- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- AN2-443-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01437-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Rokas Janauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. (V. K.) atstovo advokato Roko Janausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda –1300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu V. K. nubaustas už tai, kad 2020 m. gegužės 25 d., apie 10 val., vairuodamas automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo kiemo aikštelėje, važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė šalia stovintį automobilį ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei abi transporto priemones apgadino. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, nes 2020 m. gegužės 25 d., apie 12.32 val., dėl eismo įvykio iškviesti policijos pareigūnai V. K. jo iškvėptame ore nustatė 1,45 promilės girtumą. Šiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 221 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu V. K. atstovas advokatas Rokas Janauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nenustačius pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimą, t. y. pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą – administracinės nuobaudos neskirti arba paskirti švelnesnę nuobaudą.
3. Nurodo, jog 2020 m. gegužės 24 d. 13.21 val. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR P-43194-2020 buvo klaidingai nurodytos nusižengimo aplinkybės, t. y. tai, kad 2020 m. gegužės 24 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kiemo aikštelėje V. K. automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus. Protokole nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas yra 2020 m. gegužės 24 d. 11.33 val. Apie įvykį buvo pranešta tik apie 12.00 val., o pareigūnai į įvykio vietą atvyko tik 12.30 val. Tik po šio laiko pareigūnai atvyko pas atsakomybėn traukiamą asmenį į namus ir tik tada nustatė, kad jis neblaivus, atlikus patikrinimą alkotesteriu. Jokių objektyvių įrodymų, kad atsakomybėn traukiamas asmuo būtų vairavęs neblaivus, pareigūnai nemini, byloje apie tai jokių duomenų nėra pateikta. Taigi, neblaivumas nustatytas jau praėjus ženkliam laiko tarpui po autoįvykio. Akivaizdu, kad policijos pareigūnai objektyviai negalėjo nustatyti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neva vairavo neblaivus. Todėl kyla pagristų abejonių, kokiu pagrindu pareigūnai protokole nurodė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo neblaivus. Be to, V. K. bylos nagrinėjimo metu gynėsi pagal tai, kuo buvo kaltinamas, t. y. pagal nepakeistą formuluotę, nurodytą administracinio nusižengimo protokole. Teismas paprasčiausiai netyrė ir nevertino aplinkybių, į kurias buvo būtina atsižvelgti dėl pakeistų kaltinimo formuluočių. Laikytina, kad V. K. teisė į gynybą buvo pažeista. Kadangi ši teisė buvo pažeista, apeliacinis teismas turėtų nagrinėti bylą iš esmės žodinio proceso tvarka, sudaryti galimybę dar kartą išklausyti V. K. ir jo atstovo paaiškinimus minėtu klausimu arba grąžinti bylą nagrinėti į pirmosios instancijos teismą iš naujo.
4. Teismas, pakeitęs V. K. pareikštą kaltinimą, visiškai netyrė, ar jis gali būti laikomas padariusiu veiką pagal pakeistą kaltinimo formuluotę, atsižvelgiant į jos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, t. y. ar V. K. alkoholį vartojo po eismo įvykio, ar suvokė eismo įvykį jo padarymo metu, ar V. K. turėjo/galėjo suprasti ir įvertinti savo pareigą nevartoti alkoholio iki įvykio aplinkybių nustatymo, bei ar V. K. padarė minėtą nusižengimą tiesiogine tyčia. Nagrinėdama bylą teismas nesiekė išsiaiškinti, ar šioje konkrečioje situacijoje V. K. suvokė savo pareigą nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir ją ignoruodamas vartojo.
5. V. K. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, nepastebėjo pažeidimų ir apgadinimų ir todėl nesuvokė jam kylančios pareigos nevartoti alkoholio. Kaip nustatyta iš byloje pateiktų fotografijų, apgadinimų būta itin nežymių, vos keli įbrėžimai. Apgadinimai padaryti iš keleivio, ne iš vairuotojo pusės. Kadangi apgadinimai padaryti ne iš vairuotojo pusės, V. K. negalėjo jų pastebėti jam išlipus iš automobilio. Pažeidimai padaryti važiuojant mažu greičiu, aikštelėje, parkuojantis galu. Taip pat nėra užfiksuota, kaip V. K. apžiūri automobilį ir pasišalina, ar palieka raštelį, ar kreipiasi į automobilio savininką ar pan. Atkreipia dėmesį i tai, kad V. K. nesąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo atsitiktinai. V. K. negalėjo suvokti ir apie pareigą pranešti apie autoįvykį nedelsdamas nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma - policijai, tuo labiau, apie pareigą nevartoti alkoholio iki aplinkybių nustatymo. Taigi V. K. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios.
6. Pažymi, jog dėl jaudulio, senyvo amžiaus ir kalbos barjero V. K. nesugeba duoti konstruktyvių parodymų, neprisimena visų įvykio detalių. Kaip patvirtino liudytoja L. K., V. K. pasireiškia tam tikros sveikatos problemos, dėl kurių jis gali kartoti tą patį, užmiršta, kad ką tik tai sakė. Taigi, laikytina, kad paties atsakomybėn traukiamo asmens duotus parodymus reikėtų vertinti kritiškai. Eismo įvykį sukėlusio ir pareigos nevartoti alkoholio iki jo aplinkybių nustatymo nesilaikiusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, bet ir įvertinus objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).
7. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nėra V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, jog V. K. gauna senatvės pensiją, per pastaruosius penkerius metus analogiškų nusižengimų nepadaręs, privalėjo skirti minimalią, t. y. 1200 Eur baudą. Tačiau net ir minimalios baudos skyrimas (1200 Eur) šiuo atveju, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, būtų neproporcingas, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Turi būti atsižvelgta į administracinio nusižengimo nedidelį pavojingumą ir nežymų pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (tai, kad jis nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, V. K. asmenybę (asmuo - senyvo amžiaus, pensininkas, neteistas, neįtrauktas į psichiatrijos ar narkologijos įstaigų stebimų asmenų įskaitą), į tai, kad jis galiojančių nuobaudų neturi, taip pat į pažeidėjo elgesį po administracinių nusižengimų padarymo (kaimyno atsiprašė, kaimynui žala atlyginta draudimo, kaimynas pretenzijų neturi). Pažymėtina, kad V. K. teisinei padėčiai švelninti svarbu atsižvelgti ir į tai, kad jis anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus (nėra vairavęs išgėręs, nėra padaręs avarijos ir pan.).
8. Be kita ko, teismo teiginiai, kad nusižengimas padarytas šiurkščiai pažeidžiant KET, ar kad tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sukelta kur kas skaudesnių ir/ar negrįžtamų pasekmių, laikytini nepagrįstais. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, eismo įvykis įvyko kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje. Įvykis įvyko vairuojant nedideliu greičiu, buvo nepavojingas. Šiuo atveju yra akivaizdus padarytos veikos mažareikšmiškumas bei nedidelis jos pavojingumas. V. K. jau patyrė išlaidų (15 Eur už dieną) dėl automobilio priverstinio nuvežimo, kas irgi vertintina kaip papildoma poveikio priemonė (sankcija). Pažymėtina ir tai, kad V. K. turės atlyginti draudimui beveik 2063 Eur sumą, kas taip pat laikytina, kaip pakankama sankcija už sukeltą eismo įvykį. Todėl laikytina, kad atsižvelgiant į proporcingumo principą, teismas turėtų papildomai piniginės baudos neskirti, arba skirti mažesnę baudą, nei numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje. V. K. buvo nustatytas lengvas neblaivumas (1,45 promilės), todėl jam turėjo būti skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 4 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ANK 423 straipsnio 4 dalį ir paskyrė netinkamą nuobaudą. Teismas klaidingai vertino, kad nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų skirti mažesnę nuobaudą, trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą ar jų apskritai neskirti. Net ir minimalus terminas vairuoti transporto priemonę atėmimas - 2 metams, šiuo atveju, atsižvelgiant į pažeidimo mažareikšmiškumą, būtų per didelis ir neproporcingas. Todėl laikytina, kad teisė vairuoti transporto priemonę atėmimas neturėtų būti taikomas arba skiriamas trumpesnis terminas (pavyzdžiui, iki 6 mėnesių), kas būtų proporcinga.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Apeliantas nurodo, jog V. K. neblaivumas nustatytas praėjus nemažam laiko tarpui po administracinio nusižengimo padarymo, todėl jokių objektyvių duomenų, kad V. K. vairavo neblaivus, nėra. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, į kurias buvo būtina atsižvelgti dėl pakeistų kaltinimo formuluočių, todėl V. K. teisė į gynybą buvo pažeista.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarime išsamiai aptartas administracinio nusižengimo protokole nurodomų faktinių aplinkybių tikslinimo klausimas. Teismo nutarime detaliai aptartos įvykio aplinkybės, jų seka, dėl ko teismas konstatavo, jog abejonės dėl V. K. vairavimo esant neblaiviam fakto aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir ši faktinė aplinkybė šalintina iš V. K. pareikšto kaltinimo. Vis dėlto, teismas nurodė, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas alternatyvus šio nusižengimo objektyviosios pusės požymis – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ir šiuo pagrindu V. K. tiksliname kaltinime nuoroda iš KET 14 punkto buvo pakeista nuoroda į KET 221 punktą.
12. Teismų praktikoje pripažįstama protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą (nutartį), asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas negali savo iniciatyva papildyti protokolą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius.
13. Atsižvelgus į tai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nebuvo pakeistos esminės faktinės veikos aplinkybės ar nurodyti nauji esminiai nusižengimo sudėties požymiai, dėl ko galėjo būti pažeista teisė į gynybą. Priešingai, 2020 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio metu apeliantui buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl kaltinimo tikslinimo, išsakyti savo argumentus (b. l. 72), proceso metu teismas tenkinto apelianto prašymus ir atliko kitus veiksmus, kurie leido išsamiai išnagrinėti 2020 m. gegužės 25 d. įvykį. Atstovo advokato dalyvavimas administraciniame procese, suteiktos galimybės išsakyti savo poziciją, teismo sprendimas ištaisyti netikslumą dėl V. K. galimo neblaivumo vairavimo metu ir jį aiškinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai parodo, jog V. K. teisė į gynybą buvo užtikrinta. Be to, faktinę aplinkybę, kad V. K. alkoholį vartojo po įvykio, nurodydami ir tokio vartojimo aplinkybes, iškėlė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei jo atstovas ir jas teismas ištyrė.
Žemesnės instancijos teismas
14. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
15. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
16. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti byloje egzistuojančius prieštaravimus bei visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visas nagrinėjamo eismo įvykio kilimo aplinkybes, tenkino apelianto prašymą ir apklausė liudytojus, vertino kitus byloje esančius įrodymus – tarnybinius pranešimus, pateiktus papildomus duomenis apie eismo įvykį, fotonuotraukas ir kt., bei padarė išvadą, jog V. K. veiksmuose yra ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. V. K. 2020 m. birželio 10 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta, parkavosi galu ir užkliudė kaimyno automobilį – apgadino galinį kairįjį sparną, slenkstį ir galines dureles (b. l. 22). Automobiliui ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti pažeidimai užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 16-20), taip pat pateikti papildomi duomenys apie eismo įvykį patvirtina, kad V. K. priklausančiam automobiliui ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos priekinės ir galinės dešinės pusės durelės (b. l. 7). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad įvykęs aiškus automobilių kontaktas, taip pat abiejų automobilių apgadinimų mastas ir lokalizacija, akivaizdus jų pobūdis ir matomumas, ilgalaikė V. K. vairavimo patirtis leidžia daryti išvadą, kad V. K. suprato sukeltas pasekmes, dėl kurių galėjo ir privalėjo situaciją vertinti kaip eismo įvykį.
17. Teismas išnagrinėjo ir kitus objektyvius įrodymus, kurių visumą suponuoja išvadą dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl daroma išvada, jog buvo laikomasi ANK 567 straipsnyje įtvirtintų nuostatų.
18. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad V. K., turinčiam didesnį nei 40 metų vairavimo stažą, neabejotinai buvo žinoma pareiga laikytis saugaus atstumo tarp automobilių, kad nebūtų apgadinta jokia transporto priemonė, vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, privalomi tolesni veiksmai bei pareiga nevartoti alkoholio po eismo įvykio. Nežinojimas ar netinkamas įstatymų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
19. Dėl V. K. parodymų patikimumo, kurį siekia nuginčyti apeliantas, teigdamas, kad dėl jaudulio, senyvo amžiaus, kalbos barjero, užmiršimo V. K. parodymai negali būti laikomi patikimais, teismas pažymi, jog neginčijama, kad pirmiau minėti įrodymai yra gauti ir užfiksuoti laikantis įstatymų numatytos tvarkos, taip pat, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai, jų visumą, juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, pašalinus esančius prieštaravimus, yra pagrindas manyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai atitinka įvykio aplinkybes, be to, byloje nepateiktas priedas, nurodantis, jog V. K. diagnozuotas atitinkamas sutrikimas ar liga, dėl kurios jis negeba prisiminti faktinių aplinkybių, vertinti situacijos ar kt.
20. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą vairuotojams skiriama bauda nuo 1200 iki 1500 Eur ir privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu apeliantas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nubaustas 1300 Eur bauda ir jam 3 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą, paskirta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda, artima minimaliai baudai, bei ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatyme nustatytam terminui.
21. Pagal ANK 22 straipsnį, administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-40-489/2018 ir kt.).
22. Nesutiktina su apeliantu, jog V. K. padarytas nusižengimas yra mažareikšmis. V. K. anksčiau baustas administracine tvarka už nusižengimus, numatytus ANK 22 skyriuje (Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu). Nors kaltinimas buvo patikslintas, apeliantas remiasi aplinkybe, kad V. K. buvo nustatytas lengvas neblaivumas (1,45 promilės), tačiau teismas pabrėžia, jog toks neblaivumo laipsnis yra artimas baudžiamosios atsakomybės taikymui. Nuobaudos paskirtis yra ne tik prevencinė, bet ir baudžiamoji, taip pat nuobaudos paskirtį padeda įgyvendinti administracinio poveikio priemonės, todėl visiškas netaikymas ar sprendimas sumažinti poveikio priemonės terminą nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti visų nuobaudos tikslų. Dėl to pirmosios instancijos teismo paskirta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda, kuri artima minimaliam baudos dydžiui (1200 Eur) ir minimaliam įstatyme nustatytam terminui paskirta administracinio poveikio priemonė, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra per didelė ir paskirta teisingai, be kita ko, pirmosios instancijos teismas nusprendė nekonfiskuoti V. K. automobilio, nors tokią diskrecinę teisę turėjo. Nei Vilniaus miesto apylinkės teismui, nei skundą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui nepateikti duomenys apie V. K. gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, turtą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis finansiškai nėra pajėgus sumokėti teismo paskirtą baudą.
23. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo nebuvo pareikštas, minėta, kad nebuvo pateikti jokie V. K. finansinę padėtį patvirtinantys duomenys, todėl esant sunkiai materialiniai padėčiai ar kitoms objektyvioms aplinkybėms, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai, pagal minėto ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl šio klausimo sprendimas apeliacinės instancijos teisme negalimas.
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. remiantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. atstovo advokato Roko Janausko apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.