Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-168-780/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-29
Bylos Nr.
1-168-780/2011
Teisminio proceso Nr.
1-72-1-00159-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
S. B.
Nukentėjusysis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-168-780/2011Proceso Nr. 1-72-1-00159-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; (S) 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.5.; 2.3.6.4.5.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 29 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, kaltinamajam S. B., nukentėjusiajam V. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio-profesinio išsilavinimo, bedarbis, vedęs, gyvenantis Lazdijų raj., (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Alytuje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2011 m. gegužės 13 d. apie 16 val. 35 min., Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), V. K. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto metu, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau vienuolika smūgių V. M. į įvairias kūno vietas, padarė žaizdas kaktos dešinėje pusėje ir nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, kraujosruvas odoje dešinės akies vokuose, kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, kairiame skruoste, dešinėje užausinėje srityje, kairės ausies kaušelyje, abiejuose žąstuose, dešiniame dilbyje, nugaros dešinėje pusėje ir juosmens dešinėje pusėje, dešinės pusės VI šonkaulio lūžimą, trauminį dešinės ausies būgnelio plyšimą, taip nesunkiai sužalojo V. M., nes dėl dešinės pusės VI šonkaulio lūžimo bei trauminio dešinės ausies būgnelio plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad 2011 m. gegužės mėnesį, apie 17 val. buvo pas E. K., gėrė vyną. Ten atėjo nukentėjusysis V. M. ir jis su nukentėjusiuoju susiginčijo dėl jo buvusios uošvienės, apie kurią nepagarbiai kalbėjo nukengėjusysis. V. M. atsistojęs pirmas griebė jam už veido, todėl jis nukentėjusįjį abiem rankom pastūmė ir šis atsisėdo atgal į fotelį. Tada nukentėjusysis sudavė jam smūgį kumščiu į veidą, o jis sudavė atgal kumščiu į veidą V. M.. Po to jie pradėjo muštis ir sudavinėjo smūgius rankomis vienas kitam. Smūgius nukentėjusiajam sudavė į šonus, į krūtinę, sutinka, kad galėjo suduoti 11 smūgių kaip nurodyta kaltinime. Po to jie susikabino ir abu nugriuvo ant grindų. Kai abu atsistojo jis spyrė V. M. į kojas ir šis nugriuvo ant durų slenksčio. E. K. muštynių metu buvo išėjęs į virtuvę, o ar matė pačią konflikto pradžią nepamena. E. K. nukentėjusiojo nemušė. Su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu ir nukentėjusiojo ieškinio dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo jis sutinka, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo ieškiniu dėl neturtinės žalos, nes jis pats išprovokavo konfliktą.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad E. K. jį pats pasikvietė išgerti vyno. Tą dieną jis jau buvo gėręs alaus darbe, o E. K. namuose jie abu ir S. B. gėrė vyną. Išgertuvių metu kaltinamasis ne taip supratęs jo žodžius apie savo uošvienę pradėjo jam grasinti. Jis norėjo išeiti, o kaltinamasis bandė jam suduoti, bet nepataikė. Kai S. B. bandė suduoti antrą smūgį jis apsikabino kaltinamąjį ir stipriai jį laikė. Po to pajuto, kad kažkas traukia jam už plaukų iš nugaros. Kadangi name daugiau nieko nebuvo, todėl mano, kad tai buvo E. K., kuris prieš tai buvo išėjęs į virtuvę. Tuo pat metu pajuto smūgį į kairį šoną, kurį, jo nuomone, sudavė E. K.. Tada jis suklupo ir užsidengęs rankomis galvą jautė smūgius iš abiejų šonų į krūtinę, šonus, galvą. Smūgių buvo daug, galėjo būti vienuolika. Jis keturpėsčias išropojo iš kambario ir daugiau jo nemušė. Dėl sumušimo jis savaitę gulėjo ligoninėje, iš plaučių reikėjo pašalinti besikaupiančius skysčius, buvo sunku atsikelti, po to dar du mėnesius gydėsi namuose, buvo nedarbingas, negalėjo dirbti fizinių darbų, nors kaip tik tuo metu vyko kluono statybos, teko prašyti draugų pagalbos. Dėl patirto fizinio skausmo, dviem mėnesiams netekto darbingumo, dėl nepatogumų ir išgyvenimų prašo priteisti iš kaltinamojo 10 000 Lt neturtinės žalos. Už vaistus ir rentgeno nuotrauką prašo priteisti dokumentais pagrįstą 119,30 Lt sumą.

Liudytoja S. M. parodė, kad nukentėjusysis yra jos vyras ir patvirtino, kad 2011 m. pavasarį, tikslaus laiko nepamena, jos vyras buvo nuėjęs pas kaimyną E. K., kur buvo ir kaltinamasis. Po kiek laiko eidama į savo namo rūsį ji išgirdo kaip kažkas prausiasi vonioje ir ten rado savo vyrą, kuris buvo kruvinas. Iš pradžių vyras nenorėjo sakyti kas nutiko, bandė sakyti, kad griuvo pats, bet kai ji paklausė ar jį sumušė E. K. ir S. B., vyras atsakė, kad taip. Tada ji nuėjo pas E. K. išsiaiškinti, bet šis pasakė, kad yra niekuo dėtas ir viską paaiškins S. B.. Pastarasis tik pasakė, kad jos vyras prie jo kibo ir daugiau nieko aiškaus nepasakė. Liudytoja patvirtino, kad tą dieną vyras iš darbo grįžo išgėręs. Liudytoja patvirtino, kad po sumušimo vyras ilgai gydėsi, negalėjo dirbti fizinio darbo nors buvo pats darbymetis, nes jie statėsi kluoną, todėl jis labai išgyveno negalėdamas padėti, kai tuo tarpu jų neįgalūs vaikai ir ji buvo priversti dirbti vietoj jo.

Liudytojas E. K. patvirtino, kad jo namuose jis su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju šventė jo išleistuves į Angliją ir jie gėrė vyną. Kai nukentėjusysis pasakė, kad praeityje lytiškai santykiavo su S. B. uošviene, šis liepė nukentėjusiajam patylėti. Tačiau nukentėjusysis pirmas sudavė ar tai griebė S. B. už veido, tiksliai nepamena. Tada kaltinamasis sudavė kumščiu nukentėjusiajam atgal į veidą ir šis atsisėdo atgal į fotelį. Tuo metu liudytojas išėjo į virtuvę, kad nesikištų į jų konfliktą. Iš virtuvės pro praviras duris tarpais matė, kad jie abu mojavo rankomis ir suprato, kad mušasi. Kai pamatė, kad V. M. nugriuvo ant grindų nuėjo prie jo ir palydėjo iš kambario į kiemą. Ten dar užpylė ant jo du kibirus šulinio vandens, kad netintų sumušimai. Jis nukentėjusiojo nemušė.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2011-05-13 V. K. priklausančioje sodyboje ant priestato durų slenksčio rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (b.l. 6-10).

2011-05-25 specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) ir 2011-06-06 specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl žaizdos kaktos dešinėje pusėje ir nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimo kaktos kairėje pusėje, kraujosruvų odoje dešinės akies vokuose, kairės akies vokų – kairio skruosto srityje, kairiame skruoste, dešinėje užausinėje srityje, kairės ausies kaušelyje, abiejuose žąstuose, dešiniame dilbyje, nugaros dešinėje pusėje ir juosmens dešinėje pusėje, dešinės pusės VI šonkaulio lūžimo, trauminio dešinės ausies būgnelio plyšimo; kad šie sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių pasėkoje, galimai smūgiuojant rankomis ir kojomis; kad sužalojimų visumos padarymo galimybė griūnant ant durų slenksčio mažai tikėtina (b.l. 14-20).

Nukentėjusiojo V. M. asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2011-05-13, 19:05 val., nukentėjusiajam buvo nustatytas 2.38 promilių girtumas (b.l. 30).

Aptartais kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiojo asmens blaivumo testu, teismo medicinos specialisto išvadomis visiškai įrodyta, kad kaltinamasis S. B.,asmeninio konflikto metu, iš pykčio, tyčia sumušė nukentėjusįjį ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamasis pripažino visas faktines jam pareikšto kaltinimo aplinkybes, neneigė suduotų smūgių skaičiaus, o šių smūgių pasekmės yra konstatuotos specialisto išvadose, todėl tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir visiškai atitinka BK 138 str. 1 d. kvalifikaciją. Tai, kad konfliktą savo elgesiu provokavo ir pats nukentėjusysis, o kaltinamasis tik atsakė į jo provokaciją smurtu, neatleidžia kaltinamojo nuo atsakomybės už jo tyčiniais veiksmais sukeltas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Teismų praktikoje pripažįstama, jog muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais, todėl muštynėse nėra besiginančiųjų ir teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-684/1999, 2K-537/2006). Be to, atsižvelgiant į skirtingas šio konflikto pasekmes nukentėjusiojo ir kaltinamojo sveikatai, akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo vien tik adekvatus atsakas į nukentėjusiojo provokuojančius veiksmus, nes iš nukentėjusiajam padarytų sužalojimų matyti, kad kaltinamasis aiškiai norėjo sumušti nukentėjusįjį labiau nei šioje situacijoje buvo būtina norint tik nuraminti jį ar nuo jo apsiginti.

Nors nukentėjusysis teigė, kad jį mušė ne tik kaltinamasis, bet ir E. K., tačiau kaltinimas šioje byloje pareikštas tik kaltinamajam S. B. ir teismas bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų veikų, dėl kurių byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl to, kad kaltinamasis S. B. sudavė smūgius nukentėjusiajam sutampa, tą patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados ir liudytojo E. K. parodymai, todėl surinktų įrodymų pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti tokioje apimtyje, koks kaltinimas jam yra pareikštas. Galimai E. K. suduoti smūgiai nukentėjusiajam buvo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas, o kaltinamajame akte jokie kaltinimai E. K. nepareikšti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad po nusikaltimo praėjus 2,5 val. nukentėjusiajam buvo nustatytas net 2,38 promilių girtumas, o tai galėjo turėti įtakos jo parodymų tikslumui ir jo galimybei teisingai suvokti įvykio eigą nusikaltimo metu. Todėl nukentėjusysis gali klysti dėl E. K. vaidmens šiame įvykyje, ką pripažino ir jis pats, savo baigiamojoje kalboje sutikdamas su prokurorės išsakytais argumentais dėl kaltinamojo S. B. atsakomybės ir liudytojo E. K. vaidmens šiame nusikaltime.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tai, kad nusikaltimą S. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nelaiktyina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes nėra jokių įrodymų, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusįjį sumušė dėl jo nepagarbių kalbų apie jo mirusią uošvienę bei dėl paties nukentėjusiojo jam suduoto smūgio, ir kad taip būtų pasielgęs ir būdamas blaivus. Nesant įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo parodymus dėl nusikaltimo motyvų, jo girtumas pats savaime negali būti laikomas suninančia atsakomybę aplinkybe.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, todėl remiantis BK 55 str. jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kadangi BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik viena su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, todėl ši bausmė ir skirtina.

Atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, į neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų nebuvimą, į paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, bausmės dydis skirtinas žemiau jos vidurkio.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti 119,30 Lt turtinę žalą tenkintinas pilnai, nes žalos dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 38-39), kurie patvirtina su gydymu susijusias išlaidas ir jų dydį, o šias išlaidas lėmė nusikalstami kaltinamojo veiksmai. Be to, pats kaltinamasis su šia ieškinio dlimi sutinka visiškai.

Ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis tiek nusikaltimo metu, tiek po nusikaltimo jautė fizinį skausmą, dėl smurto pobūdžio patyrė pažeminimą prieš nusikaltimą mačiusį liudytoją E. K.. Taip pat jis patyrė nepatogumų po nusikaltimo, nes jam teko gydytis ligoninėje, dėl ko jis keletą dienų negalėjo net vaikščioti, ilgai negalėjo dirbti net tik darbovietėje, bet ir savo namų ūkyje, dėl ko daug darbų teko atlikti jo vaikams ir žmonai, kurie dėl savo neįgalumo turi labai ribotas galimybes dirbti. Be to, jis buvo priverstas gerti vaistus, prašyti pagalbos kitų asmenų nudirbti darbus, kuriuos būdamas sveikas būtų atlikęs pats. Visos šios aplinkybės įvertintos pinigais, pagal Civilinio kodekso (toliaus CK) 6.250 str. 1 d. pripažintinos neturtine žala, o CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Todėl nukentėjusysis pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau atsižvelgiant į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos sumas už panašaus pobūdžio sveikatos sutrikdymus, teismas sprendžia, kad prašoma 10 000 Lt suma yra akivaizdžiai per didelė ir šioje byloje nustatytų aplinkybių visumoje prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl ji mažintina. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, į padarytos turtinės žalos dydį, kuris yra labai mažas, į paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistina 4 000 Lt neturtinės žalos suma yra pakankama ir teisinga, siekiant kompensuoti jo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus.

Kaltinamasis sutinka su Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Šis ieškinys yra teisiškai pagrįstas, nes ieškovas žalą patyrė dėl kaltinamojo veiksmų apmokėjęs nukentėjusiojo gydymo išlaidas ir dėl to įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį kaltinamąjį (CK 6.280 str.). Ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 24), todėl ieškinys tenkintinas pilnai ir Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteistina 1 884,72 Lt suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam V. M. iš S. B. 119,30 Lt (vieną šimtą devyniolika litų 30 centų) turtinei žalai atlyginti ir 4 000 (keturis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai iš S. B. 1 884,72 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 72 centus).

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka