- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-11-569/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01080-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- individualios įmonės ,,Aujama – credit“
- Atsakovas
- M. L.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės individualios įmonės ,,Aujama – credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės ,,Aujama – credit“ ieškinį atsakovui M. L. dėl suteikto kredito ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė ( toliau- IĮ) ,,Aujama – credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. L. 845,40 Eur negrąžinto kredito skolą, 549,63 Eur nuostolius, 12,52 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu už akių patenkino ieškinį iš dalies – priteisė iš atsakovo M. L. ieškovės IĮ „Aujama – credit“ naudai 845,40 Eur skolą, 12,52 Eur delspinigius, 74,95 proc. negautų pajamų (metinių palūkanų), skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2025 m. liepos 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. gegužės 27 d.) nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (857,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 98,82 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą reikalavimo dalį atmetė.
3. Teismas vertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (sąskaitos išrašas, specialiosios sutarties sąlygos) patvirtina, kad atsakovas pažeidė minėtas įstatymo nuostatas, sutarties tinkamai nevykdė, įrodymų apie sutarties įvykdymą byloje nėra. Atsakovas nei skolos fakto nei jos dydžio neginčijo.
4. Teismas konstatavo, kad pagal vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 74,95 proc. metines palūkanas. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip paskolos gavėjas, negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, nes ieškovė, kaip paskolos davėja, 2025 m. liepos 19 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį atsakovui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti sutartas palūkanas nustatyta tvarka ir terminais.
5. Teismas sprendė, jog ieškovė, prašydama priteisti 549,63 Eur nuostolių (negautų palūkanų pajamų), paskaičiuotų iki sutarties pasibaigimo dienos, neįvertino aplinkybės, jog atsakovas skolą gali grąžinti anksčiau nei numatyta sutarties termino pasibaigimo diena ir tokiu atveju pelno palūkanos (nuostolių forma) nebebūtų skaičiuojamos. Atsižvelgęs į tai, ieškovei iš atsakovo priteisė 74,95 proc. negautų pajamų (metinių palūkanų), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2025 m. liepos 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. gegužės 27 d.) nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomi priteisti 94,22 Eur nuostoliai (negautas administravimo mokestis) negali būti priteisti, nes, kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
7. Apeliaciniu skundu ieškovė IĮ ,,Aujama – credit“ prašo: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ,,Ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės individualios įmonės „Aujama – credit“ (juridinio asmens kodas 302653800) naudai 845,40 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 40 ct) skolą, 194,93 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturis eurus 93 ct.) nuostolių (negautų pelno palūkanų forma), paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. liepos 19 d.), 38,08 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 08 ct.) nuostolių (negauto administravimo mokesčio forma), paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. liepos 19 d.), 287,75 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 75 ct.) nuostolių (negautų pelno palūkanų forma), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2025 m. liepos 19 d. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos vartojimo kredito išmokėjimo datos (2026-05-27), 12,52 Eur (dvylikos eurų 52 ct) delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1378,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 158,63 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 63 ct.) bylinėjimosi išlaidas. Kita reikalavimo dalis atmetama.” Priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nors pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, kurią pats pirmosios instancijos teismas netgi citavo, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodė, jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, tačiau nesumokėtų pelno palūkanų ir nesumokėto administravimo mokesčio už laikotarpį iki sutarties nutraukimo nepagrįstai nepriteisė ieškovei.
7.2. Pagal kasacinio teismo praktiką po to, kai paskolos sutartis nutraukta, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
7.3. Už laikotarpį iki sutarties nutraukimo nesumokėtos palūkanos ir nesumokėtas administravimo mokestis, jeigu juos kreditorius prašo priteisti po sutarties nutraukimo, laikytini kreditoriaus nuostoliais, nes, kaip minėta, po sutarties nutraukimo jis negali reikalauti prievolės įvykdymo natūra, t. y. sumokėti pelno palūkanų ir/ar administravimo mokesčio, kurie turėjo būti sumokėti iki sutarties nutraukimo, o šių sumų turi reikalauti kaip nuostolių atlyginimo.
7.4. Šioje byloje iš ieškinio turinio aiškiai matyti, kad ieškovė siekia, jog jai iš atsakovo būtų priteistos piniginės sumos (kredito suma, pelno palūkanos, administravimo mokestis ir pan.), kurių ieškovė negavo iš atsakovo pagal 2025 m. liepos 19 d. nutrauktą 2024-09-04 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jos nevykdymo. Kaip teisiškai kvalifikuoti prašomas priteisti sumas (kredito suma, pelno palūkanos, administravimo mokestis, nuostoliai ar pan.), t. y. kokias teisės normas taikyti sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl vartojimo kredito sutarties nevykdymo yra teismo, o ne bylos šalių pareiga. Todėl vien tai, jog ieškovas po sutarties nutraukimo reikalaudamas priteisti už laikotarpį iki sutarties nutraukimo nesumokėtas palūkanas ir nesumokėtą administravimo mokestį juos įvardijo kaip nuostolius, nėra pagrindas šių sumų ieškovui nepriteisti, nes kaip šias prašomas priteisti sumas teisiškai bekvalifikuotume, nuo to prašomos priteisti sumos dydis (ieškinio dalykas aiškiai išreikštas prašomos priteisti sumos dydžiu) nesikeistų.
7.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei sutartyje nurodyto dydžio mokėjimo palūkanų kaip negautų pajamų, nepagrįstai jas po sutarties nutraukimo (2025 m. liepos 19 d.) iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026 m. gegužės 27 d.), priteisė ne konkrečia (287,75 Eur) suma visą iš karto nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o taikant 74,95 procentų negautų pajamų normą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2025 m. liepos 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. gegužės 27 d.) nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos sprendimo už akių dalies dėl nuostolių priteisimo formos bei nesumokėtų pelno palūkanų ir nesumokėto administravimo mokesčio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Faktinės bylos aplinkybės
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2024 m. rugsėjo 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė keliomis išmokomis suteikė atsakovui 1 000,00 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal sutartyje nustatytą grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma (pelno palūkanas) ir administravimo mokestį. Ieškovė 2025 m. liepos 19 d. nutraukė sutartį ir apie tai informavo atsakovą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo (2025-07-19) iki visiško sutarties įvykdymo, bet ne vėliau, nei iki vartojimo kredito sutarties grafiko pabaigos (2026-05-27), priteisdamas ne konkrečia suma nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė civilinės atsakomybės paskirtį ir vartojimo kredito sutarties nutraukimo teisines pasekmes, taip pat pažeidė įstatymų ir sutarties nuostatas.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pasisakė - tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Normaliomis ir įprastomis sąlygomis ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad, vykdant vartojimo kredito sutartį, gaus pajamas, išreikštas atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtomis mokėti mokėjimo (pelno) palūkanomis, atliekančiomis užmokesčio funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
14. Vadovaudamasi minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis anksčiau termino buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Remiantis šalių 2024 m. rugsėjo 4 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiomis sąlygomis atsakovas įsipareigojo ieškovei grąžinti ne tik suteiktą kreditą, bet ir mokėti 74,95 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas. Vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje taip pat yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi turima mokėti palūkanų suma ir kurią atsakovas turėjo sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
16. Atsižvelgiant į sutarties nuostatas, aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, priteisiant ieškovės naudai negautas pajamas (pagal sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti atsakovei tinkamai vykdant sutartį, t. y. atsakovui mokant einamąsias įmokas nustatytu grafiku (ir paskolos negrąžinus anksčiau termino) iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos.
17. Apeliantė, teigdama, kad negautos pajamos (nuostoliai) dėl negrąžinto vartojimo kredito nuo sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo dienos turėjo būti priteistos konkrečia suma, apeliaciniame skunde nurodo, jog nutraukus sutartį jos nuostatos netaikomos, o negautų pajamų išmokėjimas negali būti priklausomas nuo vartojimo kredito sutartyje nustatyto įmokų mokėjimo grafiko.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai savo praktikoje ne kartą yra pabrėžę, jog aplinkybė, jog po vartojimo paskolos sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas, kuris yra sudėtinė sutarties dalis, neteko galios, nereiškia, kad toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių kreditorės negautų pajamų ir sumų (nesumokėtų palūkanų negautų pajamų forma) priteisimas pagal grafiką nepažeidžia kreditorės lūkesčių, nes kreditorė nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos, turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent sutartyje nustatyto dydžio palūkanų normos mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnę, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negautų pajamų (nuostolių) dėl negrąžinto vartojimo kredito priteisimas konkrečia suma nagrinėjamu atveju viršytų ieškovės teisėtus lūkesčius, kurie ginami atsakovui taikant civilinę atsakomybę, kadangi ieškovė, atsakovui tinkamai vykdant sutartį, negalėjo turėti teisėto lūkesčio gauti iš atsakovo iš karto visą palūkanų sumą. Apeliantės patirti nuostoliai nėra tapatūs jos apeliaciniame skunde nurodomai sumai, nes atsakovui tinkamai vykdžius sutartį, palūkanos būtų mokamos periodiniais kasmėnesiniais mokėjimais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo nuostolių (negautų pajamų (mokėjimo (pelno) palūkanų)) procentine išraiška, taikant 74,95 proc. metinę palūkanų normą, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sekančios dienos po sprendimo priėmimo iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. gegužės 27 d.).
20. Apeliantė teigia, kad, nors pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, kurią pats pirmosios instancijos teismas netgi citavo, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodė, jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, tačiau nesumokėtų pelno palūkanų ir nesumokėto administravimo mokesčio už laikotarpį iki sutarties nutraukimo nepagrįstai nepriteisė ieškovei. Administravimo mokestis iš esmės skirtas aptarnauti/administruoti vartojimo kreditą. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė iš įmokų dengėsi administravimo mokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, nes ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas.
21. Apeliantė apeliaciniame skunde kaip pavyzdžius pateikia kitų Lietuvos apygardos teismų nutartis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvoje vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad apygardos teismų praktika šiuo klausimu nėra vienoda, todėl apeliantės nurodytos bylos negali būti vertinamos kaip nusistovėjusi vieninga teismų praktika. Kadangi apygardų teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda, apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą pats įvertinti, kuri praktikos kryptis labiau atitinka įstatymo tikslą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
22. Apeliantės ieškinį tenkinus iš dalies, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, todėl nėra pagrindo ir šioje dalyje keisti sprendimą už akių.
23. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; ir kt.). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai pritaikė teismų praktiką. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių naikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
25. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.