- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- eI2-3133-860/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01277-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Medgida“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas
- Trečiasis asmuo
- A. Ž.
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.5.2Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. P.,
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato, atstovui V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo; trečiasis suinteresuotas asmuo – A. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo priteisti jai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Šalčininkų r. PK) 500 Eur turtinei žalai atlyginti; 5 proc. metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2020 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-2165-2020 (toliau – Nutarimas), kuriuo nutarė A. Ž. skirti galutinę administracinę nuobaudą, t. y. 300 Eur baudą, už pažeidimų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą. A. Ž. yra pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kuris 2020 m. lapkričio 20 d. darbo metu, vykdydamas darbines funkcijas, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kadangi pareiškėjos darbuotojui A. Ž. vykdant darbines funkcijas ir vykstant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu buvo neteisėtai priimtas Nutarimas ir dėl to A. Ž. negalėjo toliau vykdyti jam paskirtų darbo funkcijų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo dėl jos darbuotojo neva padaryto Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), pažeidimo ir Nutarimo apskundimo. A. Ž. atžvilgiu priimtas Nutarimas buvo apskųstas. Pateiktą skundą išnagrinėjo Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, jis 2021 m. sausio 6 d. priėmė nutarimą panaikinti Nutarimą. A. Ž. skundas buvo patenkintas ir buvo konstatuota, kad jis nepadarė pažeidimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal minėtą straipsnį buvo nutraukta. Pažymi, kad tokiais neteisėtais pareigūno veiksmais A. Ž. darbdaviui, pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo padaryta nuostolių, nes teko kreiptis gynybos į advokatą, siekiant įrodyti darbuotojo nekaltumą. Jeigu pareiškėja nebūtų kreipusis į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo ir Nutarimo apskundimo, darbuotojas nebebūtų galėjęs vykdyti darbinių funkcijų su jam skirtu automobiliu bei priekaba. Šiuo atveju yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp neteisėtų pareigūno veiksmų ir pareiškėjai atsiradusios žalos. Pareiškėja, prašydama atlyginti žalą, susijusią su neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, tiriant administracinio teisės pažeidimo aplinkybes bei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, iš esmės sieja ją ne su policijos, kaip ikiteisminio tyrimo subjekto, atliktais procesiniais veiksmais, susijusiais su bylos tyrimu, o su policijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais vykdant jam įstatymu nustatytas funkcijas viešojo administravimo srityje (Policijos įstatymo 6 straipsnis). Mano, kad policijos pareigūnai tinkamai neištyrė neva padaryto pažeidimo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto bei netinkamai interpretavo įstatymo normas. Nutarimą priėmęs pareigūnas veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekdamas nuodugniai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas pažeidimas, ar buvo pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn. Nustačius, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, daro išvadą, jog egzistuoja visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisės pažeidimu padaryta žala). Pareiškėjos patirtą žalą privalo atlyginti valstybė, nes žala buvo padaryta jos institucijos pareigūnų neteisėtais veiksmais – neteisėtu administracinio nusižengimo proceso pradėjimu, neteisėtu A. Ž. pripažinimu padarius administracinį nusižengimą, neteisėtu nubaudimu (administracinės nuobaudos paskyrimu).
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK, atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
Nurodo, kad A. Ž. buvo pripažintas kaltu, padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus, nustatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta 300 Eur bauda. A. Ž. skunde prašė panaikinti Nutarimo dalį dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimo ir pripažinimo kaltu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, motyvuodamas tuo, kad jis turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones ir nagrinėjamu atveju šios kategorijos užtenka tam, jog vairuotų transporto priemonės ir priekabos jungtį. A. Ž. atžvilgiu Nutarimas buvo panaikintas, teisena pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį nutraukta ir surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pagal teismų formuojamą praktiką, pareigūnų veiksmai nelaikytini neteisėtais, jei laikantis įstatymu nustatytų procedūrų surašomi procesiniai dokumentai bei priimami nutarimai, nors teisinis aplinkybių kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas skirtingose institucijose skiriasi. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas A. Ž., ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas prašo priteisti 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Tačiau tokios išlaidos priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sričiai ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 ir 6.271 straipsnių reguliavimo apimtį nepatenka. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad A. Ž. policijos pareigūnai paskyrė nuobaudą dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, administracinio nusižengimo byloje, kuri vėliau buvo panaikinta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuojamas pagal CK 6.271 straipsnį. Pareiškėja savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Siekdama atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą pareiškėja nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Ž. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė bei prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje keliamas 500 Eur turtinės žalos, kuri kildinama iš administracinio nusižengimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, atlyginimo klausimas; taip pat pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK, 5 proc. metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Byloje nustatyta, kad A. Ž. 2020 m. lapkričio 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymą už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 20 d. apie 20.10 val. Šalčininkų r., Rūdninkų k., Karališkojo Trakto g., vairavo automobilį su priekaba (puspriekabe), kurios didžiausia leidžiama masė didesnė nei 750 kg (800 kg), t. y. vairavo neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę su junginiu; priekaba neapdrausta nustatyta tvarka, be to, jai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Minėtą protokolą surašė Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis D. Č..
Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. M. (A. M.) 2020 m. lapkričio 20 d. Nutarimu A. Ž. pripažintas kaltu padaręs minėtus administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda.
7. A. Ž. 2020 m. gruodžio 10 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus (skundas paduotas per Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK) ir prašė panaikinti Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK 2020 m. lapkričio 20 d. Nutarimo dalį dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimo bei pripažinimo jį kaltu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Skundas buvo motyvuojamas tuo, kad jis turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones ir nagrinėjamu atveju šios kategorijos užtenka tam, jog vairuotų minėtą transporto priemonę bei priekabos junginį.
Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. J. (V. J.), iš esmės sutikdamas su A. Ž. skundu, 2021 m. sausio 6 d. nutarime „Dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo“ konstatavo, kad A. Ž. nepadarė administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, bei nusprendė panaikinti Nutarimą ir priimti naują nutarimą: A. Ž. atžvilgiu pradėtą teiseną pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį nutraukti; surašyti A. Ž. naują administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis.
8. Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, kad A. Ž. yra jos darbuotojas, kuris 2020 m. lapkričio 20 d., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vykdė savo darbines funkcijas, t. y. vairavo pareiškėjai priklausančią transporto priemonę su priekaba (puspriekabe). Atsižvelgiant tai, kad pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui A. Ž. vykdant darbines funkcijas ir vykstant jai priklausančiu automobiliu buvo neteisėtai surašytas Nutarimas ir dėl to jis negalėjo toliau vykdyti jam įprastų paskirtų darbo funkcijų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos jos darbuotojui suteikimo bei Nutarimo apskundimo. Pareiškėja dėl to patyrė išlaidų, t. y. iš viso 500 Eur, už advokato teiktas teisines paslaugas. Nurodo, kad nors A. Ž. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo visiškai nutraukta, jam nepadarius ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo, tačiau minėti A. Ž. darbdavio, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, patirti nuostoliai nebuvo kompensuoti. Tad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl minėtų nuostolių (500 Eur) kompensavimo. Pareiškėja kaip teisinį reikalavimo pagrindą nurodo CK 6.271 straipsnį. Pareiškėja kaip atsakovę nurodo Lietuvos valstybę (CK 6.273 straipsnio 1 dalis; LR Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 3.23 papunktis).
9. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiame straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Kad kiltų prievolė atlyginti patirtą turtinę žalą, būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
10. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), galiojant dar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK), konstatavęs teisės spragą, ne kartą yra pripažinęs, jog administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu (žr., pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A17-822/2007; 2010 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-155/2010; 2011 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-159/2011; 2014 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2015 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1192-492/2015; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1736-552/2016; ir kt.).
Tačiau LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi naują teisinį reguliavimą, t. y. įsigaliojus ANK, 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 konstatavo, kad minėta ankstesnė teismų praktika susiklostė kitame kontekste, t. y. dar galiojant ATPK. O nauji teisinio reguliavimo pakeitimai yra reikšmingi; dėl jų tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiama teismų pozicija ankstesnėse bylose (šiuo atveju argumentas, kad įstatymuose buvo teisės spraga), negali būti naudojami nagrinėjamoje byloje. Todėl ankstesnėse bylose suformuoti teismų precedentai, kuriais pripažinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu, nagrinėjamoje byloje neturi privalomos galios.
Dar daugiau, minėta LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, jog teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu; prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus patenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundas atlyginti turtinę žalą, kuri kildinama iš administracinio nusižengimo byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, jeigu jos buvo patirtos galiojant ANK, negali būti patenkinamas.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teisinės pagalbos išlaidas administracinio nusižengimo byloje patyrė 2020 metais, t. y. jau galiojant ANK. Tad yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK pareigūnai paskyrė nuobaudą jos darbuotojui A. Ž. administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, kuri vėliau buvo panaikinta ir šios dalies teisena buvo nutraukta, negali būti laikoma deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį.
Dar kartą pabrėžtina, kad, pasikeitus teisiniam reguliavimui, patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje kompensuoti nebegali būti priteisiamos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas atlyginti tokias išlaidas gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos apylinkės teismuose.
13. Pareiškėja savo skunde plačiai remiasi teismų praktika, kuri buvo aktuali iki ANK įsigaliojimo, tačiau, minėta, kad, pasikeitus teisiniam reguliavimui, ši praktika nebėra aktuali ir ja negali būti vadovaujamasi.
14. Pareiškėja taip pat teigia, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių, t. y. žalos atlyginimo, ji jau buvo teikusi ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsisakė priimti, išaiškindamas, kad šis ginčas dėl žalos atlyginimo priskirtinas nagrinėti administracinio teismo kompetencijai.
Teismas, visų pirma, pažymi, kad bendrosios kompetencijos apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, niekaip negali paneigti LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos, išnagrinėjus bylą iš esmės, pateiktus išaiškinimus. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas; dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., 2017 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017). Tai reiškia, kad pareiškėja minėtų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėtų siekti ne pareikšdama ieškinį civiline tvarka, bet vadovaudamasi specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina atitinkamų išlaidų kompensavimo galimybę.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas dėl anksčiau nurodytų priežasčių.
16. Pareiškėjos skundas dar negalėtų būti tenkinamas ir dėl to, kad ji nebuvo administracinio nusižengimo šalis, tad nėra pagrindo teigti, jog patyrė turtinę žalą dėl neteisėtų Vilniaus AVPK Šalčininkų r. PK pareigūnų veiksmų. Tai, kad pareiškėja savanoriškai apmokėjo A. Ž. teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su Nutarimo apskundimu, administracinio nusižengimo byloje, nekeičia esmės. Administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas būtent A. Ž., o ne pareiškėja. Šiuo atveju neturi jokios reikšmės, kad A. Ž. vairavo pareiškėjai priklausančią transporto priemonę su priekaba (puspriekabe), taip pat ar jis vykdė darbines užduotis, ar ne. Nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi klausimai, susiję su darbo teisiniais santykiais. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad būtent pareiškėja, o ne A. Ž. su advokatu buvo sudariusi atstovavimo sutartį, t. y. pašalinis asmuo. Apskritai, nebuvo tinkamo dokumento, kuris leistų advokatui atstovauti A. Ž. administracinio nusižengimo byloje. Pabrėžtina, kad vien advokato orderis nelaikytinas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu atstovavimo santykius tarp A. Ž. ir advokato. Taigi, pareiškėja neįrodė visų būtinų civilinei atsakomybei taikyti sąlygų.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos reikalavimas atlyginti turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi netenkinamas pagrindinis jos reikalavimas, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas priteisti 5 proc. procesines palūkanas. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
18. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, ji neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnis). Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.