusi, neprisimena, tačiau taip galėjo būti, galėjo kažką pasakyti jam dėl sklypo, tačiau ką, tikrai neprisimena. Viskas tuo metu „ėjo ir praėjo“, todėl jis šio įvykio tiksliai nepamena. Apklausos metu A. J. pateiktas susipažinti pastarojo kabinete kratos metu paimtas žalios spalvos lapukas su rankraštiniais įrašais: „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) I.“ ir paprašyta pakomentuoti. A. J. atsakė, kad tuo metu buvo tokia praktika, kad pasirašęs nuomos sutartį jis pats kviesdavosi suinteresuotus asmenis pasirašyti bylą. Lapuke esantis raštas labai panašus į jo, tačiau kaip jis jį surašė, tikrai nepamena. Kad šiuos kontaktus jam būtų padiktavusi pati D., abejoja, ji nebuvo tokia smulkmeniška ir tokių dalykų paprastai jam nenurodydavo, tuo tarpu galėjo būti taip, kad pats lapuke įvardintas I., ar su prašymu susijęs asmuo atėjęs paliko kontaktus ar paskambinęs juos nurodė ir paprašė susisiekti. Kas pasirašė nuomos sutartį, ar atėjo jos pasiimti, jis neprisimena. Šių asmenų prašymų buvo daugiau, kuriuos jis nagrinėjo, tačiau kokie tai prašymai, nepamena. Po kurio laiko dėl šio žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo kreipėsi prokuroras. Po kreipimosi D. jį pasikvietė pas save ir nurodė, kad jis nesijaudintų, ji jį apgins, kaip supranta, nuo ministerijos, teisėsaugos ir panašiai, tačiau ji to nedetalizavo. Dėl šio įvykio, kiek jam žinoma, jo atžvilgiu tarnybiniai patikrinimai ar kitokie kontrolės veiksmai nebuvo pradėti. Kai STT atliko kratas jo kabinete, nepamena kieno iniciatyva, jis nuvažiavo pas D. pakalbėti. Pokalbis vyko ne kabinete, o vidiniame kiemelyje. D. buvo labai susinervinusi, rūkė, jai drebėjo rankos. Bandė jam teisintis, kad kitaip ji negalėjo daryti, t. y. privalėjo jam liepti išnuomoti minėtą sklypą. Labai nerimavo, ar STT rado elektroniniu paštu jo siųstus laiškus, į ką jis jai atsakė, kad laišką ištrynė. Iš tiesų laišką buvo ištrynęs tada, kai šiuo sklypu pradėjo domėtis prokuroras. Su kitais (duomenys neskelbtini) vadovais, kiek pamena, apie šį sklypą nėra kalbėjęs. Apie suklastotus dokumentus, kurių pagrindu buvo prašoma išnuomoti žemės sklypą, nieko nežinojo, t. y. nežinojo, kad jie suklastoti. Pasirašydamas aptariamo žemės sklypo nuomos sutartį suvokė, jog elgėsi neteisėtai, piktnaudžiavo ir klastojo dokumentus, tačiau nesigilino nei kokių asmenų interesais tai daroma, nei kokiu tikslu. Bendravo tik su savo (duomenys neskelbtini) darbuotojais ir kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais. Jis tiesiog įvykdė neteisėtą savo vadovės D. G. nurodymą pasirašyti sutartį, jokio atlygio už tai iš nieko negavo. Todėl nesutinka su jam pareikštais įtarimais dalyje dėl padėjimo sukčiauti, o kitoje dalyje – pripažįsta.

Teismui paskelbus kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis papildomai paaiškino, kad galėjo į bet kurį asmenį kreiptis, į D. G. kreipėsi tiesiogiai. Dėl jo gimtadienio buvo sutapimas, ten surinko visus (duomenys neskelbtini) teisininkus. Buvo seminaras, dviejų dienų mokymai. Šventė vakare, atvyko ir D. G.. Su D. G. tuo metu apie darbo reikalus nekalbėjo. Kai atvyko SST pareigūnai, sužinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gal jis buvo jau padiskutavęs su B., kad kilo įtarimų dėl sklypo. Tuo metu nurodė ne melagingus parodymus. Advokatas derino, kad viską išspręstų greičiau, nemelavo. D. G. nieko neargumentuodavo. Jam tai nesukėlė papildomų įtarimų. Teisės aktai neįpareigoja nuvažiuoti į vietą ir patikrinti. Kalba apie apibendrintą praktiką. Reikia klausti D. G., kas turėjo jį apginti. Nežinojo, kad buvo daromi ikiteisminiai tyrimai. Nesureikšmino jos pasakymo „Aš tave apginsiu“. Norėjo nuraminti D. G.. Negali pasakyti, kada prokuroras pradėjo domėtis. Buvo didokas sklypas, suprantama, kodėl pasiskambino D. G.. Buvo apyrašas, kurio skyrius nesilaikė. Nežino terminų, kurie yra duoti darbuotojams. Atsiima žodžius, kad elgėsi neteisėtai. Advokatas jį įtikino, sakė sutikti, buvo neformaliai kalbama su prokuroru, su STT pareigūnu. Advokatas įtikino, kad byla bus pagal laidavimą, kad sutiktų ir bus viskas gerai. Jis nematė medžiagos, kurią perskaitė baudžiamajame įsakyme. Įtarimai buvo dėl sklypo dydžio. Matė, kad yra problematinis sklypas, gavo išvadą, kad viskas gerai ir pasirašė, jei būtų kažką žinojęs, būtų nepasirašęs ir išėjęs iš darbo. Tvarką darė dėl vėlavimo, ten buvo problema. Per pusmetį sutvarkė bylas. Sužinojo, kad nebus laidavimo, kai sužinojo, kad prokurorė pasiūlė skirti baudą. Advokatas tvarkė reikalus, manė, kad jis yra savo srities profesionalas. Nesutinka dėl neturtinės žalos valstybei. Visiškai nesutinka, kad neturėjo teisės derinti kadastro bylų. Kaltinimas pagrįstas, jei būtų turėjęs informaciją, kad ten nieko nėra ir kad ten klastojama. Jis jokios informacijos neturėjo.

Teismas paskelbė kaltinamojo A. J. 2017 m. lapkričio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją (12 t., b. l. 47–50), kuriuose nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini), atstovavo teismuose. 2015 m. vasario 10, 12 ar 13 d. (duomenys neskelbtini) direktorė D. G. paprašė laikinai pabūti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nes ten buvo problemų. Atsisakyti nelabai galėjo, tai sutiko pabūti. Kalbėjo, kad neturi patirties, pakankamai žinių, ji pasakė, kad ten ne centrinė įstaiga ir padės, jei bus sudėtingesnių klausimų, tai spręs kartu. Kai jį paskyrė, tai į dieną 100 ar daugiau dokumentų, pasirašai. Vienas užkliuvo, kad labai mažas statinys nupieštas plane, o sklypas labai didelis. Tai D. G. el. paštu nusiuntė, kad čia problematiška situacija, kaip spręsti. Į situaciją labai nesigilino, bet kadangi įdomesnė situacija, pati siūlėsi, tai ir nusiutė spręsti, galvoti, jam mažiau atsakomybės bus. Ji jam po pusvalandžio ar valandos parašė, kad reikia išsiaiškinti, ar ruošiasi vystyti, ar naudoti tą sklypą. Tiksliai pažodžiui negali pasakyti, kaip parašė. Ji jam atrašė ne itin konkrečiai, bet iš principo galima suprasti. Suprato, kad el. paštu nelabai nori susirašinėti, tai nutarė nuvykti pas D. G. į centrinę įstaigą, esančią (duomenys neskelbtini). Nuvyko, ji pasakė, viskas gerai, nuomok tą sklypą, turi padėti ir skatinti verslą, yra kažkokie nurodymai „iš viršaus“. Grįžo į skyrių, davė specialistui, kad padarytų nuomą. Galbūt nepasakė, bet užrašė ant kampo, kuriam specialistui ir bendra tvarka nukeliavo pas specialistą. Po kurio laiko, kai viskas tapo dideliu skandalu, prokurorai įsikišo, tai D. G. jam teisinosi, kad kažkas prašė, sakė, kad viską sutvarkys, jam jokių nuobaudų nebus, ji viską išspręs. Gavo prašymą pateikti dokumentus prokurorui dėl viešo intereso. Paėmė tą bylą, tai ten nebuvo viskas gerai, prašymų egzempliorių buvo per daug. Į stalčių viską sudėjo, po to tyrėjai juos rado. (duomenys neskelbtini) buvo nuo 2015 m. vasario 17 d. iki lapkričio 6 d. Pats parašė pareiškimą ir išėjo iš darbo, nes matė, kad bus blogai. D. G. prašė pasilikti, atidėliojo atleidimą, bet jis nenorėjo daugiau turėti reikalų su ta kompanija. Įvykiai vyko iš karto, kai jį priėmė į darbą. Vasario 17 d. priėmė, tai po kelių dienų gavo tą bylą. Galėjo būti nuo vasario 25 d. iki kovo 5 d., kaip minima pranešime apie įtarimą. Prašytojai pateikia planą, prašymą, gali pateikti ir Registrų išrašą, bet nebūtinai, nes specialistai gali patys vietoje išsiimti. Kai gauni dokumentus, kuriuos jam padeda kažkas ant stalo, tai sėdi ir vizuoji. Negali pasakyti, kas šiuo atveju pateikė dokumentus, nes rado pas save kabinete ant stalo. Pamena, kokie dokumentai buvo pateikti, nes siuntė D. G., buvo pateiktas žemės sklypo su pažymėtu statiniu planas ir prašymas. Atrodo, tų dokumentų buvo daugiau negu reikia, nes prašymui reikia vieno plano. Žemės sklypas buvo (duomenys neskelbtini). Prašymai gana standartiniai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė išnuomoti žemės sklypą, kuris yra valstybinėje žemėje. Jam įgaliojimai buvo išrašyti D. G.. Pagal pareigas tą žemės sklypą galėjo išnuomoti, galėjo neišnuomoti, galėjo paprašyti papildomų dokumentų, galėjo išformuoti žemės sklypą, patikrinimą atlikti ir kita. Nepamena, koks buvo to sklypo plotas, vertė. Ne jis sprendžia klausimą, ar išnuomoti, ar neišnuomoti, o specialistai, o jis tik pasirašo. Kartais pasižiūri, ar yra planas, sklypas, statinys, prašymas pagal popierius. Jo parašas reiškia, kad išnuomojo, o raštinė siunčia kam reikia. Jis, specialistas arba sekretorė skambina, kad ateitų pasirašyti nuomos sutartį. Projektą rengia specialistas. Gavęs prašymą išnuomoti sklypą, nusiunčia specialistui, t. y. užrašo vizą kampe. Rašo vykdyti arba išnuomoti, arba nieko, datą. Raštinėje viską užregistruoja. Šiuo atveju po pokalbio su (duomenys neskelbtini) vadove D. G. vizavo. Iki jos paliepimo, tai sustabdė tą reikalą, atrodo, nevizavo. Kai D. G. leido, tai uždėjo vizą ir nukreipė specialistui. Koks buvo tikslus vizos turinys, negali tiksliai pasakyti. Tačiau esmė buvo išnuomoti tą sklypą ir ruošti dokumentus sklypo nuomai. Iš esmės specialistas gali spręsti kitaip. Tai pavedė daryti specialistui P. B., kuris yra teisininkas. Kaip toliau rengiamas, tai tiksliau nepasakys, nes jie rengia, po to jam atneša. Kartais atneša po vieną dokumentą, kartais krūvomis būna pas sekretorę, tada pasiima, pasirašo. Jis mano, kad P. B. parengė. Negali pasakyti, ar kilo jam kokių klausimų. Jis jam nukreipė ir jis tą klausimą išsprendė taip, kaip jis norėjo. Nuomos sutartis buvo padaryta ir pasirašyta kovo pradžioje. Klastojimas, tai supranta, kad neteisingi duomenys nuomos sutartyje. Pagrindinė problema, kad ten statinio, netgi to pamato, kaip ir nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pamatų nėra. Kai pasirašinėjo nuomos sutartį, tai vadovavosi tuo dokumentu, t. y. planu, kad yra pamatai, nuoma pamatams, tai todėl ir derino su D. G.. Dabar aišku, kad negalima nuomoti sklypo, kai likę tik pamatai, bet tuo metu dar nebuvo visai aišku. Šiuo atveju galėjo išnuomoti žemės sklypą su pamatais. Tada jis nežinojo, ar pamatai buvo, ar ne. Teisės aktai neįpareigoja, kad reikia išsiaiškinti. Kai atėjo į skyrių, tai buvo labai daug vėluojančių darbų, terminai buvo praleisti, tai jam buvo pagrindinis D. G. nurodymas, kad nebūtų su vėluojančiais terminais, nes Žemės ūkio ministerija „paspaudė“ D. G., kad nebūtų vėluojančių bylų. Iki jam būnant (duomenys neskelbtini), tai nebuvo praktikos važiuoti į vietą ir tikrinti, ar yra statinys. Nuomodavo žemę pagal dokumentus, būtent pagal Registro išrašą, planą ir prašymą. Kadangi jam buvo kilę neaiškumų, tai turėjo išsiaiškinti tą klausimą prieš pasirašydamas. Po pokalbio su D. G. neaiškumų nepamažėjo, tai turėjo pareigą išsiaiškinti. Blogai savo pareigas atliko ir piktnaudžiavo tarnyba. Duomenys įrašyti į nuomos sutartį ir įsakymą, kurių jis nepatikrino ir jie neteisingi, tai tyrėjų nuomone tas dokumentas yra suklastotas. Jis mano, kad dokumentas buvo suklastotas, nes ten buvo neteisingi duomenys. Tas pats faktas, kad kreipėsi į D. G., rodo, kad buvo neaiškumų, nes tokiems mažiems pamatams nuomoti didelį sklypą, nelabai gerai. Turėjo praktikos, kad nuomoja sklypą su pamatais. Praktika dvejopa, priklausė ar išduotas statybos leidimas, ar pradeda statybą. Jei savivaldybė nebaigtą statinį parduoda, tai ir nuomos teisė irgi nukeliauja. Nepripažįsta įtarimo dėl sukčiavimo fakto, nes nežinojo, kad ten daug kas suklastota dar prieš jam dirbant. Klastojimą supranta, kad kai supranti, kad atlieki neteisėtus veiksmus, neteisingi duomenys. Sutinka, kad padėjo „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę – valstybinės žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu. Jis įsakymą pasirašė, nuomos sutartį pasirašė, bet jų buvo statiniai įregistruoti blogai, tai jau buvo daug anksčiau padaryta. Jie įsiregistravo kaip pradėtą statybą. Sukčiauti niekam nepadėjo, jie atsakingi už sukčiavimą. Savo veiksmais pasirašydamas, piktnaudžiavo tarnyba. D. G. nudorymai jam buvo išnuomoti sklypą. D. G. jam nurodė, kad išnuomotų, o po to teisinosi. Nedetalizavo, kas tas „iš viršaus“, jis supranta, kad tai ministerijos klerkai, aukštesni pareigūnai. Ji neminėjo, kas jie. Nuolat su D. G. bendraudavo ir dėl darbo, ir dėl asmeninių reikalų, ji jam skambindavo ir naktimis. Tiksliai negali pasakyti iš kur jo darbo vietoje kratos metu rastas lapukas „(duomenys neskelbtini) I.“. Panašu, kad tame lapuke raštas yra jo. Įmonė ne kartą kreipėsi, tai būdavo paskambina, kai atlieka veiksmus. Dėl šio konkrečiai negali pasakyti, ar jis parašytas jo, kai buvo pasirašinėjama nuomos sutartis, ar parašytas anksčiau. Kai prokurorai kreipėsi, tai jis pradėjo domėtis ir galbūt norėjo paskambinti „(duomenys neskelbtini)“ ir užsirašė tą numerį. Kai buvo norima nutraukti nuomos sutartį, jį pasikvietė D. G., nes paprastai bijojo Žemės ūkio ministerijos. Jis pasirašė, tai atsakomybė jo, tai akivaizdu, kad gali būti pradėti tarnybiniai patikrinimai, administraciniai, baudžiamieji. Tas apginimas reiškė, kad jis nesijaudintų. Mano, kad nujautė, kad kažkas negerai. Prokurorai naikina daug sutarčių, bet baudžiamojon atsakomybėn nieko nebuvo patraukta. Sutarčių jis neruošė, P. B. ruošė, nes jam buvo pavesta. Netikrino, nes jos yra standartinės. Kai pasitiki specialistais, tai nesigilini, bet kitų būdavo pasižiūri. Kai atliko kratas, D. G. pasikvietė, nes norėjo sužinoti kas vyksta ir nuramino, kad jį „ištrauks“. Prieš išnuomojant žemės sklypą tikrinimo darbų įstatymai nenumato. Tuo metu vidinių nuostatų nebuvo, dabar jau yra. D. G. kartą „pasiuntė“, tai buvo jau po pasirašymo. Pagrindinis veiksnys perleidžiant šį žemės sklypą buvo jo parašas sutartyje. Suvokė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai įgis nuomos teisę į žemės sklypą po sutarties pasirašymo. D. G. rašė el. laišką, kai susipažino su byla, jai nusiuntė kopiją, planą ir dar atrodo prašymą. Parašė prierašą, kad siunčia dokumentus, kurie sukėlė neaiškumų, ką daryti. Po kokios valandos atrašė, pasiaiškinti, ar ruošiasi naudoti tą sklypą. Turi pareigą patikrinti pateiktus dokumentus ir pagal tuos dokumentus žiūrėti, ar turi teisę išsinuomoti. Pagal faktą nebuvo reikalavimo važiuoti tikrinti statinių. Pagrinde turi patikrinti Registro išrašą ir žemės sklypo planą, ar yra suformuotas sklypas. Su Registrų centro išrašu yra susipažinęs, negali pasakyti, ar gilinosi į baigtumą. Praktika buvo, kad kai pradedamos statybos, tai statybų inspekcija tikrina ir registruoja statinį, stato toliau. Mano, kad neturėjo teisės išnuomoti sklypo, kai statybos tik 1 procentas. Su tos bendrovės atstovais nesitarė atlikti jokių veiksmų, su jais iš viso nebendravo net asmeniniais klausimais. Galėjo tik paskambinti pasakyti, kad atvyktų pasirašyti nuomos sutartį, bet gal tai ir sekretorė padarė. Ką ten planuoja statyti, daryti, tai nesigilino. Viską papasakojo. Savo parodymus, duotus tyrėjui, tvirtina.

Teismui paskelbus kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kaltinamasis papildomai paaiškino, kad jo parodymai turbūt skiriasi nuo dabartinių parodymų. Turbūt skiriasi klausimas dėl nusikalstimo sudėties, ar tai piktnaudžiavimas, ar pareigų neatlikimas. Jis mato, kad pasirašė, kad negalėjo pasirašyti esant tokiai situacijai. Jam liepė skubinti visus darbus, specialistus, kad darytų viską kuo greičiau. Jam sukėlė abejonių sklypo dydis, dėl pamatų pradėta statyba, kad pamatai buvo, nebuvo klausimų nei jam, nei D. G.. Abejonių nešalino, parašė D. G. – atrašė. Kiekvieną dieną pas D. G. važiuodavo, aptardavo reikalus. Išskirtinis atvejis nebuvo, kiekvieną dieną aptarinėdavo reikalus. Jam užteko D. G. paaiškinimo, kad viskas gerai. Jis pasitikėjo, buvo aukšto lygio specialistai. Neprisimena smulkmenų po 3-4 metų, jei būtų specialistai konkrečiai pasakę, kad nėra pamatų, būtų pradėjęs domėtis rimtai, būtų judėjęs į priekį, būtų dar kartą skambinęs D. G.. Visose bylose vizavo B.. Kai jis atėjo, keitėsi sistema. Vizavimas teisiškai buvo tik el. būdu, bet jie kartais dar dėdavo antspaudus. Jis atėjo ir pasakė, kad darysim taip, kaip centrinėje įstaigoje. Vizavimas per DVS sistemą. Ten tokios sistemos taisyklės. Centrinėje įstaigoje jie buvo apmokyti, kad pateikus dokumentą į DVS sistemą, jis keliauja kitam darbuotojui, kol kitas neatlieka tam tikrų veiksmų, jis pasirašyti negali. Negali pats pataisyti dokumento, jei kažkuris nori pataisyti, visa grandinė sugriūva ir iš naujo vyksta procesas. Turi atmesti, parašyti pastabą, kad yra klaida.

Teismas paskelbė kaltinamojo A. J. 2018 m. gruodžio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (12 t., b. l. 56–57), kuriuose nurodyta, kad pilnai patvirtina savo parodymus duotus 2017 m. spalio 27 d. bei 2017 m. lapkričio 20 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Patvirtina, kad pasirašydamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį suvokė, jog elgiasi neteisėtai, pagal pateiktus dokumentus sklypo nuomoti negalėjo ir piktnaudžiavo savo įgaliojimais. Prašo atsižvelgti į tai, kad tyrimo metu davė nuoširdžius parodymus, padėjo tyrimui, prisipažįsta dėl to ką padarė nusikalstamai, dėl savo veiksmų gailisi, ir, kadangi nėra įtariamas bendrininkavus su kitais asmenimis, prašo, esant galimybei, jo atžvilgiu tyrimą atskirti ir procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Teismui paskelbus kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis papildomai paaiškino, kad konkretaus suvokimo ir nebuvo. Jam advokatas sakė, kad greitai viską spręstų. Buvo abejonių, kurias bandė išspręsti taip, kaip sprendė. Buvo įtakotas advokato, norėjo greičiau susirasti darbą, nes neturėjo pinigų. Žinojo, kad negalės turėti darbo, nes reikės vaikščioti į bylas. Galvojo, kad užsidirbs pinigų ir pamirš tą reikalą. Jei būtų turėjęs suvokimą, tikrai nebūtų skambinęs D. G., rašęs ir važiavęs. Jis laišką ištrynė, tikėjosi, kad viską ras serveryje. Jis ištrynė dėl to, kad užsipildė laiškų dėžutė. Perskaitė baudžiamajame įsakyme, kad yra parašyti dalykai, kurie neatitinka tikrovės. Teismui leidus kaltinamajam susipažinus su rašytine bylos medžiaga – „Pranešimu apie įtarimą“ (12 t., b. l. 53–58), kaltinamasis patvirtino, kad jis dokumento neskaitė, tik pasirašė.

Liudytojas M. T. apklausiamas teisme parodė, kad 2015 m. užsiminėjo individualia geodezininko veikla pagal pažymą. Turi matininko ir geodezininko kvalifikaciją. Atlieka topografines nuotraukas, pažymėjimo darbus, kontrolines nuotraukas, kadastrinius darbus. Kaip ir 2015 m., dabar yra matininkas-geodezininkas. Jam yra žinomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 2015 m. apie sausio-vasario mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ tuometinis direktorius P. P. užsakė atnaujinti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Perskaičiavo visų sklypo kampų koordinates iš (duomenys neskelbtini) vietinės sistemos į LKS 94 (Lietuvos koordinačių sistema). Norint kažką statyti ar daryti, sklypas turi būti Lietuvos koordinačių sistemoje. Reikėjo perskaičiuoti pagal naują LKS sistemą. Keičiasi visos koordinatės, privalėjo padaryti, kad nepasikeistų sklypo plotas, nes atsiranda paklaidos. Faktinė vieta išlieka ta pati, bet keičiasi koordinačių formatas. Koordinates perskaičiavo, susirinko dokumentus. Išsitraukė Registrų centro pažymėjimą, susirado sklypą. Šiuos veiksmus atliko sausio pabaigoje, vasario pradžioje. Šitam darbui sutarties nebuvo, buvo žodinis susitarimas. Atlikus darbus buvo išrašyta sąskaita-faktūra. Užsakovas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Esmė buvo išrašas, jeigu atliktų pagal naują sistemą, Registrų centro išrašas būtų pasikeitęs. Matavimai yra Vilniaus vietinėje sistemoje, nors realiai jis paties sklypo niekada nekeitė. Teismui parodžius liudytojui kvietimą (4 t., b. l. 157), liudytojas paaiškino, kad pašto kvitas pridėtas kaip įrodymas, kad jis išlaikė procedūrą ir (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą. Kitas pranešimas nebus išsiųstas, nes jis skambino ir jį įteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytinai. Jis nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškino situaciją ir jie pasirašė. Įmonė tik pasirašė, jų vietoje nebuvo, nes jis paaiškino, kad žemės sklypo ribos yra nekeičiamos. Pasirašiusio asmens vardo ir pavardės nežino. Išraše, berods, 7 punkte pažymėta, kad žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Esminio skirtumo nepamatysit. Žemės sklypo planas yra normaliose koordinatėse. Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto (4 t., b. l. 147) 8-ame punkte įrašas apie pastatą – sandėlį, išsitraukė dokumentus, susirinko dokumentus, perskaičiavo koordinates. P. P. pateikė Registrų centro pažymėjimą. Jis jį papildomai traukėsi, nes būna, kad senas, duomenys pasikeitę. Jis rado registruotą sandėlį, informavo (duomenys neskelbtini), kitus kaimyninių sklypų savininkus. Koordinates perskaičiuoja kompiuteriu, pas save biure. Pakeisti į naują sistemą galima iš ofiso. Nuvažiavęs į vietą, ženklina sklypą su prietaisu, pagal naujas koordinates. Prieš ženklinimą vietoje turi informuoti gretimų sklypų savininkus ir (duomenys neskelbtini). Sklypo savininkas buvo (duomenys neskelbtini), gretimo sklypo savininkas buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kvietė tik juos, kitų tikrai nereikėjo, greičiausiai ribojosi su laisva valstybine žeme. Teismui parodžius liudytojui rašytinę medžiagą (4 t., b. l. 135), liudytojas paaiškino, kad kaimyninių sklypų savininkai gali dalyvauti, pareikšti pretenzijas. Ženklinimas susijęs tik su sklypu. Informavo (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į sklypą, jį pažymėjo, turėjo Registro centro išrašą, pamatė, kad yra registruotas statinys – sandėlis su nedideliu baigtumu. Sandėlio ieškojo vietoje, nežinojo, kur jo ieškoti, nes sklypas yra pakankamai didelis, apaugęs, šiukšlynas. Pastatas yra registruotas, bet jo koordinatės dar nebuvo aiškios. Pirmą kartą pastato koordinatės nebuvo aiškios, neįsivaizdavo, kur galėjo būti pastatas. Žinojo, kad yra registruotas statinys, bet sklypo plano nebuvo. Iš Registro centro dokumentų negalėjo nustatyti, nes nebuvo grafinės dalies. Buvo nuosavybės dokumentas su registruotais statiniais. Teismui leidus, liudytojui susipažinus su rašytine medžiaga – 2013 m. gruodžio 9 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašu (4 t., b. l. 119), kadastrinių matavimų byla (4 t., b. l. 132), liudytojas paaiškino, kad tuo metu grafinio plano neturėjo. Kadastrinių matavimų byla turi grafą „Duomenys apie statinius, jeigu jie nesutampa su žemės sklypo savininku“. Yra normalu, kad savininkas buvo „(duomenys neskelbtini)“, o iniciatorius „(duomenys neskelbtini)“. Pagal nuosavybės dokumentą sklypas buvo virš hektaro. Hektaras yra 100x100 m. Plotas buvo pakankamai didelis. Sklypas buvo beveik (duomenys neskelbtini) arų. Sklype yra ir duobių, šiukšlynas. Pirmą kartą labai įdėmiai neieškojo pastato, nes neįsivaizdavo, kur jo ieškoti. Paprastai labai gerai matosi arba įsivaizduoji, kad kažkur čia gali būti. Jis informavo užsakovą P. P., kad nerado statinio, ir jis jam pateikė papildomus dokumentus – statinių išdėstymo planą. Mano, kad informavo po kelių dienų. Teismui parodžius liudytojui rašytinę medžiagą – Statinių išdėstymo planą (4 t., b. l. 134), liudytojas paaiškino, kad Registrų centras statinių išdėstymo planą gali pateikti savininkui, jam greičiausiai neduotų. Statinių išdėstymo planas įregistruotas Registrų centre. Sklypas yra stačiakampis. Jis pasiėmė planą, važiavo į vietą. Tada jam pasidarė aišku, kurioje vietoje turėtų būti statinys. Fiziškai nenuėjo iki statinio, nes buvo daug šiukšlių. Buvo vasario mėnuo, buvo sniego. Ne tik krūmai, bet ir buitinės atliekos. Jis informavo savininką apie tai, kad nenuėjo iki pastato. „(duomenys neskelbtini)“ darė labai daug darbų, toje teritorijoje būdavo labai dažnai, tas nuvažiavimas jam nesukėlė problemų. Pagalvojo, kad šiukšlynas, tegul išsivalo, nes praktikoje būna, kad užsakovas išvalo vietą, nukerta krūmus. Informavo P. P., kad sutvarkytų sklypą. Vasario 11 d. pirmą kartą nerado statinio. Antrą kartą važiavo į sklypą po kelių dienų. Gavo atsakymą, kad sklypą išvalys. Tada važiavo trečią kartą. Mano, kad savaitės bėgyje sklypas buvo išvalytas. Trečią kartą nuvažiavus jau buvo išvalytos šiukšlės, iškirsta dalis krūmų, medžių. Vietoje rado fragmentus, senus pamatus. Jau galėjo įvertinti, jie matėsi iš viršaus, šiek tiek iš šono. Iškilę iš žemės buvo kokių 10 cm. Aplink pamatus žemė buvo judinta, tvarkyta. Jam buvo panašu, kad žemė buvo visai nustumta. Aplink visą matomą pamatų dalį žemė buvo judinta. Jis nuotraukas darėsi nebent būna kažkas sudėtinga. Pamatai tikriausiai buvo iš blokų. Nevertino tokio dalyko. Matė, kad pamatai seni, netaisyklingi, apgriuvę. Įsivaizduoja, kad jie turėjo būti arba sunykę, arba nepabaigti. Pasirodė, kad ten sugriuvę pamatai. Jam svarbiausia buvo surasti statinį, įnešti koordinates. Daugiausiai surado tris kampus, keturių tikrai nerado. Pamatai apgriauti, sugriuvę, netaisyklingi. Jis pasižymėjo juos ir nubraižė stačiakampį. Pamatų viduje nebuvo duobių. Sklypas jam įtarimų kažkokių nesukėlė. J. P. nesakė kokiu tikslu reikia matuoti žemę. Jam buvo savaime aišku, kad yra gražus ir išvystytas rajonas, galbūt bandys statyti ateityje daugiabučius. Jeigu sklypas yra įrašytas Registrų centro pažymoje, tuos pamatus reiktų išregistruoti. Tame sklype buvo tris kartus. Po trečio apsilankymo įformino dokumentus. Su (duomenys neskelbtini) bendravo formaliai. Nežino, ar buvo susidūręs su (duomenys neskelbtini). Paliko užsakovui kuoliukus įmonės patalpose. Iš (duomenys neskelbtini) galėjo susitikti nebent su tikrinusia specialiste, jei buvo kažkas neaišku dėl sklypo. Kai jam tyrėjas pateikė kaltinimus, įsigilino į bylos medžiagą. Stengiasi faktines aplinkybes atkurti iš smulkmenų. A. J. žino iš žiniasklaidos. Pas vadovus dokumentų nevežė, atidavė užsakovui. Su I. Z. galėjo vieną kartą susitikti. Su P. B. nebendravo. Jie bendrauja su specialistais, kurie tikrino kadastrinio matavimo bylas. Bylos dokumente lyg ir su žemės sklypo plotu buvo kažkas negerai. Konkretizuoti negali. Reikėjo pataisyti žemės sklypo naudojimo būdą. Jį pakeisti galima kreipiantis į savivaldybę, kartais būdą keičia ir (duomenys neskelbtini). Būdas nustatomas iš žemės sklype esančių statinių. Žemės sklypas gali turėti daugiau negu vieną būdą. Greičiausiai „(duomenys neskelbtini)“ grąžinta, su popieriais nelakstė. Jis turėjo juos pataisyti, todėl žino. Joje yra nurodytas būdas, žemės sklypo paskirtis ir būdas, nes buvo taisyta. Turėjo jis gauti dokumentą, kažkokį įsakymą. Teismui leidus, liudytojui susipažinus su rašytine medžiaga – įregistruota žemės sklypų vertės skaičiuokle (4 t., b. l. 131–141), liudytojas paaiškino, kad jam atrodo šitoje pažymoje būdas visai nenustatytas. Tiesiog turi išsirinkti iš sąrašo ir taikyti, kas arčiausiai. Koks pasirodo, tokį būdą ir taiko. Bus iš sąrašo išsirinkęs. Registrų centras sufigūruoja pagal masinį vertinimą. Seni sklypai nesutvarkyti iki galo, todėl nenustatytas būdas, yra naujinimai. Turi atsirasti žemės sklypo naudojimo būdas. Turėjo būti įsakymas „Dėl būdo pakeitimo“. Pats būdo nustatyti negali, jis turi ir nustatyti pagal įstatymą, kitaip juridiškai negaliotų. Turi būti įstatymas, kuriuo jis nustatytas. Dabar vertės nebeskaičiuoja. Pirmą kartą, jeigu būdo nebuvo, pasirinko, koks buvo nurodytas. Antrą kartą pasirinko pramonės ir sandėliavimo būdą. Nežino, kieno iniciatyva atsirado būdas. Būdą pasirenka iš sąrašo. Čia yra visi matininko darbai. Teismui leidus, liudytojui susipažinus su rašytine medžiaga – M. T. parengtais žemės sklypo kadastro duomenimis (4 t., b. l. 140), liudytojas paaiškino, kad iki kovo 4 d. turėjo pateiktą žemės sklypo duomenų lentelę. Be tokios lentelės priima dokumentus, bet juos atmestų. Lentelė turi būti pateikta. Už kažką „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą yra išrašęs. Šitam sklypui išrašė „(duomenys neskelbtini)“. Kai matuoja namą, niekad nematuoja keturių taškų, matuoja tris. Nupiešė, kad statinys būtų tiesus, rodo tiesią liniją. Pamatai negražūs, išsikraipę, ne visai vienodoj linijoj, jis nupiešė tiesiog tiesią liniją. Pamatai, buvusioje vietoje, jam nesukėlė jokių įtarimų. Jam jų būklė nebuvo įdomi. P. P. sakė susitvarkyti teritoriją. P. P. pyko, kad greičiau būtų atliktas darbas.

Teismas paskelbė liudytojo M. T. 2018 m. gegužės 24-25 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (12 t., b. l. 79–82), kuriuose nurodyta, kad dirba geodezininku – matininku nuo 2007 metų. Nuo 2011 m. užsiima individualia veikla. Pradėjo dirbti su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavo užsakymą atlikti sklypo (duomenys neskelbtini), matavimus. Tai buvo eilinis užsakymas. Dėl šio objekto viską derino su P. P.. Šis asmuo į jį kreipėsi, kad atliktų kadastrinius matavimus. Kai kuriuos dokumentus jam pateikė, kai kuriuos pats susirinko. Bylą suderino, o kad greičiau būtų, bylą perdavė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nes jei sklypas priklauso (duomenys neskelbtini), tai pati (duomenys neskelbtini) dokumentus siunčia į Registrų centrą. Jis padavė dokumentus, o specialistas suderino, kad dokumentai greičiau grįžtų. Pagal įstaigos vidinę tvarką, dokumentus reikia pateikti per raštinę, tačiau tos vidinės tvarkos nėra laikomasi, per praktiką pasitaiko, kad dokumentai paimami ir tiesiai iš specialisto. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo J.. Nėra su juo anksčiau bendravęs, tik tą vienintelį kartą. Dėl klausimo išsprendimo ir pagreitinimo, jis nesirūpino. Rūpinosi P., jis viską derino. Jam tik P. davė kontaktinį telefono numerį. Jis tik nuvežė į septintą aukštą ir padavė, o visą kitą situaciją tikriausiai jau žinojo ir čia jo darbas baigėsi. Jam tai buvo eilinis darbas ir gerai apmokamas darbas, nes jis negali sau leisti tiesiog atsisakinėti užsakymų. Jis darė tuos dokumentus. Didžiausia kliūtis buvo tik dėl miško, nes teritorija apaugusi, miškas buvo išmiškintas. Darydamas nemanė, kad jis pažeidžia kadastro nuostatas ar klastoja dokumentus. Jis nesuprato, kokia šio sklypo paskirtis. Sklypas buvo (duomenys neskelbtini) vietinėje sistemoje, tačiau jis perdarė į ALKS 94 naudojimui. Žemės sklypas buvo įprastoje teritorijoje, o ne saugomoje teritorijoje. Tai buvo tik eilinis objektas. Senoje Savivaldybės medžiagoje nurodyta, kad šioje teritorijoje yra sandėliuojamos durpės. Toje teritorijoje esančio pastato gabaritas atitiko išdėstymo planą. Savo veiksmus vertina žioplai ir blogai, nes atsirado netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku. Atlygį už darbą gavo. Su P. P. susipažino tada, kai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo daryti daug darbų: topografines nuotraukas, kadastrinius matavimus. Dėl pamatų braižymo, tai su kitais asmenimis jokių pokalbių nebuvo, viskas buvo derinama tik su P. P.. A. J. kontaktinį telefoną jam davė P. ir jis su šiuo susitiko. Jei dėl pamatų toje minėtoje teritorijoje, tai jis juos tada radęs nusiramino, nes dokumentuose jie yra. Galvojo, kad čia yra jų reikalas, ar jie juos atkasė, ar ką padarė. Iš pradžių jis nesuprato, koks yra tų matavimų tikslas, tačiau paskui susigaudė, kad jei yra statinys, reikia formuoti sklypą. Manė, kad matavimai dėl duomenų atnaujinimo. Tas sklypas, jam atrodo, buvo (duomenys neskelbtini), tai yra normali praktika. Dėl miško prašymai buvo iš P. P., bet pagal dokumentus to miško net nebuvo, nes iš miškininkų gavo pažymą, kad tai yra menkaverčiai medžiai ir išmiškinta. Miško vietoje buvo apaugusi teritorija. P. P. prašymą pažymėti, kad ši teritorija būtų kuo mažiau apaugusi, tai kažkiek koregavo, gal tą ribą nustatė. Kai pirmą kartą iš P. P. gavo išdėstymo planą, tai statinio vieta jau buvo nurodyta, jau buvo tos ribos. Kai nuvažiavęs pagal nurodytą planą nerado pastato, pagalvojo, kad jis arba sunaikintas, arba jo per šiukšles neranda. Apie tai juos informavo, sakė išsivalykite, raskite tą pastatą. Registrų pažymoje pastato užbaigtumas buvo nurodytas 10 procentų. Pagal jų praktiką, 10 procentų pastato, mano, kad turėtų matytis. Dėl pastato pamatų, tai jis sutinka, kad pastato pamatai buvo dirbtinai supilti. Su P. P. buvo pokalbis, kad pamatai turi atsirasti, t. y. buvo lengvas spaudimas iš jo pusės. Todėl paskui, kai pamatė, kad ten buvo išvalyta, kažkas daryta, nesigilino, kaip jie ten atrodo. Nežino, ar pamatai buvo atkasti, ar jie įstatyti, tačiau jis nusiramino, nes dokumentuose jie buvo nurodyti. Jei dėl minėto pastato, tai pamatai matė, kad buvo judinti. Pamatai buvo arba atkasti, arba naujai pastatyti.

Teismui paskelbus liudytojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas papildomai paaiškino, kad atsisakė matuoti sklypą, nes pirmą ir antrą kartą nerado pamatų, buvo šiukšlynas. Gali pažymėti, kad buvo atlikta krata, paskui pareikšti įtarimai. Jam buvo stresas, dabar gerai jaučiasi. Dabar įsigilino į visą bylos medžiagą. Čia labiau žodžių žaismas, buvo užkabinti tokie kaltinimai – stresas. Buvo kažkuriuose parodymuose sakęs, kad P. P. dalyvavo su antstoliu. Jo manymu, apie sklypą P. P. sakė „neloti“, bendravo dalykiškai. Suprato, kad apie sklypą gali žinoti tik P. P. ir jis. Jis sklypo būklės nevertina, tai ne jo kompetencija. Nemanė nieko blogo padaręs darbą. Tai buvo paprastas darbas. I. Š. jam patiko kaip žmogus. Sklypas buvo suformuotas. Jis perskaičiavo, įsitikino, kad plotas nedingsta. Sklypo ribas atsisiuntė iš Registrų centro, Registrų centro kadastro žemėlapiuose. Perskaičiavo taip, kad viskas sutaptų. Jis manė, kad padarė taisyklingai, jis tiesiog padarė stačiakampį, tvarkingai. Galvojo, kad elgėsi teisingai.

Liudytoja I. Ž. (buvusi pavardė Z.) apklausiama teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario-kovo mėnesį ėjo tas pačias pareigas. Yra geodezininkė, bet dirbo vis tiek tame pačiame skyriuje. A. J. yra buvęs (duomenys neskelbtini). Ji yra tiesiogiai pavaldi (duomenys neskelbtini). Su A. J. nebendrauja. Mano, kad (duomenys neskelbtini) buvo supykęs ant jos. Ji tiksliai nežino, tiesiog buvo kažkoks skundas ir buvo tokios kalbos. Ji visą laiką dirbo geodezinėje srityje, po (duomenys neskelbtini) bylos (duomenys neskelbtini) supyko ir jai pakeitė darbo pobūdį. Šiuo metu jokių santykių su A. J. nėra. Jam nejaučia pykčio. Jai buvo priskirtos kitos darbo funkcijos dėl to sklypo. Ji tiksliai nepasakys, kiek laiko praėjo po (duomenys neskelbtini) sklypo. Vedėjas atėjo į kabinetą ir pasakė, kad jos funkcijos pasikeitė. Ji dirbo su geodezija, tikrina ir derina žemės sklypo kadastro duomenų bylas, patikrina vietos rentgenų išvadas, nagrinėja visus raštus – viską, kas susiję su geodezija. Įgaliojimą tikrina specialistas, derina jų skyriaus pavaduotoja arba (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai nebuvo pavaduotojo, tokį įgaliojimą ir derino specialistas. Ji tokį dalyką galėjo daryti. Gauni paskirtą užduotį, byloje yra dokumentai, juos tikrini, ar jie yra teisingi. Reikia vadovautis tam tikrais teisės aktais, ar patys dokumentai, bylos komplektacija atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Surašoma žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktas, kuriame nurodomi trūkumai, kuriuos matininkas turi ištaisyti. Dažniausiai yra problemos dėl ribų, dėl būdo. Būna, kad yra problemos, negali išspręsti. Jei trūkumai nenustatomi, surašomas patikrinimo aktas. Jei trūkumai ištaisomi, jie vėl tikrina. 2015 m. buvo popierinė bylos versija, specialistas patikrina, uždeda antspaudą, tada perduoda kitam žmogui derinti. Teismui leidus, liudytojai susipažinus su rašytine medžiaga (4 t., b. l. 99), liudytoja patvirtino, kad dokumentą ji patikrino, o suderino A. J.. Pagal tuometinę darbinę praktiką, 2015 m. nepasirašydavo, jei žemės sklypas priklausydavo (duomenys neskelbtini). 2015 m. užsakovo sutikimo žemės plane nereikėjo. Ji tikrino žemės sklypo ribas. Pamena, kad buvo problema su miškais. Kiek pamena, buvo raštas, kad išaiškina gretimybes – kokie sklypai yra aplinkui. Aplinkui buvo valstybinė žemė. Tikrino būdą – žemės sklypo naudojimo būdą. Jis yra nurodomas žemės sklypo kadastro duomenų formos lentelėje. Teismui leidus, liudytojai susipažinus su rašytine medžiaga (4 t., b. l. 127), liudytoja paaiškino, kad čia yra byla, kurią ji tikrino. Privaloma paskirti žemės sklypo naudojimo būdą. Vertė skaičiuojama, kad nustatyti žemės sklypo naudojimo vertę. Jie patys neskaičiuoja, matininkas skaičiuoja. Atkreipia dėmesį į matininko skaičiavimą, jie turi tai matyti. Yra nustatomos specialios sąlygos, žemės naudojimo būdai, vertė. Kažkas buvo dėl būdo, ji negali pasakyti, ar šitas buvo, ar ne (4 t., b. l. 99). Ji sumaišė suženklinimo datas. Derinant yra peržvelgiamas dokumentas, ji patikrina, ar neregistruotas Registrų centre, eina pas pavaduotoją, kuri dar kartą patikrina, peržvelgia dokumentus ir uždeda savo antspaudą. Kai specialistas patikrina, nuneša visą medžiagą pavaduotojui, kuris uždeda galutinį parašą, antspaudą, reiškia suderinimą. Jis sutinka su viskuo, kas buvo patikrinta. Yra tam tikri asmenys, kurie skyriuje turi teisę suderinti bylą. Ji šiuo metu negali derinti bylų, gali tik tikrinti. 2015 m. dėl (duomenys neskelbtini) jai buvo paskirta užduotis, įrašyta rezoliucija. Jai reikėjo patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Ją suderinti turėjo pavaduotojas. Pavaduotoja tuo metu buvo Ž. S.. Pasirašė ne Ž. S., nes ši byla turėjo būti suderinta. Šita byla buvo suderinta tą pačią dieną, kai buvo paskirta užduotis. Ką pasakė (duomenys neskelbtini), tą darė. Jeigu pavaduotojos nebūdavo, gal galėjo (duomenys neskelbtini) derinti bylas. Yra tokių bylų, kai pavaduotoja negali derinti, tada (duomenys neskelbtini) derina. Kai gavo bylą, pamena, kad kažkas buvo su būdu, ar jis kitoks. Jai kliuvo būdas, kliuvo, kad patenka į valstybinės reikšmės miškus. Ten buvo raštai iš miškų tarnybos. Po to pamatai, pažiūrėjo, kad pagal „Ortofoto“ nuotrauką nieko nesimatė. Dėl miškų ji išsiaiškino, pasigilino, gavo informaciją, kad viskas tvarkoje. Dėl būdo ji negali tiksliai pasakyti, ar negerą nustatė, ar be pagrindo nustatė. Trūkumų ji nesurašė. Ji buvo nuėjusi pas A. J.. Pas jį ėjo dėl bylų, kad yra trūkumų. Nepasakys, ką pasakė. Ji turėjo nurodyti, kas jai užkliuvo. Sakė daryk, ką nori, byla turi būti suderinta. Sakė, kad turi būti teigiamai patikrinta, kad byloje nėra trūkumų. Turėtų būti diskeliai. Byla turėjo būti pateikta 2 egzemplioriais, bent vienoje turėtų būti kompaktas. Šitoje byloje nepamena, kad buvo kompaktas ir kad jį būtų tikrinus. Netikrina visada iš kompakto. Byla su disku keliauja į Registrų centrą. Jis turėtų būti saugomas, jei pateikia du, vieną egzempliorių jie pasilikdavo skyriuje. Bylą su disku siųsdavo į Registrų centrą. Šitoje byloje nepamena, kaip buvo. Ji parašė aktą, iš jo galima spręsti, kad trūkumų nėra. Byla nukeliavo pas A. J.. Ji negalėjo nueiti pas pavaduotoją, nes reikėjo, kad byla būtų teigiamai patikrinta ir pasirašytų (duomenys neskelbtini). Jai (duomenys neskelbtini) vasario 25 d. pasakė, kad bylą patikrintų teigiamai. Neatsimena, kaip gavo bylą. Buvo paskirta vykdyti P. ir jai. Terminas patikrinti yra 10 d. Tikriausiai (duomenys neskelbtini) pasakė. Nepamena, ar (duomenys neskelbtini) atėjo, ar atnešė. Patikrinti bylą užtrunka labai įvairiai. Neatsimena, ar buvo spaudimo dėl vėluojančių darbų iš naujo (duomenys neskelbtini) (A. J.). Neatsimena, ar buvo rašomi pasiaiškinimai geodezijos skyriuje. Kiekvienas naujai atėjęs (duomenys neskelbtini) liepia susitvarkyti vėluojančius darbus. Normalu, kad didelis darbo krūvis, daug vėluojančių darbų. Jai šitas sklypas užsifiksavo kaip išskirtinis atvejis, nes (duomenys neskelbtini) pasakė jį suderinti tą pačią dieną. Užsifiksavo byla, nes ji tos bylos negalėjo tikrinti. Gavus bylą, buvo uždėta rezoliucija. Nebuvo tiesioginio prašymo patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Su P. B. nebendravo apie šią bylą. Nori papildyti, kad šis sklypas yra (duomenys neskelbtini), dėl to sprendimą rengė ne ji. Pas juos yra paskirstyta pagal seniūnijas. Sprendimą rengė P. B.. Kai rašė patikrinimą, sprendimo nebuvo. Pirmiausia patikrina bylą, tada tik rengia sprendimą. Sprendime parašoma, kas yra keičiama. Ji abstrakčiai mato, kad yra pakeisti duomenys pagal matininko M. T. 2015 m. vasario 13 d. Registrų centro atspausdintą sklypo skaičiuoklę. Nieko nėra pakeista. Ji ir nemato skirtumų tarp dokumentų. Būna konkrečiai įvardintas naudojimo būdas, šiuo atveju nei viename, nei kitame tokio nėra. Byla pateikiama Registrų centrui kartu su šiais sprendimais. Iš praktikos gali pasakyti, kad nukreipia vykdymui, kas tikrina bylą, ar rengia sprendimui. Turėjo ji matyti ir šalinti trūkumus. Kažkas su kompaktu negerai, su skaitmeniniu žemės sklypo formatu. Galimai jis buvo pateiktas Registrui centrui. Turėjo būti kompaktas pateiktas Registrų centrui. Kompakte turėjo būti netikslumai. Kiek jai žinoma, Registrų centras grąžina. Turėjo grąžinti bylą. Geodezininkai lydraščių nerengia. Būna, kad paskambina matininkams, kad jie patikslintų trūkumus telefonu, ne raštiškai. Kažkada yra kalbėjusi su matininku M. T.. Jis buvo atėjęs į skyrių, ji buvo pasirašius vasario 25 d. patikrinime, su matininku kalbėjo apie pamatus. Matininkui sakė, kad pamatų kaip ir nėra. Negali pasakyti, kad matininkas sakė, kad pamatų nėra, čia yra jos nuomonė. Kaip suprato, matininkas pats žinojo, kad tokia byla yra negerai. Čia jos nuomonė. Jų praktikoje ir įgaliojimuose planus suderina pavaduotoja. Kiekvienam pogrupiui vadovauja tam tikras žmogus. Geodezininkams vadovauja Ž. S.. Konkrečiai nepasakys, kas derina planus. Su Ž. S. kalbėjo, kad ją kvietė į STT, ji turi ją informuoti. Su ja klausimų neaptarė. Įtarė, ko gali klausti STT, bet klausimų nežinojo. Su pavaduotoja nėra giminystės ryšių. Yra pavaldi visiems vadovams. Tuo metu vykdė žemės naudojimo valstybinę kontrolę, buvo civilinė byla, numeriuko pagrindu nuvyko į vietą. Jai pavedė vadovai ir teisininkai. Visą šitą situaciją žino, turėjo užfiksuoti, kas yra vietovėje, ar naudojamas pagal paskirtį žemės sklypas. Nustatė, kad greičiausiai naudojamas ne pagal paskirtį. Kiek pamena, ten yra tik medžiai. Nelabai kažką matė. Pamatų nematė sklype (duomenys neskelbtini). Būtų pažymėjusi, jei būtų buvę.

Teismas paskelbė liudytojos I. Ž. 2016 m. birželio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 123–126), kuriuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo paskutinius trejus metus, nuo 2013 metų gegužės mėnesio, kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Ji dirba grynai geodeziniais klausimais, jos darbo pagrindas yra tikrinti žemės sklypų kadastrines bylas. Dažniausiai bylas tikrina darbo vietoje – lygina dokumentus, žiūri, kad vienuose ir kituose sutaptų nurodyti duomenys, jeigu kyla kokių nors neaiškumų – važiuoja tikrinti situacijos į vietą. Šiaip jų darbe yra didelis darbo krūvis, jie stengiasi savo darbus atlikti pagal jiems priklausančius terminus, todėl išvykimas tikrinti situacijų vietoje vyksta retai. M. T. žino, jis yra matininkas, kuris ganėtinai retai priduoda bylas (duomenys neskelbtini), su juo taip pat yra bendravusi, tačiau kada – negali pasakyti, neprisimena, jų nesieja jokie santykiai, giminystės ryšių nėra. A. J. pažįsta, susipažino, kai jis atėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pareigas. Juos siejo darbiniai santykiai, giminystės ryšiai jų nesieja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nežinoma, nepažįsta nei vieno šioje įmonėje dirbančio asmens. Kadastrinių matavimų bylas tikrina taip: visų pirma, gauna matininkų, nuomininkų ar privačių asmenų prašymus patikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Tada jų (duomenys neskelbtini) ar jo pavaduotojas ar jo įgaliotas asmuo paskiria kam vykdyti šį prašymą. Prie prašymo būna pridėtos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos – du tokie pat egzemplioriai. Vadovaujantis atitinkamais nuostatais, taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kuriais jie vadovaujasi darbe, tikrina kadastrinių matavimų bylą. Pirmiausia žiūri, ar yra reikalingas skyriaus sprendimas dėl kadastro duomenų pakeitimo. Valstybinę žemę tikrina visada. Tikrinami yra žemės sklypo planas, paženklinimo parodymo aktas, kadastro duomenų lentelė, kvietimai, visi dokumentai. Šie dokumentai tikrinami tarpusavyje. Sklypų ribas, gretimybes tikrina naudodamiesi Registrų centro programa „Geomatininkas“. Taip pat tikrinamos sklypo spec. sąlygos ir pan. Į vietą tikrinti važiuoja tada, kai pagal turimą informaciją, pavyzdžiui, kertasi dviejų sklypų ribos ir pan. Jos kompetencija neapima valstybinės žemės nuomos klausimų, ji netikrina, ar žemės sklypuose stovi kokie nors pastatai ar ne, tai ne geodezininkų darbas, o nuoma yra kitų skyriaus specialistų darbas, kur darbai konkretiems specialistams paskirstomi pagal seniūnijas. Apklausos metu liudytojai jai (I. Z.) buvo pateikta susipažinti su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), byla Nr. 0070:8 ir paprašyta pakomentuoti šiuos dokumentus, nurodyti, ar pamena kokius nors įvykius ar darbo reikalus, susijusius su minėtu sklypu. Ji parodė, kad šią bylą prisimena. Kaip mato iš joje esančių dokumentų, yra (duomenys neskelbtini) A. J. rezoliucija, kuria paskiriama byla jai. Kaip ji ją gavo į rankas tiksliai neprisimena, pas juos raštinėje yra specialūs langeliai su pavardėmis, gal pasiėmė iš ten, tačiau buvo A. J. prašymas, kad šiandien pažiūrėtų bylą. Šiuo atveju ji tikrino kadastrinių matavimų bylą, o būtent tikrino, tai, ką vardino prieš tai, t. y. sklypo ribas ir t. t. Kai tikrino šią bylą, į vietovę nuvažiavusi nebuvo. Dėl statinio sprendžia nuomos specialistai, o ji tik patikrino pačią bylą. Kaip mato dabar, apklausos metu jai pateiktoje byloje nėra kadastro duomenų formos lentelės, nemato ir kvietimų, ir kelių kitų dokumentų, tuo tarpu kai ji tikrino bylą šie dokumentai turėjo būti. Tikrinant šią bylą jai kilo neaiškumų dėl miško, kai pamatė, kad matininkas plane nurodė želdinius, o pažiūrėjus programoje „Geomatininkas“, matė, kad šioje vietoje pažymėtas miškas, be to (duomenys neskelbtini) naudojasi ir miškų kadastru, greičiausiai prisijungusi prie jo matė, kad minėtoje vietoje yra valstybinės reikšmės miškas, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų buvo matyti kitų miškų tarnybų dokumentai, kurie nesutapo su kadastro duomenimis. Dėl to ji nuėjo pas vedėją A. J. į kabinetą ir jam išsakė savo dvejonę dėl šios situacijos ir kad pagal ją tai yra negerai. A. J. jai pasakė, kad ji turi daryti viską, kad byla būtų suderinta. Ji suprato, kad A. J. jai nurodė, jog esant byloje kokiems nors trūkumams, ji turi į juos nekreipti dėmesio ir bylą patikrinti teigiamai. Be to, kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 17 d. prašymas Nr. I gautas vasario 25 dieną, A. J. rezoliucija, kuria ji paskiriama liudytojai, uždėta tą pačią dieną ir byla buvo suderinta tą pačią dieną. Paprastai bylų tikrinimo terminas yra vidutiniškai aštuonios dienos, o maksimalus terminas, per kurį turi viską padaryti oficialiai pagal teisės aktus – dešimt darbo dienų. Patikrinti bylą per vieną dieną yra neįprasta. Dar kaip prisimena, kadastro byloje buvo nurodytas žemės sklypo būdas, nors pagal ją jo visai neturėjo būti. Daugiau trūkumų ir pastabų ji nepamena. Kas dėl statinių šiame sklype – ji tik patikrino, kad statinių skaičius plane sutampa su nurodytu skaičiumi kadastro duomenų formos lentelėje esančiu skaičiumi, statiniai buvo berods įregistruoti, todėl jai niekas neužkliuvo. Žiūrint pagal žemės sklypo plane esantį pastato brėžinį, pagal tai, kaip jis nubraižytas, galima daryti prielaidą, kad nubraižyti pamatai nevientisi – apirę, apgriuvę, o kadangi plane buvo nurodytos ir statinio koordinatės, kad jis laikinas – negalima sakyti. 2015 metų gruodžio mėnesį l. e. p. G. G. žodžiu pavedė jai patikrinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatė, kad jame nėra jokių pamatų, sklype stovėjo tik statybinių atliekų konteineris. Byloje esančiame žemės sklypo plane yra jos antspaudas ir parašas, kurie reiškia, kad ji bylą patikrino ir viskas yra gerai. Jei ne A. J. nurodymas, ji šios bylos būtų nederinusi, o surašiusi patikrinimo aktą, kuriame nurodytų byloje esančius trūkumus, dėl kurių jos negalima derinti. Kadangi tuo metu A. J. buvo (duomenys neskelbtini) ir jos viršininkas, o ji pavaldi specialistė, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik vykdyti (duomenys neskelbtini) nurodymą. Po patikrinimo paprastai bylą suderina skyriaus (duomenys neskelbtini) pavaduotojas ar jo įgalioti asmenys, tačiau suderinti gali ir pats (duomenys neskelbtini), tačiau tai irgi nėra įprasta praktikai. Derina (duomenys neskelbtini) tada, kai, pavyzdžiui, atostogauja (duomenys neskelbtini) pavaduotojas ir jo įgalioti derinti pareigūnai. Šiuo atveju mano, kad pavaduotojas neatostogavo. Tuo metu pavaduotoja buvo Ž. S.. Daugiau dėl šios bylos į ją niekas iš trečiųjų asmenų nesikreipė ir nieko neprašė.

Teismui paskelbus liudytojos I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja papildomai paaiškino, kad jeigu tikrino, turėjo būti reikalingas žemės sklypo sprendimas. Ji patikrinusi nustatė, kad sprendimas reikalingas, (duomenys neskelbtini) sklypas, 2015 m. tikrino visus sklypus, žiūrėjo ar reikalingas sprendimas, kieno nuosavybėje yra sklypas. Patvirtina savo parodymus.

Teismas paskelbė liudytojos I. Ž. 2016 m. spalio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 128–130), kuriuose nurodyta, kad suderinusi matininko M. T. paruoštą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bylą, kitą dieną buvo nuėjusi pas A. J. ir sakė, kad jei jis išnuomos tą žemės sklypą bus negerai, nes pagal ją nuomos sutarties sudaryti negalima. Ką jis jai atsakė ji nepamena. Dar tą pačią dieną, kai A. J. paliepimu suderino minėtą kadastrinių matavimų bylą, buvo nuėjusi pas jų skyriaus (duomenys neskelbtini) pavaduotoją Ž. S. ir nupasakojo jai situaciją. Ką jai atsakė Ž. – neprisimena. Kad po to būtų buvusi dar ir pas A. J. – nepamena. Paaiškino, kad nuo minėtų įvykių praėjo daug laiko, buvo susikoncentravusi į savo darbus, todėl tikrai neprisimena visų tuo metu vykusių įvykių detalių.

Teismui paskelbus liudytojos I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino savo parodymus. Žemės sklype nebuvo pamatų. Negali įvardinti, ar nurodė A. J. priežastis, kodėl negalima naudotis žemės sklypu.

Liudytojas P. B. apklausiamas teisme parodė, kad 2015 m. ėjo vyriausiojo specialisto pareigas (duomenys neskelbtini). Jo pagrindinės funkcijos: įsakymų dėl valstybinės žemės nuomos, pardavimo panaudos projektų rengimas, sutarčių dėl valstybinės žemės nuomos, pardavimo panaudos projektų rengimas, sutikimas keisti nuomos teisę projektų rengimas, perleisti nuomos teisę projektų rengimas, teritorijų planavimo sąlygų projektų rengimas. Jo tiesioginis (duomenys neskelbtini) buvo A. J.. Su A. J. dabar absoliučiai jokių santykių neturi. Darbe jų santykiai buvo oficialūs, neutralūs, formalūs. Mano, kad turėjo būti A. J. prisistatymas jam atėjus į darbą. Jo prisistatymo metu nebuvo konkrečių reikalavimų. Naujovės atsirado su laiku. Specialistams buvo paskirtos seniūnijos, kiekvienas turėjo dirbi konkrečioje teritorijoje. Po naujo vadovo atėjimo seniūnijų nebeliko, iš kokios teritorijos prašymą gaudavo, toje teritorijoje dirbo. Visi vadovai be išimties akcentavo terminų laikymąsi. Jam yra tekę susidurti su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Tai buvo skyriaus (duomenys neskelbtini) tiesiogiai atneštas juridinio asmens prašymas, kuriame buvo prašoma sudaryti valstybinės nuomos sutartį. Buvo akcentuojama, kad tai daryti reikia skubiai. Kartu su prašymu keliais egzemplioriais buvo pateikta žemės sklypo kadastrinio matavimo byla, kurią reikėjo patikrinti ir suderinti. Dokumentus grąžino skyriaus (duomenys neskelbtini), kad jis nukreiptų konkrečiam specialistui, kadangi pagal pareigas neturėjo tikrinti ir derinti bylos. Pasakė A. J., kol byla nesuderinta, duomenų pateikti negali. Skyriuje yra keli geodezininkai, kurių funkcija užpildyti patikrinimo aktą, jei nenustatyta trūkumų, byla teikiama (duomenys neskelbtini) pavaduotojai derinimui pagal praktiką. Galutinį patvirtinimą atlieka (duomenys neskelbtini) pavaduotoja, jai nesant – (duomenys neskelbtini). 2015 m. pavaduotoja buvo Ž. S.. Bylą grąžino, po dienos laiko gavo bylą patikrintą ir suderintą, kurią patikrino I. Z. (dabar – Ž.). Neatsimena, kas antrą kartą atnešė. Galėjo atnešti tiek (duomenys neskelbtini), tiek specialistas, kuris derino. Tam tikrais atvejais reikia patikrinti sprendimo priėmimą dėl kadastro duomenų pakeitimo, jei keičiasi duomenys – sąlygos, plotas. Yra nuostatos, kada reikalingas pakeitimas. Neatsimena, kas šiuo atveju turėjo būti pakeičiama. Sprendimas turėjo būti (duomenys neskelbtini) vardu – A. J.. Pradžioje sprendimus rengdavo specialistai, vėliau sprendimus rengė asmenys, kurie tikrino bylas, t. y. geodezininkai. Teismui paskelbus rašytinę medžiagą – 2015 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo (4 t., b. l. 112), liudytojas patvirtino, kad tai yra jo rengtas dokumentas. Be kadastrinių matavimo bylos dokumentų nesuprato, kas yra keičiama. Teismui leidus, liudytojui susipažinus su rašytine medžiaga (4 t., b. l. 11), liudytojas paaiškino, kad pamena, ką keitė kovo 3 d. Esmė buvo ta, kad matininko parengtose bylose, pagal pirminį vasario 25 d. sprendimą, tas bylas teikė Registrui centrui, kad atnaujintų Registro duomenis. Kai atnaujino duomenis, jis pamatė, kad matininkas byloje įrašė komercinės paskirties žemės naudojimo būdą. Kadastrinio matavimo byla susideda iš keleto objektų. Kadastro duomenų lentelėje yra viena iš skilčių „Komercinės paskirties objektų naudojimas“. Jam užkliuvo, nes tame žemės sklype įregistruotas pastatas buvo sandėliavimo paskirties. Vasario 25 d. jis nematė, kad jis buvo – faktas. Jis nelabai tikrina tai, kas yra tikrinta ir suderinta jų tarnybos. Automatiškai ima bylą, reikia atnaujinti duomenis, priimamas sprendimas. Grįžta duomenys iš Registrų centro, jis mato, kad jis jau įregistruotas komercinis. Teismui leidus, liudytojui susipažinus su rašytine medžiaga (4 t., b. l. 143), liudytojas paaiškino, kad čia rašoma, kad byla neatitinka reikalavimo. Nėra pridėtas diskelis, pagal datas matosi, kad reikia bylą papildyti skaitmeniniu įrašu. Turėjo matyti šitą raštą. Jeigu šis raštas jam patenka, tada jis susisiekia su prašymą teikusiais asmenimis, ir sako, kad Registras atsisako registruoti, kadangi yra taip arba taip. Jeigu raštas yra nukreipiamas geodezininkams, jie elgiasi analogiškai. Jei į dokumentaciją žiūrėtume ne vasario, o liepos mėnesį, matyme, kad ir dėl valstybinės žemės sklypų sprendimus priiminėjo irgi geodezininkai. Duomenų patikslinimas pats savaime nei sandorio, nei valdymo nesukuria. Atlikus šitą veiksmą, tas pats sklypas, jeigu leistų įstatymai (duomenys neskelbtini) mieste, galėtų būti parduodamas aukcione, jis tiesiog sutvarkomas pagal dabartinį reguliavimą. Jis įskaito, kad byla neatitinka reikalavimo tik dėl diskelio. Kovo 3 d. ir vasario 25 d. sprendimai skiriasi tuo, kad vasario 25 d. yra klaidingai nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas. Sprendimas pasipildo tuo, kad pasipildo ankstesnis sprendimas. Tvirtina identiškai, pagal tą pačią vasario 13 d. kadastro bylą. Kai buvo popieriniai dokumentai, kadastro duomenų lentelę pasirašo tik matininkas, jis ją užpildo ir savo parašu patvirtina. Kai mato, kad yra tokia matininko klaida – tyčinė ar netyčinė, tada susisiekia su juo ir sako ištaisyti klaidą. Matininkas dažniausiai palieka tą pačią datą, pasirašo, komplektuoja tą pačią bylą su kitu nurodytu būdu. Žemės naudojimo būdas nustatomas formuojant patį žemės sklypas. Šitas žemės būdas buvo formuojamas seniai. Teismui leidus, liudytojui susipažinus su rašytine medžiaga (4 t., b. l. 148), liudytojas paaiškino, kad 1992 m. valdybos potvarkiu sklypas įregistruotas. 1992 m. nebuvo kvalifikacijos pobūdžių, būdų. Valdybos sprendime rašydavosi kam skirtas žemės sklypas, tarkim: pramoninei paskirčiai, sandėliavimo kompleksui. Šitas apibūdinimas atstoja pramonės ir sandėliavimo objekto teritorijas. Patikrinus archyvinę bylą, suprojektuotas 1992 m. valdybos potvarkiu. Byla grįžo komercinės paskirties objektui, sklypas buvo ne tam suprojektuotas. Keisti būdą gali tik po to. Iš tų duomenų jam paaiškėjo, kad gali būti tik pramonės sandėliavimas, komercinės paskirties negali būti. Privatiems žemės sklypams būdą ir paskirtį Registrų centras tiesiogiai keisdavo automatiškai, nebuvo pramonės sandėliavimas, buvo paskirtis kita. Registrų centras automatiškai konvertuodavo į pramonės sandėliavimą, nebent būdavo keli būdai, tada pagal naują kvalifikaciją. Jeigu jiems neaišku ir jie užklaus savivaldybės dėl neidentifikuoto būdo, savivaldybė rašo „Tokiu ar tokiu valdybos potvarkiu sklypas buvo eksploatuotas. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo klasifikatoriaus, manytina, kad priimti įstatymą dėl būdo pakeitimo yra perteklinė informacija“. Šiuo atveju savivaldybės sprendimas buvo reikalingas. Jeigu matininkas neturėjo ar nematė valdybos nutarimo, jis turėjo įsitikinti, bet nerašyti tai, kas palankiausia plane. Tai, kad pastebėjo, jog būdas kitoks nulėmė Registrų centro informacija. Byla su įrašu grįžo sutvarkyta iš Registrų centro, komercinės paskirties. Naikinant vieną įsakymą dėl kadastro duomenų patikslinimų, buvo atsižvelgta į naujai parengtą kadastro duomenų bylą. Teismui leidus, liudytojui susipažinus su rašytine medžiaga (4 t., b. l. 140), liudytojas paaiškino, kad neatsakys, kokiu pagrindu galėjo paruošti sprendimą dėl pakeitimo kovo 3 d., jeigu matininko M. T. nurodyti kadastro duomenys yra kovo 4 d. Registrų centras bylos neįregistravo, bet ją papildžius diskeliu, grąžinus tuos pačius dokumentus, jie bylą įregistravo. Negali pasakyti, kodėl jo išvada buvo vasario 25 d. prieš kovo 3 d sprendimą dėl pakeitimo. Jei galėtų pažiūrėti išrašą su istorija, gal ten atsispindėtų. Jis pastebėjo klaidą ir dėl to paruošė kovo 3 d. sprendimą, jis buvo pasirašytas ir pateiktas Registrų centrui. Sklypo kadastro duomenys, matavimai – viskas atnaujinta, bet pats sklype esantis objektas jam kėlė abejonių, nes sklypo plotas buvo neadekvačiai didelis statinio plotui. Jam yra tekę susidurti su konkrečiu atveju, kai Aukščiausiasis teismas pripažino, kad visi namukai yra aikštelės priklausinys ir savarankiškai funkcionuojantis. Čia buvo pradėtas nuo statinio ir prie jo pritrauktas žemės sklypas. Šitoje vietoje (duomenys neskelbtini) sakė, kad gali būti tik techninis darbuotojas, suteikti tekstą, bet neteikti vizavimo, t. y. įsakymo ir sutarčių. Dokumentai buvo vizuojami ir teikiami kitiems vizuoti per el. sistemą DVS. Tuo metu sistema jau veikė. Per sistemą vizuoti niekam neteikė, vykdė žodinį (duomenys neskelbtini) pavedimą. Jis norėjo būti techniniu darbuotoju, kad nebūtų už kažką atsakingas. Įžvelgė, kad per didelis sklypas tokiam statiniui. Bėda yra tame, kad dydis nėra konkrečiai apspręstas. Eiliniu atveju turi įsitikinti, kad statinys turi būti naudojamas. Buvo kilusi abejonė dėl ploto ir dėl statinio būklės. Esminis dalykas yra statinio buvimas ir statinio būklė, jo naudojimas, eksploatavimas. Iš pateiktų dokumentų statinio plotas buvo labai mažas lyginant su žemės sklypo plotu. Statinio baigtumas, nusidėvėjimas ar statybos baigtumas yra sąlyginai nedidelis. Jeigu sklypas nuomojamas ne aukciono būdu, tik statiniui eksploatuoti, sklypas formuojamas tokio dydžio, koks reikalingas statinio dydžiui. (duomenys neskelbtini) A. J. jis išsakė, išreiškė abejones, dvejones, savo nuomonę. Išdėstė mintis, kad gal parengti tekstą, sukomplektuoti dokumentaciją, bet tik tiek. Kiekvienam žemės sklypui komplektuojama archyvinė byla, t. y. žemės sklypo tvarkymo byla, į ją segama su sklypu susijusi visa dokumentacija. Su šita byla jie priartėjo prie įsakymo rengimo, tada rengiamas įsakymo projektas dėl valstybinės žemės sklypo, tas įsakymo projektas yra rengiamas kartu su byla, pateikiamas vizuoti ekonomistui, juristui, gali būti pateikiamas ir dar kažkam. Vizas turėtų atlikti projekto rengėjas, šiuo atveju buvo jis. Šiam sklypui neteikė kitiems specialistams, gavęs žodinį (duomenys neskelbtini) pavedimą, perdavė skyriaus (duomenys neskelbtini). Ko gero, vizavimo tvarka yra numatyta vidiniame Institucijos apraše dėl valstybinės žemės ne aukciono būdu. Aprašas skirtas žemės sklypams, nuomai ne aukciono būdu, statiniams eksploatuoti. Vizuoja teisininkas. Neprisimena, kada aprašas buvo patvirtintas. Iki A. J. ateinant ne visai laikėsi tvarkos. Atsimena, kad reikalavo laikytis tvarkos, tačiau neprisimena, kad jos buvo reikalauta laikytis el. paštu. Prisimena, kad jis ir kiti darbuotojai buvo susirinkę A. J. kabinete, neatsimena dėl formuluočių, išsakytų A. J. ir kurie darbuotojai buvo susirinkę. Darbuotojai savo iniciatyva buvo atėję pas jį, jie buvo pasipiktinę, kad jiems reikės laikytis aprašo, sakė, kad užstrigs visi darbai ir viskas sužlugs. Jie nesilaikė ne tik aprašo tvarkos, bet ir jo formos. Jo išsilavinimas yra teisinis, bet jis teisinių funkcijų skyriuje neatlieka. Teisininkai nevizuodavo įsakymų. Neatmeta galimybės, kad buvo laikotarpis, kai teisininkams nebuvo teikiami vizuoti įsakymai. Dabar ta pati bendra tvarka galioja. Vedėjas turėtų išlaikyti reglamentą, privalo žiūrėti, kieno yra vizos. Šiuo metu deda vizas ant popierinio dokumento. El. dokumentų sistemoje visiškai fizinės vizos, specialistas deda vizas, neša kitam specialistui, neša trečiam, kuris deda DVS ne fiziškai, o sistemoje spragteli klavišas. Rengėjas spaudžia vizuoti. Per sistemą sutvarkoma ne byla, o pats įsakymas, kad jį būtų galima užregistruoti. Nepasakys, ar buvo dokumentų aprašas. Nuomos bylose nedaro dokumentų aprašo. Jeigu yra konkreti situacija, kuri apima įstatymą dėl žemės sklypo nuomos sutarčių rengimo, (duomenys neskelbtini) pavaduotoja negalėjo atlikti funkcijos, bet, jei situaciją apima visą šitą, įskaitant kadastrinius matavimus, (duomenys neskelbtini) pavaduotoja dėl žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu galėjo atlikti tokią funkciją. Jo etapas, kurį jis darė, buvo paskutinis. Šitame konkrečiai etape pavaduotoja nedalyvavo. Skyriaus geodezininkų suderintus kadastrinius matavimus tvirtina pavaduotoja. Jeigu tuo metu pavaduotoja dirbo, ji turėjo atlikti derinimą, jei ne ji atliko, turėjo kilti klausimų. Pavaduotoja buvo Ž. S., jei gerai pamena, su ja apie sklypą kalbėjo, kai buvo derinami matavimai. Matavimai jo neliečia. Gali būti, kad I. Ž. (buvusi Z.) kažko užklausė Ž. S., paskui jo. Paties turinio esmės nekeičia, neatsimena, ar vienu metu ir greta sutartis pasirašyta, ar pirma įsakymas, paskui sutartis. Jo funkcija surišti sutartį ir ją užregistruoti DVS. Neatsimena, ar jis atidavė įgaliotam asmeniui, ar grąžino (duomenys neskelbtini). Šitas sklypas buvo išskirtis dėl pavedimo, dėl pasirašymo, dėl eigos. Neatsimena, kas pasirašė, jam atrodo, kad atvyko įgaliotas asmuo paimti sutartį, ją vežė vadovui. Byla atiduodama (duomenys neskelbtini). Byla dedama į lentyną, kuri yra pas sekretorę. Dažnai bylas neša pas vedėją į lentyną arba padeda bylą ant stalo. Rengėjo rūpestis informuoti. Jam regis, kad ne jis informavo, kad reikia nuomininkui pasirašyti.

Teismas paskelbė dalį liudytojo P. B. 2016 m. birželio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 133–134), kuriuose nurodyta, kad susipažinus su jam pateiktais dokumentais kilo įtarimai dėl pastato, t. y. jo atsiradimo aplinkybių, tačiau, kadangi dokumentai buvo tvarkingi, šio klausimo jis žodžiu nekėlė. Dar jam nepatiko pastato dydis ir būklė – pagal oficialiai nurodomą pastato užimamą plotą, nusidėvėjimą ir baigtumą pagal jį tokio dydžio žemės sklypo plotas negalėjo būti nuomojamas ir tai irgi buvo tai, kas jam nepatiko, kad tokiam mažam pastatui eksploatuoti buvo prašoma išnuomoti pusantro hektaro dydžio sklypą. Pagal jį, buvo galima išnuomoti maksimaliai 3-4 arus būtent šiam pastatui eksploatuoti. Apskritai, iš visos medžiagos jam susidarė toks įspūdis, kad suinteresuotiems asmenims reikalingas sklypas ne statiniui eksploatuoti, o statinys labiau buvo kaip pretekstas gauti nuomos teisę į sklypą. Jis A. J. išsakė savo mintis, kad prašomas išnuomoti sklypas per didelis ir apskritai neaišku kas ten per statinys jame yra. Pažodžiui negalėjo pakartoti, bet A. J. jam pasakė, kad yra pateikti suinteresuotų asmenų dokumentai, yra Registrų centro pažymos, šie dokumentai nenuginčyti, todėl turi išnuomoti žemės sklypą vadovaudamiesi jais, t. y. nurodė jam viską vertinti visiškai formaliai. Iš esmės šis jam nurodė, kad reikia paruošti nuomos sutartį, o jis, būdamas specialistas, privalėjo vykdyti savo vadovo nurodymą. A. J. jam pasakė, kad parengus dokumentus, juos neštų tiesiai jam. Dar atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo planas buvo nesuderintas su jų skyriaus geodezininku. Tada A. J. papildė rezoliuciją bylą patikrinti geodezininkei I. Z.. Nepamena kaip, bet byla buvo perduota I.. Po to, kai I. suderino planą ir jį patvirtino A. J., prašymas su dokumentais grįžo pas jį. Tą pačią dieną jis parengė sprendimą dėl kadastro duomenų pakeitimo. Tada pakeitimus išsiuntė įregistruoti į registrų centrą. Po to, pastebėjo, kad matininko parengtoje kadastrinių matavimų byloje žemės sklypo būdas buvo nurodytas kaip „komercinės“ paskirties, o galėjo būti tik sandėliavimo atsižvelgiant į pastato pobūdį. Dėl to, su byla nuėjo pas A. J., nurodė, kad tokia paskirtis negali būti ir pirmajame jų sprendime padaryta klaida dėl žemės paskirties. Nemano, kad matininkas padarė šią klaidą nesąmoningai. Jis dokumentus paliko A. J., jis šią pastabą priėmė. Berods kitą dieną, jis jau gavo pataisytą bylą, kurioje kadastro duomenyse žemės paskirtis buvo nurodyta gerai – pramonės ir sandėliavimo paskirties, o ne komercinės. Tada, 2015 m. kovo 3 dieną parengė sprendimą, kuriuo buvo panaikintas 2015 m. vasario 25 d. sprendimas dėl sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir buvo priduoti dokumentai Registrų centrui, kad būtų pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas registruose. Įregistruota Registrų centre viskas buvo per parą, t. y. 2015 m. kovo 4 dieną jau buvo pažyma apie registro duomenis ir dokumentai. Paprastai, iš registrų centro gautus dokumentus jiems išdalina kurjeriai, t. y. jų darbuotojai, kurie atsakingi už (duomenys neskelbtini) darbą su Registrų centru. Šiuo atveju jis pamena, kad grįžusius dokumentus gavo tiesiai iš A. J.. Pamena, kad A. J. nurodė, kad būtinai šiandien turi būti surašytas įsakymas dėl nuomos ir sudaryta nuomos sutartis. Dar gerai pamena, jog jis pasakė, kad čia yra viskas suderinta su centru, kad čia yra užstatytas žemės sklypas ir niekas prie nieko neprikibs. Iš to turėjo suprasti, kad viskas yra suderinta su vadovybe. Tada jis parengė įsakymą ir valstybinės žemės nuomos sutartį. Paruoštus dokumentus nunešė A. J.. Paprastai įsakymą dėl nuomos turi vizuoti ir jų skyriaus teisininkas, tačiau šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Jis galvojo, kad pastarasis pats tai padarys, t. y. surinks kitus reikiamus parašus, tačiau kaip mato, tai nebuvo padaryta. Apskritai galima pasakyti, kad jis buvo spaudžiamas atlikti šį darbą kuo greičiau. Patikslino, kad nuo prašymo gavimo, iki sprendimo priėmimo ir nuomos sutarties priėmimo praeina nemažiau kaip mėnuo, o šiuo atveju viskas buvo padaryta per dešimt dienų. A. J. perdavus parengtą nuomos sutartį, šis prie jo ją pasirašė, užantspaudavo ir prie jo skambino kažkam pasakydamas, kad galima atvažiuoti pasirašyti būtent šią sutartį. Toks įspūdis buvo, kad asmuo, kuriam A. J. skambino buvo kažkur vietoj, nes maždaug per 10-15 minučių, piko metu, jis atvyko.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui paskelbus liudytojo P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino savo parodymus, juos davė laisva valia, be spaudimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas paskelbė liudytojos Ž. S. 2016 m. rugpjūčio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 154–157), kuriuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2005 m. (duomenys neskelbtini)s pareigose dirba apytikriai nuo 2013 metų liepos mėnesio. Jos darbo funkcijos yra žemės sklypų kadastro duomenų tikrinimo ir derinimo bei žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir pakeitimo klausimai, žemės naudojimo valstybinės kontrolės kontrolė, sutikimu dėl inžinerinių statinių valstybinėje žemėje išdavimo kontrolė, padeda organizuoti skyriaus (duomenys neskelbtini) veiklą, pavaduoja vedėją jam nesant ir pan. M. T. ji žino, tačiau tik iš savo darbo, kai gauna derinimui jo bylas, tačiau gyvai jo nėra mačius, nėra bendravusi, pažinti negalėtų. A. J. pažįsta, jis buvęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jos viršininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai girdėta, tiek iš prašymų, su kuriais susipažįsta darbe, tiek iš spaudos, tiek iš buvusio (duomenys neskelbtini) vadovo V. P.. Apklausos metu liudytojai Ž. S. buvo pateikta susipažinti su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), byla Nr. 0070:8 ir paprašyta pakomentuoti šiuos dokumentus bei nurodyti, ar liudytoja pamena kokius nors įvykius ar darbo reikalus, susijusius su minėtu sklypu. Liudytoja Ž. S. nurodė, kad pačios bylos ji nėra varčiusi, darbo metu buvo susipažinusi su atskirais dokumentais ir brėžiniais. Apie šį sklypą pirmą kartą galimai sužinojo 2015 m. vasario 26 d. pamena, jog pas ją į kabinetą atėjo jų darbuotoja I. Z. ir prisipažino, kad (duomenys neskelbtini) A. J. nurodymu suderino bylą, kurios nebūtų derinusi. Tai pasakiusi, ji paklausė, ką jai daryti. Tuomet ji nusistebėjo ir paklausė, kodėl ši iškarto pas ją neatėjo. I. Z. paaiškino, kad A. J. prieš ją iš esmės naudojo fizinę prievartą – atnešė jai bylą asmeniškai, padėjo ir nurodė ją suderinti. Šiai bandant eiti nuo darbo vietos, A. J. liepė derinti ir dar replikavo, kad pas Ž. pasikonsultuoti ji neis. Tai jai papasakojo pati I. Z.. Ji patarė pastarajai nueiti pas vedėją A. J. ir pasakyti, jog ji nori atšaukti savo suderinimą. I. Z. taip ir padarė. Ji išėjo. Vėliau ši jai papasakojo, kad buvo nuėjusi pas A. J. ir pasakė, jog nori atšaukti savo vakarykštį suderinimą, į ką A. J. priekaištingai replikavo klausimu, ar ji jau pasikonsultavo su Ž. ir pasakė, kad suderinimo niekas neatšauks. Iš esmės darbe A. J. pavaldinių atžvilgiu naudojo psichologinį spaudimą, prievartą. Jie ieškojo kaip iš tokios padėties suktis, bandydavo atsisakyti, vilkinti neaiškius A. J. pavedimus, tačiau jautėsi bejėgiai. Dar paaiškino, kad jai pateiktoje byloje esantys kai kurie dokumentai turėjo būti su jos viza. Visų pirma jai priklauso vizuoti sprendimus dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir derinti pačias kadastrines bylas. Šiuo atveju A. J., žinodamas, jog ji tokios bylos nederins ir dėl to vengdamas jos, šių bylų derinimui jai nepateikė, o viską padarė pats. Taip pat ji prisimena, kad po I. Z. suderinimo, A. J. pavedė rengti sprendimus, susijusius su šia byla jų darbuotojui P. B.. P. B. taip pat buvo užėjęs pas ją, papasakojo ką jam pavedė A. J.. Jis jai sakė, kad pagal jį tokių sprendimų, kokius nurodė jam surašyti A. J., daryti negalima, visa šita byla negera. Jie nusprendė, kad P. B. reiktų nevykdyti A. J. nurodymų ir kad jis stengsis išvengti jo nurodymų. Vėliau, po to ji jo pati paklausė, ar jis vis tik parengė dokumentus pagal A. J. nurodymus, į ką pastarasis nurodė, kad taip, parengė. Ji pasiteiravo, kodėl jis jų neatnešė vizuoti jai, kaip priklauso. P. B. atsakė, kad A. J. liepė visus dokumentus nešti tik jam. Ji net neabejoja, kad P. B. taip pasielgė dėl to, jog A. J. ir prieš jį naudojo psichologinį spaudimą, naudodamasis savo, kaip vadovo įgaliojimais. Be to, P. B. šio pokalbio metu jai dar užsiminė, kad kažkas buvo negerai su žemės sklypo kadastro duomenų lentele. Iš jai pateiktos bylos liudytoja pastebėjo, kad 2015 m. vasario 25 d. sprendimu dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo Nr. 49SK-315(14.49.109.) buvo patvirtintas žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal 2015 m. vasario 13 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tačiau 2015 m. vasario 13 d. žemės sklypo kadastro duomenų lentelės byloje nėra. Tai gali reikšti, kad pradžioje buvo dokumentas (žemės sklypo kadastro duomenų lentelė), kurioje galėjo būti nurodyti kiti žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas. Nurodė mananti, kad tame dokumente, kurio nėra byloje, nebuvo nurodytas būdas, o tai užkerta kelią žemės nuomai. Be to, iš ankstesnių, 2013 m. Registrų centro išrašų matyti, kad žemės sklypo paskirtis „kita“ ir nenurodytas naudojimo būdas. Jei gerai pamena, P. jai kažką ir minėjo, kad jie dėl to negalės nieko niekam išnuomoti. Norint pakeisti būdą reikalingas (duomenys neskelbtini) savivaldybės dokumentas, kuriuo pakeičiama ši paskirtis, tačiau tokio dokumento byloje nerado, be to, byloje yra 2015 m. kovo 4 d. žemės sklypo kadastro duomenų lentelė, kurioje jau yra nurodyta minėto žemės sklypo paskirtis „Kitos paskirties žemė“ ir naudojimo būdas „Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos“. O po to, kaip supranta, buvo surašytas naujas, 2015 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. 49SK-367-(14.49.109.), kuriuo patvirtinami kadastro duomenys, jau su įtrauktu žemės sklypo naudojimo būdu „Pramonės ir sandėliavimo“. Liudytojos supratimu, tokiu būdu dirbtinai buvo nustatytas žemės naudojimo būdas, kuris suteikia galimybę nuomoti žemės sklypą. Su pačiu A. J. apie šią bylą ji nekalbėjo, nors mano, kad jis žinojo, jog ji žino apie šią bylą, kaip ir sakė, jis jos vengė.

Teismui paskelbus liudytojo Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino savo parodymus, papildomai paaiškino, kad neprisimena, ar informavo B., jog po jos patikrinimo (duomenys neskelbtini) sklype nėra pamatų.