- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- AN2-131-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00013-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- N. P.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. (N. P.) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. N. P. 2018 m. lapkričio 2 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio mėn. 22 d. 19 val. 17 min. vairavo automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, ties (duomenys neskelbtini) lenkė policijos automobilį sankryžoje su šalutiniu keliu pažymėtu kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. Tokiais veiksmais N. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto, kelio ženklo 110 reikalavimus.
2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu N. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, N. P. pateikė skundą teismui ir prašė panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Tauragės apylinkės teismas skundą atmetė ir patikslino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą nurodant, kad N. P. Šilalės r. sav., (duomenys neskelbtini) k., 2018 m. lapkričio mėn. 22 d. 19 val. 17 min. vairavo automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė ties (duomenys neskelbtini) k., lenkė policijos automobilį sankryžoje su šalutiniu keliu pažymėtu kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“. Tokiais veiksmais N. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto, kelio ženklo 108 reikalavimus. Kitą nutarimo dalį paliko galioti. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: liudytojų parodymus, vaizdo įrašą, duomenis iš vieningos pajėgų valdymo sistemos, padarė išvadą, kad N. P. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą. Jo argumentus, jog pažeidimą išprovokavo policijos pareigūnai didindami greitį ir taip neleisdami užbaigti lenkimo manevrą, bei argumentus, jog negalėjo grįžti į savo juostą dėl per mažo atstumo tarp lenkiamų transporto priemonių, atmetė kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba skirti švelnesnę nuobaudą ir neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trims mėnesiams. Nurodo, kad teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, formaliai, nesigilindamas į visas aplinkybes, dėl to padarė nepagrįstą išvadą. Be to, tvirtina, kad teismas buvo šališkas, nes pareigūnams duodant parodymus, ką jiems sakyti, patarinėjo policijos atstovė L. B., o teismas į tokius neteisėtus ir procesui prieštaraujančius veiksmus visiškai nereagavo ir neužtikrino proceso tvarkos teismo posėdžio metu.
5.1. Dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nurodo, kad šio nusižengimo sudėtis nėra formali, kaip nurodė apylinkės teismas, todėl jis privalėjo išsamiai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Nurodo, kad nusižengimo protokole užfiksuotas laikas yra 19.17 val. Iš vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų nėra matyti, kokiu greičiu policijos automobilis judėjo 19.16 val. ir 19.17 val. Nurodytas judėjimo greitis tik iki šio laiko, todėl mano, kad policijos atstovė sąmoningai jų nepateikė. Be to, pateikti duomenys patvirtina, kad policijos automobilis nejudėjo pastoviu greičiu, kaip klaidingai konstatavo teismas. Šie duomenys, anot apelianto, patvirtina jo teiginį, kad policijos pareigūnai judėjo lėtai, kai jis pradėjo lenkimo manevrą, o po to greitį didino. Todėl labai svarbu, kokiu greičiu pareigūnų automobilis važiavo būtent 19.17 val. Pasak apelianto, faktą, kad policijos automobilis staiga padidino greitį, patvirtina teismo posėdžio metu pareigūnų nurodyta aplinkybė, kad jie važiavo 50-60 km/h greičiu.
5.2. Iš vaizdo įrašo matyti, kad lenkimo manevrą pradėjo gerokai anksčiau iki kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir tai įrodo, kad jis neturėjo tyčios lenkti automobilį sankryžoje. Pažymi, kad vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad jis lenkė sankryžoje. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis pradėjo ir užbaigė lenkimo manevrą. Užbaigti lenkimo manevrą jis nutarė dėl to, kad nesukeltų avarinės situacijos.
5.3. Dėl teismo argumento, kad pažeidėjas prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turėjo įsitikinti, kad jį spės laiku užbaigti, nurodo, kad jis ir buvo įsitikinęs, jog atlikti lenkimo manevrą yra saugu ir jį atlikti leidžia kelio ženklai ir kelio ženklinimas. Pažymi, kad jis lenkimo manevrą pradėjo atlikti gerokai prieš kelio ženklą, t. y. likus dar mažiausiai apie 200 m. iki jo ir net negalėjo numatyti, koks kelio ženklas bus už 200 m. ar daugiau.
5.4. Pasak apelianto, jei jis lenkimo manevrą atliko draudžiamoje vietoje, tai tokie jo veiksmai buvo nulemti ne paties tyčios arba neatsargumo, tačiau dėl to, kad susidariusioje situacijoje tai buvo vienintelis įmanomas saugus būdas išvengti eismo įvykio kilimo ir jo nulemtų skaudžių padarinių. Taigi, jei jo veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius, tai, apelianto įsitikinimu, jie buvo padaryti be kaltės, t. y. nesant subjektyviosios nusižengimo pusės. Dėl to administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta, nenustačius N. P. veiksmuose visų ANK 420 straipsnio 1 dalies požymių.
5.5. Jei teismas atmestų jo prašymą nutraukti administracinio nusižengimo bylą, prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą ir neskirti specialiosios teisės atėmimo trims mėnesiams. Mano, kad tokia nuobauda yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui ir jo asmenybei. Paskirta piniginė baudą – 170 Eur sudaro daugiau nei pusę jo mėnesinių pajamų, nes jis yra pensininkas, jo pensija yra 316,94 Eur. Taigi vien bauda jam yra pakankamai didelė našta. Nurodo, kad speciali teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, nes jis gyvena vienas (duomenys neskelbtini), kur nėra net parduotuvės, artimiausia parduotuvė už 123 km (duomenys neskelbtini) arba už 9 km (duomenys neskelbtini). Artimiausia autobuso stotelė už 1 km, autobusas į vieną pusę vyksta anksti ryte, o grįžta vakare, taigi susisiekimas viešuoju transporto praktiškai neįmanomas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas (toliau Tauragės AVPK Šilalės r. PK), atstovaujamas viršininko Audriaus Lukošiaus, prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų priimtą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo
8. Apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nutartimi, kuria paliktas Tauragės AVPK Šilalės r. PK nutarimas nepakeistu ir nurodo, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad N. P. veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje požymiai.
9. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
10. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. P. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia medžiaga: liudytojų A. A., T. D. parodymais, paties pažeidėjo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, vaizdo įrašu. Apylinkės teismas nutarime išsamiai išanalizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apelianto kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, įvertino pažeidėjo parodymus kitų įrodymų kontekste bei išdėstė motyvus, kodėl pažeidėjo nurodytą aplinkybę, jog jam buvo trukdoma užbaigti laiku lenkimo manevrą, atmetė kaip neįrodytą. Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, teismas neapsiribojo tik formaliu duomenų vertinimu, įrodymus vertino ir kartu, ir atskirai vienus nuo kitų, todėl padarė argumentais pagrįstą išvadą, kuri yra teisinga ir atitinkanti byloje esančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nurodymas, jog ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali, nereiškia, jog byla išnagrinėta tik formaliai vertinant įrodymus, kaip mano apeliantas. Formali nusižengimo sudėtis reiškia tai, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pakanka vien to, kad jis būtų atlikęs minėtame straipsnyje numatytus pavojingus veiksmus, t. y. nebūtinas neigiamų padarinių atsiradimas. Būtent teismas ir pažymėjo, kad šiuo atveju pažeidėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su padarinių neatsiradimu, neturi jokios reikšmės nusižengimo kvalifikavimui ir asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn.
12. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su apylinkės teismu, kad byloje neginčijamai įrodyti visi minimo nusižengimo požymiai, o apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su neva būtinybe užbaigti lenkimo manevrą, atmetamos kaip nepagrįstos.
13. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pažeidėjas, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 140.1 punkto, kelio ženklo 110 reikalavimus, t. y. lenkė automobilį sankryžoje su šalutiniu keliu pažymėtu kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. Šį faktą neginčijamai patvirtina vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad policijos automobilio lenkimo manevras buvo atliekamas ties sankryža, t. y. užfiksuota, kad pažeidėjas lenkimo manevrą baigia tik pravažiavus šalutinį kelią iš kairės. Vadinasi, lenkimas įvyko sankryžoje su šalutiniu keliu pažymėtu ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“. Taigi objektyvieji nusižengimo požymiai patvirtinti objektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, priešingai nei tvirtina apeliantas, byloje yra įrodyti ir subjektyvieji ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.
14. Apeliantas tyčios nebuvimą sieja su tuo, jog jis neva buvo priverstas užbaigti lenkimo manevrą dėl kelių priežasčių: policijos automobilis jo lenkimo metu pradėjo didinti greitį, todėl lenkimo manevro negalėjo užbaigti laiku bei dėl to, kad aplenkus pirmąjį automobilį, jis neturėjo galimybės grįžti į savo juostą dėl pernelyg mažo atstumo tarp lenkiamų automobilių. Mano, kad toks jo elgesio modelis būtų sudaręs avarinę situaciją. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad tokie apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.
15. Atmestini apelianto argumentai, kad jis lenkimo manevro negalėjo užbaigti laiku dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad juos lenkiant, buvo didinamas greitis. Tokie argumentai yra paneigti byloje esančiais objektyviais įrodymais. Apeliantas tvirtina, kad aktualus policijos automobilio judėjimo laikas yra būtent 19.16 val. ir 9.17 val., tačiau policija sąmoningai nepateikė duomenų apie automobilio važiavimo greitį šiuo laiku. Su tokia pozicija nesutiktina. Pirma, policija pateikė duomenis apie laiką, kuris yra aktualus ir kurio metu buvo atliekamas lenkimo manevras. Antra, pateikti duomenys patvirtina, kad policijos automobilis 19.16 ir 19.17 val. jau stovėjo.
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad nusižengimas padarytas 2018 m. lapkričio 22 d. 19.17 val. Pareigūnas A. A. nurodė, kad šis laikas yra N. P. vairuojamo automobilio sustabdymo laikas, t. y. kai jų automobilis sustojo ir jie lipo lauk. Kaip nurodė, laiką nustatė pagal automobilio skydelyje rodomą laiką. Iš vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų matyti, kad policijos automobilis sustojo 19.15.31 val. Galimai automobilio skydelyje ir vaizdo įraše nurodytas laikas gali skirtis, tačiau bet kokiu atveju aktualus vaizdo įraše ir vieningos pajėgų valdymo sistemos užfiksuotas laikas. Būtent vaizdo įraše ir minėtoje sistemoje užfiksuotas laikas leidžia neabejotinai teigti, kad policijos automobilis jo lenkimo metu nedidino greičio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pažeidėjas policijos automobilį aplenkė 19.15.05 val. Vadinasi, aktualus policijos automobilio greitis būtent nuo maždaug 19.13 val. iki 19.15.05 val. Iš vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų matyti, kad nuo 19.11.00 val. iki 19.14.20 val. automobilio greitis buvo nuo 74 km/h, 75 km/h ir 71 km/h. Tokį greičio kitimą teismas visiškai pagrįstai vertino kaip iš esmės nekintantį, nes 1 km/h ar 4 km/h greičio kitimas nėra žymus ir nesudaro pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai specialiai didino greitį ir neleido laiku pažeidėjui atlikti lenkimo manevrą. Policijos automobilio greitis iki 38 km/h sumažėjo 19.15.10 val., t. y. po pažeidėjo atlikto lenkimo manevro, o po to sustojo. Šie duomenys akivaizdžiai paneigia pažeidėjo nurodytą versiją, kad policijos automobilis didino greitį, o jis dėl to neva buvo priverstas užbaigti lenkimą laiku.
17. Apeliantas nurodo, kad jis lenkimo manevrą pradėjo atlikti gerokai prieš kelio ženklą „Šalutinis kelias iš dešinės“, tačiau reikšmės turi ne vien lenkimo pradžia, bet ir jo pabaiga. Asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, o tam, kaip nurodyta nutarties 14 punkte, nebuvo jokių pateisinamų priežasčių. Pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai konstatuota, kad pats pažeidėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, o nebūdamas tuo tikras, N. P. privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė.
18. Apeliantas tvirtina, kad aplenkęs pirmąjį automobilį negalėjo grįžti į savo juostą, nes būtų sudaręs avarinę situaciją. Anot apelianto, tarp lenkiamo pirmojo automobilio ir policijos automobilio buvo per mažas tarpas, todėl jei būtų norėjęs grįžti į savo juostą tik aplenkęs pirmąjį automobilį, būtų sukėlęs avarinę situaciją, t. y. aplenktas automobilis būtų priverstas staigiai stabdyti. Tokia apelianto versija taip pat atmetama kaip nepagrįsta.
19. Pažymėtina, kad kelių transporto priemonių lenkimas yra ypatingai rizikingas ir pavojingas veiksmas, todėl transporto priemones lenkiantis vairuotojas turėtų įvertinti, ar lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, ar nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, ar baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei ir nepažeisdamas KET. Analizuojamu atveju pažeidėjas to nepadarė. Be kita ko, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp lenkiamų transporto priemonių buvo mažas tarpas ir jei būtų grįžęs į savo juostą aplenkęs tik pirmąjį automobilį, būtų sudaręs avarinę situaciją. Pareigūnai nurodė, kad už jų važiavęs automobilis, kurį pirmąjį aplenkė pažeidėjas, važiavo jiems už galo laikydamasis saugaus atstumo. Iš vaizdo įrašo, filmuoto iš policijos automobilio galo, matyti, kad už policijos automobilio važiavęs automobilis laikėsi saugaus atstumo. Vaizdo įraše, kuriame aiškiai matyti pažeidėjo atliekamas pirmojo automobilio lenkimo manevras, užfiksuota, kad lenkimo manevro metu tarp policijos automobilio ir lenkiamo automobilio buvo pakankamai didelis atstumas, todėl, priešingai nei teigia pažeidėjas, jo grįžimas į savo juostą, nebūtų sukėlęs avarinės situacijos.
20. Apelianto teiginys, kad mažą atstumą tarp dviejų lenkiamų transporto priemonių patvirtina mažas policijos automobilio judėjimo greitis (38 km/h), yra visiškai nepagrįstas ir be kita ko, prieštaraujantis paties apelianto nurodytam teiginiui, jog policijos automobilis jam atliekant lenkimo manevrą didino greitį. Įvertinus policijos automobilio judėjimo greitį, jo kitimą, laiką, akivaizdu, kad greitis sulėtintas prieš automobiliui sustojant. Vadinasi, tuo metu, kai policijos automobilis važiavo 38 km/h greičiu, lenkimo manevrą pažeidėjas buvo pabaigęs. Todėl jo argumentai, kad policijos automobiliui judant 38 km/h greičiu, jis neturėjo galimybės užbaigti lenkimo manevrą aplenkęs tik pirmąjį automobilį, yra visiškai nepagrįsti. Nustatyti duomenys suponuoja išvadą, kad apeliantas, matydamas, kad negalės užbaigti lenkimo manevro iki ženklo, draudžiančio lenkti, galėjo grįžti į savo juostą aplenkęs pirmąjį automobilį. Kita vertus, apeliantas galėjo ir nutraukti lenkimo manevrą ir jo neatlikęs grįžti į savo juostą. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje (bylos Nr. AN2-299-458/2018) faktinė situacija yra visiškai kitokia, todėl joje padaryta išvada dėl būtinybės atlikti lenkimo manevrą, siekiant išvengti avarinės situacijos, analizuojamu atveju nėra aktuali.
21. Nustatyti duomenys paneigia pažeidėjo versiją dėl jo tyčios nebuvimo, todėl argumentai dėl neva jo veiksmuose nenustatytos subjektyviosios nusižengimo pusės, atmestini kaip nepagrįsti.
22. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir ANK 569 straipsnio nuostatų nepažeidė. Pagrįstai konstatavo, kad pažeidėjas nebuvo pakankamai atidus, nesekė kelio ženklų ir kelio ženklinimo, neįvertino galimybės ar spės saugiai ir nepažeisdamas KET reikalavimų atlikti lenkimo manevrą, todėl apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad N. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Dėl nuobaudos paskyrimo
23. Apeliantas tuo atveju, jei bus pripažinta jo kaltė padarius nusižengimą, prašo skirti švelnesnę nuobaudą. Anot apelianto, paskirta piniginė bauda su administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, taikymas yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui ir jo asmenybei. Prašo neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo 3 mėnesiams, nes jos netekimas itin apsunkintų galimybę pasirūpinti būtiniausiais poreikiais.
24. Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis). N. P. paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Vadinasi, norint šios administracinio poveikio priemonės neskirti ar paskirti trumpesnį jos taikymo terminą, turi būti vertinama, ar asmeniui yra pagrindas taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo (ANK 34 straipsnio 5 dalis).
25. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje minimali bauda. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais.
25.1. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, ir rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
26. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, nematė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, nes pažeidėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių. Pažeidėjo nurodytas aplinkybes, tokias kaip būtinumą nuvažiuoti pas draugus, gimines, į kapines, nevertino reikšmingomis ir sudarančiomis pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos pozicija, ir konstatuoja, kad pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą nėra pagrindo.
27. Pažeidėjui nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 34 straipsnis 1 dalies 1 punktas, 9 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjo charakteristika yra teigiama: anksčiau nėra baustas administracine tvarka. Apeliantas yra pensininkas. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, kad jis yra našlys ir gyvena vienas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 63). Tačiau iš kitų duomenų matyti, kad jo deklaruojama gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) K. (b. l. 15). Be to, pats pažeidėjas skunduose taip pat nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) K. Vadinasi, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) sen., nėra nuolatinė ir jis turi galimybę rinktis gyvenamąją vietą, šiuo atveju K.
28. Įvertinus pažeidėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės turėti teisę vairuoti transporto priemones, darytina išvada, kad jos nėra būtinos ir būtiniausius poreikius pažeidėjas galės užtikrinti ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde pažeidėjas tvirtina, kad jam būtina teisė vairuoti norint patenkinti savo būtinus poreikius, t. y. tik su automobiliu galintis nuvykti iki parduotuvės, kuri nuo jo gyvenamosios vietos yra arčiausiai už 9 km, o viešasis transportas važiuoja tik du kartus per dieną: ryte ir vakare. Tačiau Institucijai, surašiusiai nutarimą, nurodė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga norint nuvykti pas gimines, draugus, į kapines. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjas gyvenamąją vietą yra deklaravęs K., konstatuotina, kad jokios būtinybės turėti teisę vairuoti transporto priemones, nėra.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai gyvenime, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės savaime nesudaro pagrindo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukelia tam tikras pasekmes.
30. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių, kad pažeidėjui sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės taikymo terminas yra būtent toks terminas, kuris yra proporcingas padarytam nusižengimui, pažeidėjo asmenybei, ir leis įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Taigi pažeidėjui paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, o paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl teismo šališkumo
31. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos priimto nutarimo pagrįstumo, buvo šališkas. Teismo šališkumą sieja su tuo, kad nebuvo tinkamai užtikrinta tvarka teismo posėdžio metu. Nurodo, kad duodant parodymus policijos pareigūnams, Institucijos atstovė L. B. atsakymus jiems pasakinėjo tiek žodžiu, tiek gestais, o teismas nesiėmė jokių priemonių užkirsti tam kelią.
32. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, pažeidėjo nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Pareigūnams duodant parodymus, negirdėti Institucijos atstovės nurodymų, be to, nei pažeidėjas, nei pažeidėjo atstovė teismo posėdžio metu taip pat neišreiškė pastabos dėl, jų nuomone, netinkamo Institucijos atstovės elgesio teismo posėdžio metu. Nepareiškė ir nušalinimo teismui. Iš teismo posėdžio protokolo bei garso įrašo nustatyta, kad teismas tinkamai vedė procesą, apklausė visus asmenis, visiems buvo suteikta teisė pasisakyti bei užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams. Teismas, ėmėsi visų priemonių, kad nustatytų tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, tai nagrinėjamu atveju teismas ir padarė. Jokių duomenų, leidžiančių abejoti teismo nešališkumu, apeliantas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįžvelgė teismo šališkumo nagrinėjant bylą ir priimant nutartį, todėl argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Pastebėtina, kad faktas, jog teismas priėmė nepalankią nutartį pažeidėjui, nesudaro pagrindo abejoti teismo šališkumu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. (N. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.