Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DNB lizingo apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-332-446/2013 pagal pareiškėjų R. N. ir V. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, akcinė bendrovė DNB lizingas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB) su santuokos nutraukimo pasekmėmis sutiko, įstoti į bylą suinteresuotu asmeniu nepageidavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3-4 punktų patvirtinimo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas bei pažeidžia AB DNB lizingo, kaip kreditoriaus, teises, o tuo pačiu ir viešąją tvarką.Pareiškėjų sutartis, kuria buvo susitarta dėl turto pasidalijimo nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pažeidžia apelianto, kaip V. N. kreditoriaus, interesus ir tokia sutartimi buvo siekiama išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, nes visą turtą paliekant pareiškėjai R. N., sumažėjo garantijos apeliantui išieškoti skolą iš V. N., kaip solidaraus bendraskolio pagal AB DNB lizingo ir lizingo gavėjo UAB „Avirana“ sudarytą lizingo sutartį. Siekiant apsaugoti apelianto, kaip kreditoriaus interesus, turtas turėtų būti dalijamas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Pirmos instancijos teismas privalėjo įvertinti, jog sutuoktinių pasirinktas turto padalijimo būdas pažeidžia kreditoriaus interesus, viešąją tvarką, o kartu prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.Pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes netinkamai taikė LR CK 3.123 straipsnio nuostatas dėl aplinkybių, kurias nustatęs teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kadangi toks nukrypimas taikytinas išimtinais atvejais bei jis turi būti teisiškai pagrįstas ir negali pažeisti trečiųjų asmenų interesų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. N. ir R. A. (dabartinė pavardė N.) 1987 m. lapkričio 28 d. sudarė santuoką ir ją įregistravo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). 2013 m. balandžio 8 d. sutuoktiniai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką jų bendru sutikimu (2-3 b.l.), pateikė tvirtinti 2013 m. balandžio 5 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (4-5 b.l.). Kelmės rajono apylinkės teismas prašymą tenkino, santuoką nutraukė ir patvirtino pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (79-81 b.l.).

Vadovaujantis LR CK nuostatomis, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (LR CK 3.51 straipsnis, 3.52 straipsnis). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (LR CK 3.53 staipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (LR CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal LR CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka LR CK ir LR CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugpjūčio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010). Pagal LR CK 3.53 straipsnio 3 dalį, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, tame tarpe ir savo prievoles kreditoriams. Kreditorių teisių apsaugai, t.y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo teismui nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, išsiunčiant pareiškimo ar ieškinio kopiją. LR CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (LR CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Vadovaujantis LR CK 3.126 straipsnio 1 dalimi, vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal LR CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditoriaus interesų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, apie tai pranešė kreditoriams „Swedbank“ AB ir AB DNB lizingas (60 b.l.). Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi įpareigojo suinteresuotus asmenis „Swedbank“ AB ir AB DNB lizingas pateikti teismui raštu nuomonę dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, liečiančių tik jų interesus, atitikimo sutuoktinių sudarytoms paskolų sutartims (65 b.l.). „Swedbank“ AB pateiktame teismui atsiliepime sutiko su pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi (72 b.l.), AB DNB lizingas atsiliepimo teismui nepateikė.

Apeliantas skundžia pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas patvirtino pareiškėjų 3 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas, kad po santuokos nutraukimo R. N. asmeninės nuosavybės teise atitenka santuokoje įgytas turtas - 0,1423 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė 157195 Lt, o R. N. įsipareigoja iki 2016 m. spalio 1 d. sumokėti V. N. 20000 Lt kompensaciją (80 b.l.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su pagalbiniais ūkio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) (11-13 b.l.). Kito registruotino kilnojamo ar nekilnojamo sutuoktiniai neturi (9-10, 14-15 b.l.). 2005 m. sausio 25 d. V. N. ir AB bankas „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“, AB) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė 60000 Lt kreditą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui (36 b.l.), prievolės įvykdymą užtikrinant nekilnojamo turto įkeitimu (34-35 b.l.) ir R. N. laidavimu (57-59 b.l.). 2006 m. kovo 1 d. V. N. ir „NORD/LB lizingas“ (dabartinis pavadinimas AB DNB lizingas) sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią V. N., kaip solidarus skolininkas, įsipareigojo vykdyti pagal lizingo sutartį lizingo gavėjui UAB „Avirana“ atsirandančias prievoles tuo atveju, jeigu lizingo gavėjas tinkamai nevykdys visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal lizingo sutartį (29 b.l.). Lizingo gavėjui netinkamai vykdant įsipareigojimus, ieškovas AB DNB lizingas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš UAB „Avirana“ ir V. N. 36345,14 Eur skolos, 8,28 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas ieškinį tenkino, be kita ko, priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Avirana“ ir V. N. 36345,14 Eur skolos ieškovo AB DNB lizingas naudai (30-33 b.l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-448/2013 Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3-P-186/2010), yra konstatavęs, kad teismas bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu LR CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu nutraukiama santuoka (CK3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatyme nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (LR CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta LR CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (LR CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK3.100 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad teismas padalinant santuokoje įgytą turtą turi pasirinkti tokį padalinimo būdą, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (LR CK 1.5, 1.137 straipsniai). Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nors pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad dėl santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto nėra sutuoktinių ginčo, pirmos instancijos teismas prieš tvirtindamas tokią sutartį, turėjo pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, t. y. įvertinti ar toks turto padalinimas neprieštarauja viešajai tvarkai, ar nepažeidžia sutuoktinių ir jų vaikų interesų, bei sutuoktinių kreditorių interesų.

Remiantis LR CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik LR CPK nustatytais atvejais (LR CK 3.117 straipsnio 2 dalis). LR CK 3.123 straipsnyje nurodytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (LR CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 balandžio10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai tik atsiliepimuose į apeliacinį skundą argumentu dėl turto padalijimo nelygiomis dalimis nurodė aplinkybes, kad pareiškėjos R. N. mama yra dovanojusi 60000 Lt namo statybai, kad R. N. viena yra mokėjusi kreditą ir todėl R. N. pagrįstai priklauso didesnė nekilnojamo turto dalis, tačiau nepateikė jokių nurodytus faktus patvirtinančių įrodymų. Be to, pirmos instancijos teismui šios aplinkybės iš vis nebuvo nurodytos, kaip ir nenurodyta nei viena kita aplinkybė, kurios pagrindu pirmos instancijos teismas būtų galėjęs pagrįstai nesivadovauti prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtos aplinkybės, kurios nėra įrodytos ir kurių nesiaiškino pirmos instancijos teismas, negali būti laikytinos pagrindu iš esmės nukrypti nuo turto padalinimo lygių dalių principo. Be to, sutiktina su apeliantu, kad nors pareiškėjai ir teigia, kad ginčo dėl santuokoje įgyto turto nėra, teismas būdamas aktyvus šeimos bylose ir gindamas ne tik sutuoktinių, bet ir jų kreditorių interesus, nepagrįstai sprendė, kad toks šalių susitarimas bei turto padalijimo būdas nepažeidžia kreditorių interesus, į kuriuos teismas dalindamas turtą taip pat turi atsižvelgti bei juos ginti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, padalinant turtą pagal pareiškėjų prašymą ir visą pareiškėjų turėtą nekilnojamąjį turtą priteisiant R. N., akivaizdžiai neatitinka įstatymo tikslų bei šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos. Be to, sutuoktinei atiteko turto už 157195 Lt, o sutuoktiniui 20000 Lt., t.y. beveik aštuonis kartus mažesnės vertės turtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai padalino sutuoktinių bendrą nekilnojamąjį turtą, toks padalinimas pažeidė apelianto, kaip V. N. kreditoriaus, interesus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sutuoktinių sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį LR CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko LR CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes. Iš bylos duomenų matyti, pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo patvirtinta pirmos instancijos teismui pilnai neišsiaiškinus ar su jos sąlygomis kreditoriai yra susipažinę, ar sutarties sąlygos dėl prievolių kreditoriams buvo suderintos su kreditorių teisėtais interesais, taip pat nenustačius faktų, reikšmingų svarstant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo pagal sutarties sąlygas atitikties kreditorių interesams ir kt. Pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, net ir kreditoriams nepateikus sutikimo ar prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, privalėjo įsitikinti ar sutarties sąlygos dėl pareiškėjų prievolių kreditoriams, neprieštarauja teisėtiems kreditorių interesams.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas patvirtindamas susitarimą dalyje dėl kreditoriaus teisių pažeidė LR CPK 443 straipsnio nuostatas bei AB DNB lizingo, kaip kreditoriaus, interesus, pažeidė imperatyvias teises normas, draudžiančias patvirtinti viešajai tvarkai prieštaraujančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (LR CK 3.53 straipsnio 4 dalis, LR CPK 541 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Pagal LR CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo LR CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendime teisingai neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Dėl paminėto, 2013 m. balandžio 29 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas naikintinas ne dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3-4 punktų, bet visa apimtimi ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 330 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-332-446/2013 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.