Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorei R. R. nuotoliniu būdu, per kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tautybės, (duomenys neskelbtini) pilietė, pradinio išsilavinimo, bedarbė, išsituokusi, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo Kodekso 260 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. tikslu platinti, 2021 m. balandžio 26 d., apie 12.40 val., iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), atgabeno į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tabletę „Espranor“ 8 mg, kurioje yra 0,008 g grynos narkotinės medžiagos – buprenorfino, kurią paslėpusi sausainių pakelyje „Selga“ norėjo perduoti bausmę atliekančiam sūnui R. P., tačiau 2021 m. balandžio 26 d., 12.45 val., patikros metu minėtą tabletę rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnas.

2022 m. kovo 15 d. teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji V. A. paaiškino, kad visa tai, ką perskaitė prokurorė yra tiesa. Tik nežinojo, kad ta tabletė yra narkotinė. V. A. paaiškinimu, sūnus R. P. nuo (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmino bausmę (duomenys neskelbtini). Sūnus R. jai paskambindavo telefonu, prašydavo pervesti pinigus, kad galėtų įgyti maisto, taip pat prašydavo atvežti maisto bei vaistų nuo skausmo. Sūnus R. buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jas vartojo, jis juto skausmus. Ji ne kartą yra vežusi sūnui vaistų nuo skausmo „Lyrika“, kurie parsiduoda vaistinėse, tačiau sūnus jai sakė, kad šie vaistai jam nepadeda. Kaltinamosios V. A. paaiškinimu, šiuo atveju sūnus R. P., paskambinęs telefonu paprašė su maistu atvežti ir vaistų nuo skausmo, pasakė, kad jo kelnėse yra tabletė nuo skausmo, prašė ją (tabletę) įdėti į sausainius. Paklausus pastarojo kodėl tabletę reikia įdėti į sausainių pakelį, šis pasakė – taip reikia. Tabletė buvo supakuota kaip vaistas, matėsi pavadinimas, šiuo metu to pavadinimo, nepamena. Kadangi sūnus paprašė tabletę įdėti į sausainius (sausainių pakelį), ji taip ir padarė. Kuomet sūnui atveždavo maistą į pataisos įstaigą, jis būdavo sudėtas į maišelį, kurį pateikdavo patirinti pareigūnams, taip buvo ir šiuo atveju. Sūnus R. P. mirė pataisos įstaigoje (duomenys neskelbtini), mirties priežastis – susidaręs trombas kojoje, nors vartojo vaistus nuo trombo. Jei būtų žinojusi, kad toje tabletėje yra narkotinė medžiaga, nebūtų tai pasilegusi. Gailisi padariusi šią jai inkriminuotą nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 18-19).

Liudytojo E. K. parodymu (per kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“), įvykio dieną jis dirbo (duomenys neskelbtini) KPP Nr. (duomenys neskelbtini), atliko budinčio (pareigūno) funkcijas. Pamena, kad pilietė V. A. pateikė apžiūrai daiktus, skirtus perduoti sūnui, atliekančiam bausmę. Jis atliko atneštų daiktų, maisto produktų apžiūrą, pastebėjo praplėštą sausainių pakelį, kurį apžiūrėjęs, rado jame įmestą 1 tabletę. Liudytojas moters paklausė – kas čia yra? Moteris stovėjo nuleidusi galvą, mažai kalbėjo (2 t., b. l. 19).

Be kaltinamosios V. A. kaltės pripažinimo padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, jos kaltė yra pilnai įrodyta byloje liudytojo E. K. duotais parodymais teisme ir ikiteisminiame tyrime, kurie yra nuoseklūs ir teismas neturi pagrindo jais abejoti, įvykio vietos apžiūros protokolu, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2021 m. birželio 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), bylos rašytine medžiaga.

Lietuvos Respublikos teisingumo minsiterijos Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios A. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialisto E. K. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 26 d., apie 12.45 val., į (duomenys neskelbtini) atvyko pilietė V. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri norėjo perduoti nuteistajam R. P. maisto produktus. Tikrinant maistą Kontrolės ir praleidimo poste Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas praplėštas sausainių pakelis, kurio viduje buvo rasta tabletė „Espranor“ 8 mg, kurios sudėtyje galimai yra psichiką veikiančių medžiagų (1 t., b. l. 1, 2, 3). Tolios pat aplinkybės apie tabletės „Espranor“ 8 mg, kurios sudėtyje galimai yra psichiką veikiančių medžiagų, suradimą praplėštame sausainių pakjelyje, tikrinant atneštą maistą pilietės V. A. nuteistam R. P., yra nurodytos (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialisto E. K. 2021 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5), kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 6-7, 8, 9).

Įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) kontrolės praleidimo punktas Nr. (duomenys neskelbtini), kratų kambarys, kuriame ant stalo, kairėje pusėje nuo įėjimo, padėtas sausainių pakelis „Selga“ (pakelis rudos, mėlynos ir baltos spalvų, sui paveikslėliais), matyti padėta tabletė matinės spalvos su įspaudu užrašu „m8“, gamyklinėje pakuotėje. Ji yra atkirpta, kitoje tabletės pusėje, kuri yra baltos spalvos, matyti juoda spalva užrašyta „Espranor“ 8 mg, kuri įdėta į voką Nr. (duomenys neskelbtini) ir užklijuota. Sausainių pakelis „Selga“ su sausainiais įdėtas į voką Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užklijuotas (2021 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas) (1 t., b. l. 11-12, 13, fotolentelė Nr. 1, 1 t.,14-15, 16).

Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo eigoje, 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo gautas nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija) su abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotinėmis laikotarpiu 2021 m. balandžio 1 d. 00.00 val. iki 2021 m. gegužės 30 d. 23.59 val. Nurodyta, kad išanalizavus pokalbių išklotines nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas V. A., kuri laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. dažnai bendraudavo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jos sūnui R. P.. Nustatyta, kad 2021 m. balandžio 25 d. ir 2021 m. balandžio 26 d. V. A. savo abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) dažnai bendravo su R. P. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir veikė pagal artimiausią mobiliojo operatoriaus ryšio bokštą „(duomenys neskelbtini)“, kurio adresas (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 26 d., 12.35 val., 12.38 val., 12.39 val., V. A. bendravo telefonu su R. P. bei veikė pagal artimiausią mobiliojo operatoriaus ryšio bokštą „(duomenys neskelbtini)“, kurio adresas -(duomenys neskelbtini). Toliau analizuojant pokalbių išklotinę,V. A. savo abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) nebendravo su abonentais (abonentai nurodyti tarnybiniame pranešime). Analizuojant abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. P. nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. aktyviai bendravo savo motina V. A., kurios abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). R. P. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. balandžio 22 d. veikė pagal artimiausią mobiliojo operatoriaus ryšio bokštą „(duomenys neskelbtini)“, kurio adresas (duomenys neskelbtini), nes atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nustatyta, kad R. P. su savo abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), laiku 2021 m. balandžio 26 d., 12.35 val., 12.38 val., 12.39 val., bendravo su motina V. A., kuri naudojosi abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) bei veikė pagal artimiausią mobiliojo operatoriaus ryšio bokštą „(duomenys neskelbtini)“, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Toliau nustatyta, kad R. P. su savo abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 9 d., 09.31 val., iki 2021 m. gegužės 9 d., 11.13 val., bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nežinomas, išankstinio apmokėjimo paslauga. Su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) jokių pokalbių ar trumpųjų žinučių neužfiksuota (1 t., b. l. 21-22, 23).

Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos tetsimgumo ministerijos Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnams nuvykus adresu – (duomenys neskelbtini), matyti, kad name niekas negyvena, langas išdužęs, durys užkaltos (1 t., b. l. 30, 31).

Ikiteisminiame tyrime pareiškus įtarimą, įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, V. A. paaiškino, kad 2021 m. balandžio 26 d., apie 12.30 val., ji atvyko į (duomenys neskelbtini), pas savo sūnų R. P., atliekantį bausmę, atvežė jam perduoti maisto produktų. Maišą su maisto produktais ji padavė Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. (duomenys neskelbtini) pataisos pareigūnams patikrinimui. Pareigūnai tikrino maistą ir pasakė, kad sausainių pakelyje rado tabletę bei paklausė jos, kas tai per tabletė. Ji pareigūnams atsakė, kad šita tabletė pavadinimu „Espranor“, tai yra nuo kalų laužymo, nuo skausmų, narkomanams nuo priklausomybės, nes jos sūnus yra narkomanas, tabletę ji vežė savo sūnui. Ta tabletė buvo jau nuo ankščiau namuose. Ji nežino, iš kur tabletė atsirado namuose. Kol sūnus buvo namuose, o ne įkalinimo įstaigoje, tai jis šitas tabletes naudodavo tuo metu kai nevartojo narkotinių medžiagų, kad jam nelaužytų kaulų, nebūtų skausmų. 2021 m. balandžio 25 d. jai paskambino sūnus R. P. ir paprašė, kad, kai ji važiuos su maisto produktais pas jį į pataisos namus, atvežtų „Espranor“ tabletę, sakė, kad nuo tos tabletės yra geriau, ne taip skauda kaulus. Sūnus pasakė kur rasti tą tabletę, pasakė, kad ta tabletė yra namuose, jo kelnių kišenėje. Sūnus pasakė, kad tą tabletę kur nors padėtų, kad pareigūnai nepamatytų, nes gali neleisti paduoti. Ji taip ir padarė. Rado tą tabletę, įdėjo į sausainių „Selgą“ pakelį ir atvežė į pataisos namus. Ji nežinojo iš kokių medžiagų sudaryta tabletė „Espranor“, nežinojo, kad ji yra psichotropinė. Dėl šio savo poelgio gailisi (1 t., b. l. 120-121, 122, 123). Ikiteisminiame tyrime papildomai apklausta įtariamąja, V. A. parodė, kad sūnus R. P. sakė jai, kad ši tabletė atpalaiduoja skausmus, spazmus. Iš kur pastarasis gavo tą tabletę, nežino, jis to nepasakojo (1 t., b. l. 148-149, 150).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. lapkričio 10 d. specialsito išvada Nr. (duomenys neskelbtini) objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. A. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 53).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas E. K. ((duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialistas) parodė, kad 2021 m. balandžio 26 dieną, apie 12.45 val., dirbant (duomenys neskelbtini) punkte Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi pilietė V. A., kuri savo sūnui R. P. norėjo perduoti daiktus. Jis paėmęs iš V. A. daiktus, juos tikrino. Rado sausainių maišelį „Selga“, kurį apžiūrėjęs pastebėjo, kad jis yra praplėštas. Tuomet jis pradarė maišelį, jo viduje buvo sausainiai, o tarp sausainių pastebėjo sidabrinės spalvos daiktą, kurį išėmęs iš sausainių, pamatė, kad tai yra gamykliškai supakuota tabletė „Espranor“. Jis paklausė V. A., kas tai per tabletė. Ji atsakė, kad čia nieko blogo, kad tai paprasta tabletė. V. A. neatrodė pasimetusi, ji buvo rami. Jam kilo įtarimas, kad tai gali būti narkotinė ar psichotropinė medžiaga, todėl iš karto iškvietė Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus (b.l. 156-157, 158,159).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR labaratorijos 2021 m. gegužės 3 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus DNR tyrimą, ant tabletės „Espranor“ 8 mg pakuotės (1 mėg.) DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (1 t., b. l. 48).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. birželio 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tirti pateiktoje tabletėje yra narkotinės medžiagos - buprenorfino. Tikėtina, kad tabletėje yra 0,008 g gryno buprenorfino. Buprenorfinas yra psichotropinė medžiaga įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, III-ąjį sąrašą. Tyrimui atlikti sunaudota 0,0737 g tabletės, kurioje yra buprenorfino. Likę 0,0419 g tabletės, kurioje yra buprenorfino ir pakuotės, supakuota į voką ir saugoma Lietuvos teismo ekspertizės centre iki atsiims užsakovas (1 t., b. l. 37-38, 40). Kiti daiktiniai įrodymai – sausainių pakelis „Selga“ su sausainiais (1 vokas) perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) kriminalinės žvalgybos skyriui (1 t., b. l. 41, 42).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad R. P. naudojosi mobiliojo ryšio abonento, kurio numeris registruotas pagal prašymą yra (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 70). (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad nuteistajam R. P. 2021 m. balandžio 22 d. leista naudotis mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini); 2021 m. balandžio 29 d. leista naudotis mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“, kurio abonementinis Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini); 2021 m. gegužės 11 d. leista naudotis mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“, kurio abonementinis Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas,

Kaltinamosios V. A. kaltė dėl padaryto nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį yra pilnai įrodyta: ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – pačios kaltinamosios V. A. visišku kaltės pripažinimu, liudytojo E. K. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, kurie yra nuoseklūs, ir teismas neturi pagrindo jų tikrumu abejoti, įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad patikros metu, maisto, atnešto V. A. nuteistam sūnui, sausainių pakelyje „Selga“ tarp sausainių buvo rasta ir paimta tabletė „Espranor“, gamyklinėje pakuotėje, tolimesniam ištyrimui, įtariant, kad joje gali būti narkotinė ar psichotropinė medžiaga bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. birželio 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, kad tirti pateiktoje tabletėje yra narkotinės medžiagos - buprenorfino. Tikėtina, kad tabletėje yra 0,008 g gryno buprenorfino. Buprenorfinas yra psichotropinė medžiaga įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, III-ąjį sąrašą.

Kaltinamosios V. A. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes ji tikslu platinti, 2021 m. balandžio 26 d., apie 12.40 val., iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), atgabeno į (duomenys neskelbtini), Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją tabletę „Espranor“ 8 mg, kurioje yra 0,008 g grynos narkotinės medžiagos – buprenorfino, kurią paslėpusi sausainių pakelyje „Selga“ norėjo perduoti bausmę atliekančiam sūnui R. P., tačiau 2021 m. balandžio 26 d., 12.45 val., patikros metu minėtą tabletę rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnas. Nors kaltinamosios V. A. teigimu, ji nežinojo, kad tabletėje „Espranor“ yra narkotinės medžiagos, tikėjo sūnaus R. P. teigimu, kad tai vaistas yra nuo skausmo, tačiau pačios kaltinamosios nurodyta aplinkybė, jog sūnus prašė šią tabletę įdėti į sausainių pakelį, jam perduodant atvežto maisto įkalinimo įstaigoje, jai turėjo sukelti abejonių, kad šio vaisto (tabletės) sudėtyje gali būti psichotropinės ir/ar narkotinės medžiagos, nes buvo prašoma tokiu būdu tabletę paslėpti, t. y. ją įdedant į sausainių pakelį. Be to, kaip paaiškino kaltinamojo V. A., ji ne kartą yra vežusi vaistų nuo skausmo „Lyrika“ sūnui R. P. į įkalinimo įstaigą, todėl gerai žinojo tvarką dėl nuteistiesiems perduodamų vaistų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamosios V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Už padarytą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį sankcijoje numatyta, kas asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Tačiau šio baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas V. A., teismo nuomone, atsižvelgus į jos asmenybę: neteista, išsituokusi, netekusi sūnaus (R. P. mirė (duomenys neskelbtini)), lankosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas psichikos ir priklausomybės lygų specialistą, prieštarauja teisingumo principui. Teismas įvertinęs visas teisme nustatytas bylos aplinkybes daro išvadą, kad kaltinamajai yra pagrindas paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Baudžiamosios teisės paskirties (baudžiamojo kodekso 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

Pagal baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę, nebuvimą kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę, baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

Sprendžiant klausimą dėl galimybės skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę kaltinamajai V. A. pažymima, kad byloje nėra tam būtinų baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių ir sąlygų. Tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas skirti V. A. ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę taikant baudžiamojo 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokia išvada daroma dėl keleto aplinkybių. V. A. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. A. kaltę pilnai pripažįsta, tačiau teigia neturėjusi tikslo platinti narkotinės medžiagos, norėjo tik pagelbėti sūnui, kuris kentė didelius skausmus nuo narkomanijos. Nors, kaip teigia kaltinamoji V. A., ji norėjo tik padėti sūnui, kuris jautė didelius skausmus, tabletė buvo įpakuota gamyklinėje pakuotėje, ji turėjo suprasti, kad tai galėjo būti tabletė, kurioje yra narkotinė medžiaga, nes jos sūnus R. prašė tabletę paslėpti tarp atneštų maisto prekių, t. y. ją įdedant į sausainių pakelį, juolab, kad ji ne kartą yra nešusi į pataisos įstaigą sūnui vaistų nuo skausmo (nereceptinių vaistų), parduodamų vaistinėse, o tai rodo, kad ji gerai žinojo tvarką dėl vaistų perdavimo nuteistiesiems. Tokią, aukščiau išdėstytą poziciją dėl kaltės pripažinimo kaltinamoji V. A. pasirinko tikslu sušvelninti savo teisinę padėtį, nes jos padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkios nusikalstamos veikos padarymui (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tačiau teismo nuomone, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. A. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas taikyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kaltinamajai ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę. Teismas mano, kad V. A. yra tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant kaltinamajai baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalies 2 ir 4 punktuose numatytus įpareigojimus, atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinačią aplinkybę, nesant jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, neteista, nebausta administracine tvarka, psichologiškai išgyvena sūnaus R. P. netektį, kuris mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina bylos rašytiniai duomenys, kad po sūnaus netekties, ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje (nuo 2021 m. rugsėjo 10 d., nustatyta diagnozė-(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85, 89-92, 105, 109, 102).

Byloje kaltinamajai V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu ir 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

V. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2021 m. balandžio 26 d.) ir , taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

- per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neatlygintinai išdirbti iki 200 (du šimtus) valandų per 12 (dvylika) mėnesių sveikatos

priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – sausainių pakelį „Selga“ su sausainiais (1 vnt.), saugomus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpose, ir likusią 0,0419 g tabletės, kurioje yra buprenorfino, pakuotes, supakuotą į voką (1 vnt.), saugomus Lietuvos Respublikos ministerijos Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminiame skyriuje, adresu L.Sapiegos g. 1, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o byloje esantį kompaktinį diską (CD, 1 vnt.), kuriame yra telefonų išklotinės, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.