Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimo M. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas M. T. buvo surašytas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 14 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių „John Deere 5080M“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir veždamas vandenį su konteineriu aliuminiais apkaustais, kliudė ganykloje stovintį elektros stulpą Nr. (duomenys neskelbtini), jį nulaužė ir nutraukė elektros laidus. Apie eismo įvykį, su kuriuo yra susijęs, nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 231, 234, punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, viseto aspektu ištyręs byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių M. T. kaltę įvykdžius jam inkriminuotus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka ir atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2012-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012-08-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje, ėmėsi priemonių išaiškinti administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes – apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį M. T., liudytoją A. V., tyrė ir byloje esančius rašytinius įrodymus: tarnybinį pranešimą, eismo įvykio schemą, fotonuotraukas, paaiškinimus, siekdamas šiuos įrodymus įvertinti viseto aspektu, gretino juos tarpusavyje ir, pripažinęs, kad nėra pakankamai surinktų faktinių duomenų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. T. kaltei dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., pagrįsti, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. T. atžvilgiu nutraukė.

Būtent, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. T. teisme duotų parodymų, jis kategoriškai neigė savo kaltę, tvirtindamas, kad įvykio vietoje nebuvo, jokio stulpo nekliudė ir jo nenuvertė. Liudytoja A. V., kuri tiesiogiai įvykio nematė, tik nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą M. T. surašė remdamasi tuo, kad ant vandens konteinerio su aliuminiais apkaustais buvo rasti nubrozdinimai, kurie, jos nuomone, sutapo su ant nuversto stulpo buvusiais įbrėžimais. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nesant fotonuotraukose pažymėtų ant nuversto stulpo rastų įbrėžimų, taip pat nesant jokių tikslių duomenų, paskaičiavimų, įrodymų, kurie patvirtintų, jog ant stulpo menamai esantys įbrėžimai buvo padaryti būtent nurodomu konteineriu, minėti liudytojos parodymai yra tik prielaidos, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, dėl ko jie nelaikytini patikimais įrodymais M. T. kaltei pagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nulaužtas stulpas yra M. T. priklausančioje ganykloje, ir kad jis keletą dienų ten ganė karves, kaip ir tai, kad, pareigūnams nuvykus pas M. T. į namus, jo žmona paaiškino, kad jis 2013-09-14 vežė traktoriumi vandenį su plastmasiniu konteineriu aliuminiais apkaustais, taip pat laikytini tik prielaidomis ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės nepagrindžia. Kiti apeliacinio skundo argumentai, tai yra, kad pareigūnams apžiūrint konteinerį akivaizdžiai matėsi, jog viena konteinerio pusė yra nubrozdinta ne vienoje vietoje, pirmas aliuminio apkaustas sulenktas ir nubrozdintas, antras ir trečias nubrozdinti, matėsi ant konteinerio aliuminių apkaustų likučiai, tokios pat spalvos apnašų kaip ant elektros stulpo, nubrozdinimų aukštis ant konteinerio atitiko pirminį smūgį į elektros stulpą, konteineris buvo nufotografuotas, apžiūrint eismo įvykio vietą taip pat buvo išmatuotas nulaužtas stulpas Nr. 200/3, kuris buvo įkastas 30 cm žemėje, nuo žemės žymės 23 cm matyti įrėžimas, 80 cm aukštyje - kitas 15 cm ilgio įbrėžimas, visi šie apgadinimai yra užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje, laikytini subjektyviu apeliantės byloje esančių duomenų vertinimu, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ATPK 250 str. 1 p. pagrindu M. T. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.