- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- Iv-746-428/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00933-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- AB “Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Ž. D., E. D.
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo AB “Lietuvos draudimas“ atstovui T. D. , atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB “Lietuvos draudimas“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ž. D. ir E. D. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 244,13 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 5% dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistinos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 4-6).
Pareiškėjas, prašydamas tenkinti skundą, skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad 2010-06-20 apie 23.00 val. trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. D. , vairuodamas trečiajam suinteresuotam asmeniui E. D. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę VW Golf', Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , Tvirtovės al., Kaune, prie nusileidimu nuo Utenos gatvės, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apgadinta. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Šią aplinkybę patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimas. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1-3 punktais, kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 12.1 punkte nustatyta, kad kelius prižiūrinčios savivaldybės privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Kauno miesto teritorijoje Tvirtovės al. nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančioje gatvėje privalo atsakovas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. D. įvažiavus į atsakovui nuosavybės teise priklausančio kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę buvo apgadinta transporto priemonė VW Golf. Kelyje esanti duobė buvo apsemta vandens, nebuvo aptverta ir pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, todėl galimybė tamsiu paros metu pastebėti duobę kelyje buvo ypatingai apsunkinta. Į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir apžiūrėjus įvykio vietą, nebuvo nustatyta transporto priemonės vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Šie pareigūnai galėtų paliudyti su įvykiu susijusias aplinkybes. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2010-06-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. D. informavo pareiškėją, kad dėl įvykusio eismo įvykio jai nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei VW Golf buvo padaryta žala ir prašė išmokėti draudimo išmoką. Pareiškėjas transporto priemonės apžiūros metu nustatė transporto priemonei VW Golf eismo įvykio metu padarytus sugadinimus: 1) reikalinga keisti priekinę dešinės pusės padangą, 2) reikalinga keisti galinę dešinės pusės padangą, 3) reikalingas priekinio dešinės pusės lieto disko remontas, 4) reikalingas galinio dešinės pusės lieto disko remontas. Pareiškėjas vadovaudamasis žalą pagrindžiančiais dokumentais, atlygino trečiojo suinteresuoto asmens dėl eismo įvykio patirtą 244,13 Lt (atskaičius besąlyginę išskaitą -200 Lt) turtinę žalą. Išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (CK 6.1015 str.). 2010-07-28 pareiškėjas kreipėsi į atsakovą reikalaudamas atlyginti patirtą turtinę žalą. Atsakovas atlyginti žalą atsisakė. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala, remiantis civilinėje teisėje įtvirtintu visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principu turi būti visiškai atlyginama atsakingo už žalą asmens. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis Savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybės pareiga. Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad jam priklausanti Tvirtovės ai. būtų tinkamos būklės. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės, trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. patyrė turtinę žalą. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja būtinasis priežastinis ryšys. Pareiškėjo naudai turėtų būti priteista iš atsakovo 244,13 Lt turtinės žalos atlyginimas ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė prašė skundo netenkinti. Atsakovas atsiliepime (b.l.27-30) nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, savivaldybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama tik nustačius visas šias viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: l)neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad, nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei (atitinkamai savivaldybei) pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2745/2011, 2011-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2618/2011). Kaltu dėl pažeidimo padarymo asmuo turėtų būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o visi neaiškumai turėtų būti traktuojami atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-07 administracinėje byloje Nr. N575-1998/2011, 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. II-505-422/2009). Taigi, turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), t. y. ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Taip pat neįrodytas priežastinis ryšys, Kauno miesto savivaldybės neteisėti veiksmai ar neveikimas. Įvykį patyrė automobilis Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o transporto priemonė Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitros" duomenų bazėje neegzistuoja, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas atlygindamas žalą nurodė transporto priemonę Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Darytina išvada, kad pareiškėjas neturi regreso teisės ginčo atveju, kadangi tariamą žalą atlygino už kitą automobilį, t.y. ne tą už kurį tretieji suinteresuoti asmenys patyrė žalą. Byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Pareiškėjo apteikti dokumentai, t.y. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, pasirašytas AB „Lietuvos draudimas" transporto žalų vertintojas R. K. , bei AB „Lietuvos draudimas" remonto sąmatą, pasirašytą vyresniojo transporto žalų eksperto V. P. , neįrodo patirtos žalos dydžio. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau - Tvarka) 2 punkte imperatyviai nurodyta, kad ji yra privaloma (visiems, nieko neišskiriant) vykdant transporto priemonių vertinimą, siekiant nustatyti padarytą žalą (14.1 punktas), taip pat siekiant nustatyti, ar remonto darbai susiję su transporto priemonės apgadinimais (14.2 punktas). Tvarkos 3 punktas numato, kad vertinti transporto priemones turi teisę tiktai įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Tvarkos 26 punkte imperatyviai nurodyta kas turi būti atlikta nustatant žalą, padarytą apgadinant transporto priemonę. Tvarkos 28 ir 29 punktuose įtvirtinta, kokie transporto priemonės vertinimo dokumentai turi būti pateikiami ir kad jie turi būti pateikiami raštu. Šioje byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad kartu su skundu pateiktame Transporto priemonių draudimo liudijime Serija LD Nr. 93241070 numatyta taikyti procentinė išskaita 10 proc. Tačiau pareiškėjas netaikė jos išmokėdamas patirtą žalą, ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl tai nebuvo padaryta. Iš pareiškėjo dokumentų nėra aišku, ar buvo įvertintas keistinų detalių nusidėvėjimas. Pažymėtina, kad automobilis pagamintas 1998 metais, įvykio dieną jis buvo 12 metų senumo, todėl apskaičiuojant patirtą žalą ir keičiant senas detales naujomis, privalėjo būti atsižvelgta ir į nusidėvėjimą. Sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą, atsakomybės dydis gali būti mažinamas arba asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltę, veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.). Policijos pareigūnai netyrė paties vairuotojo Ž. D. kaltės dėl įvykusio eismo įvykio. Šią aplinkybę įrodo tai, kad nei Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos 2010-06-20 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nei jokiame kitame pateiktame dokumente nepateikta informacija apie automobilio stabdymą, kokiu greičiu buvo važiuota, ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į kelio ir meteorologines sąlygas. Pareiškėjas savo skunde pažymi, kad įvykio metu buvo tamsus paros laikas, remiantis Kelių eismo taisyklių 133 punktu vairuotojas privalo pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į kelio ir meteorologines sąlygas, todėl laikytina, kad vairuotojas įvertinęs tamsų paros laiką privalėjo važiuoti netgi mažesniu nei leistinu greičiu. Šios aplinkybės patvirtina tai, jog, jei eismo įvykis ir buvo, tai esminės reikšmės jam turėjo būtent vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas. Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir tokio masto automobilio apgadinimo. Taigi, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, Kauno miesto savivaldybė nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleista dėl paties vairuotojo neatidumo arba vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas. Kauno miesto savivaldybė neturi finansinių galimybių nuolat remontuoti ir rekonstruoti Kauno miesto savivaldybės gatves taip, kad jos būtų be menkiausių trūkumų. Pažymėtina, kad pareiškėjams žala atlyginama iš tų pačių lėšų, kurios galėtų būti skirtos Kauno miesto savivaldybės gatvių remontui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Ginčas kilo dėl vietinės reikšmės gatvių ir kelių savininko ar valdytojo pareigos atlyginti žalą subrogacijos, numatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje, pagrindu. Pareiškėjo teigimu, turtinė žala atsirado dėl Kauno miesto savivaldybės neveikimo, nevykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte apibrėžtos savarankiškos savivaldybės funkcijos, t.y. pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą, atlyginimo, todėl pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 3 punktą administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), t.y. šios kategorijos bylos nagrinėjamos taikant ir civilinės teisės normas.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuojami CK normomis. CK 6.245 - 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar valstybės institucija Kauno miesto savivaldybė, iš kurios neveikimo, pareiškėjas kildina turtinę žalą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su draudėja - E. D. 2010-06-16 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (serija LD Nr. 93241070), pagal kurią apdraudė transporto priemonę VW Golf, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). 2010-06-20 apie 23.00 val. trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. D. , vairuodamas trečiajam suinteresuotam asmeniui E. D. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę VW Golf', Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , Tvirtovės al., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apgadinta, t.y. dešinės pusės galinsis ir priekinis ratai (eismo įvykio medžiaga). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-06-20 nutarimas patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (b.l.16).
CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
Nepagrįsti atsakovo, argumentai, kad duobė galėjo atsirasti ne dėl atsakovo kaltės ir tai yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės už padarytą žalą (CK 6.253 str.).
Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūrą, taisymas, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.). Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Atsakovo atsiliepimas bei atsakovės atstovės paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovas iki ginčo kilimo teisme dienos nežinojo apie duobę Tvirtovės al., Kaune. Todėl konstatuotina, kad atsakovas nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nežinojo apie duobę Varnių gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos būklei pataisyti ir suremontuoti. Dėl kelio duobės buvo padaryta žala automobiliui. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl kelių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad už šio įvykio metu patirtą žalą atsako būtent atsakovas – Kauno miesto savivaldybė. Tarp neteisėtų atsakovo Kauno miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovas, kaip Kauno miesto gatvių savininkas, netinkamai prižiūrėjo gatvę, nepažymėjo vietos, kur buvo kelio duobė, įspėjamaisiais ženklais, nesuremontavo gatvės, todėl yra atsakingas už padarytą žalą. Ginčo atveju yra visos trys sąlygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnio sąlygas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje; 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.). Abejonių, kad pareiškėjas buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, nėra, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l.11). Aplinkybė, kad pagal Transporto priemonių draudimo liudijimą, draudimo apsaugos galiojimas taikomas valdytojų grupei, kurių vairavimo stažas daugiau kaip 2 metai ir tai, kad Ž. D. , vairavęs transporto priemonę, su kuria įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę, neturėjo dviejų metų vairuotojo stažo, neturi įtakos šio įvykio pripažinimui draudiminiu. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.021, patvirtintų 2010-03-31 AB „Lietuvos draudimas“ valdybos, 8. – 8.1.1 punktus, nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai, kurie atsitinka antrą ir kitus kartus, kai transporto priemone naudojasi asmuo, kuris nėra draudimo sutartyje apibrėžtos valdytojų grupės valdytojas. Pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, įvykus pirmam įvykiui, taikoma didesnė 1000 Lt besąlyginė išskaita negu nurodyta draudimo sutartyje. Tačiau pagal tų pačių taisyklių 9.10.3.2. punkte numatyta, jog jeigu draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, apskaičiuota suma nemažinama besąlygine išskaitos suma. Atkreiptinas dėmesys, kad apdraustasis automobilis VW Golf, kurio Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tas pats automobilis VW Golf, kurio Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai, kad apdraustojo automobilio VW Golf, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 2010-06-04 buvo keičiami į Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2013-03-23 raštas Nr. (1.5)-24-316 (b.l. 92-95). Taip pat nėra abejonių, kad Transporto priemonės draudimo liudijime nurodant transporto priemonės indentifikavimo numerį klaidingai buvo nurodyta viena raidė “H“, turėjo būti „X“ (b.l. 10, 112).
Taigi, nagrinėjamu atveju už patirtą žalą atsako būtent atsakovas – Kauno miesto savivaldybė, todėl pareiškėjo reikalavimas, subrogacijos teise, priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės patirtą žalą yra visiškai pagrįstas (CK 6.1015 str. 1 d.). Įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nenustatyta. Taip pat nenustatyta aplinkybių dėl kurių kiltų abejonės dėl įvykio fakto ir automobilio (duomenys neskelbtini) Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų. Atsakovai neigdami šią aplinkybę nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktą.
Pareiškėjas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę reikalauti iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, ją atlyginti (CK 6.1015 str.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Atsakovas ginčydamas atsakomybės už patirtą žalą pagrindus, taip pat ginčija ir draudimo išmokos dydžio pagrįstumą.
Pažymėtina, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, kaip draudikas, su draudėja - E. D. , vadovaudamiesi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, sudarė transporto priemonės draudimo sutartį (serija LD Nr.93241070). Šia sutartimi buvo apdrausta transporto priemonė VW Golf, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pasirenkant draudimo sąlygų variantą – draudimas išskaitant nusidėvėjimą, kuris reiškia, kad draudimo išmoka mokama, išskaitant transporto priemonių dalių nusidėvėjimą, išskyrus atvejus, kai sugadintos dalys keičiamos analogiškomis naudotomis dalimis (b.l. 11, 99-110). Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021. Nurodytų taisyklių 9 dalies 9.1 punkte numatyta, jog nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį buvo atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Būtinos remonto išlaidos buvo apskaičiuotos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, taip pat skaičiuojant draudimo išmoką buvo įvertintas keičiamų ir suremontuotų dalių nusidėvėjimas, išskaičiuota 200 Lt išskaita (frančizė) (b.l. 18-20, 21). Apskaičiuojant padarytų nuostolio dydį buvo atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus transporto priemonės sugadinimus. Draudiko vertintojas R. K. užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu, bei draudiko ekspertas V. P. apskaičiavo 244, 13 Lt dydžio draudimo išmoką (iš 444, 13 Lt nuostolių sumos buvo išskaičiuota 200 Lt besąlyginė išskaitą). Abejoti šių asmens kompetencija nėra jokio pagrindo. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai dėl draudiko vertintojo R. K. ir žalų eksperto V. P. kompetencijos. Byloje esančių duomenų visuma patvirtino, kad draudimo išmoka buvo nustatyta vadovaujantis nurodytų Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 pagrindu, įvertinus tai, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl atlyginami tokio dydžio ir rūšies nuostoliai ir tokia tvarka, kokia numatyta sutartyje. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis (b.l.13, 23-32).
Taip pat nagrinėjamojoje byloje vertintini ir automobilį vairavusios vairuotojos veiksmai. Tačiau, kaip matyti iš eismo įvykio duomenų, eismo įvykis įvyko 2010-06-20 apie 23.00 val., tamsiu paros metu. Duobė, į kurią įvažiavo tretysis suinteresuotas asmuo Ž. D. , buvo 1 m pločio, 2 m ilgio, apsemta lietaus vandeniu, todėl nurodytos aplinkybės (tamsus paros metas, duobė apsemta lietaus vandeniu) apsunkino vairuotojo galimybę, elgiantis rūpestingai ir apdairiai, pastebėti, sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Pažymėtina, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, numatančiuose transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiose eismo situacijose, pažeidimo aplinkybių.
Pareiškėjo pateiki įrodymai pagrindė, jog bendras žalos dydis – 244,13 Lt suma, išmokėta draudimo išmoka draudėjui, kurią sudaro dviejų padangų įsigijimo, padangų keitimo, ratlankių remonto darbų kaina (b.l.18-20). Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis (b.l. 17-20, 23). Pareiškėjui iš atsakovo priteistinas – 244,13 Lt žalos atlyginimas.
Be to, pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Taigi, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 ir 6.210 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, pareiškėjui iš atsakovo – Kauno miesto savivaldybės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-09-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjui AB “Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 244,13 Lt (du šimtus keturiasdešimt keturis litus 13 cnt) turtinės žalos atlyginimą ir nuo priteistos 244,13 Lt turtinės žalos atlyginimo sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-09-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.