Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-09-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1857-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-25
Bylos Nr.
A15.-1857-992/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01437-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Viktorija Šelmienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15-1857-992/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01437-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Linai Sadovskai, D. S. Bakaitytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui R. J.,

vertėjai S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2020 m. gegužės 25 d., apie 10 val., vairuodamas automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)namo kiemo aikštelėje, važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė šalia stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abi transporto priemones apgadino. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, nes 2020 m. gegužės 25 d., apie 12.32 val., dėl eismo įvykio iškviesti policijos pareigūnai V. K. jo iškvėptame ore nustatė 1,45 promilės girtumą. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 bei 221 punktus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje V. K. paaiškino teismui, kad supranta, kuo yra kaltinamas, pripažįsta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytą dieną važiuodamas atbulas kliudė kaimyno automobilį, nesutinka, kad vairavo neblaivus, nes alkoholį jis vartojo po to, kai kliudė kitą automobilį. Įsitikinęs, kad eismo įvykio jis nesukėlė, nes Europoje įprasta, kad tokie įvykiai būtų fiksuojami draudimo bendrovės, tačiau kaimynas iškvietė policiją. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3 –iojo būrio vyriausiasis patrulis G. B. teismui paaiškino, kad patruliuodamas gavo pranešimą, jog galimai neblaivus kaimynas įvažiavo į automobilį, atvyko į įvykio vietą, kartu su savininku apžiūrėjo apgadintą automobilį, liniuote pamatavo apgadinimų aukščius, ant abiejų automobilių jie sutapo. Vizualiai matėsi, kad dažai buvo šviežiai apibrozdinti. Apgadinto automobilio savininkas nurodė, kad automobilį apgadino šalimai stovėjęs BMW automobilis, kuris galiniu bamperiu buvo įsirėmęs į medį. Pranešėjas parodė butą, kuriame gyvena BMW automobilio savininkas, porininkas D. M. nuėjo jo ieškoti, duris atidarė žmona, porininkas išėjo į kiemą su galimai administracinį nusižengimą padariusiu asmeniu, akivaizdžiai matėsi, kad pilietis yra neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jis apie įvykį apskritai nieko negalėjo pasakyti. Jie kalbėjosi su kaimynu ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmona, jie nei vienas nematė vairavimo fakto. Liudytojas pats vairavimo fakto taip pat nematė, nes jie [pareigūnai] buvo iškviesti jau po eismo įvykio. V. K. neblaivumą nustatinėjo. Administracinio nusižengimo protokolą surašė iš V. K. sutuoktinės ir pranešėjo žodžių. Liudytojas, atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, jog tiksliai atvykimo laiko neatsimena, reiktų remtis tarnybiniu pranešimu, administracinio nusižengimo protokolo iš karto nesurašo, nes aiškinasi visas aplinkybes, todėl protokolas ir buvo surašytas apie 13 val. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3 –iojo būrio patrulis D. M., teismui paaiškino, kad patruliavo Rinktinės gatvėje, kai gavo pranešimą apie įvykį šioje gatvėje, juos atvykusius pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino, kad šalia stovėjęs BMW automobilis kelis kartus atsitrenkė į jo mašiną. Jei teisingai prisimena, BMW buvo įsirėmęs į medį. Nukentėjusysis sakė, kad tai padarė kaimynas ir nurodė namą, kuriame jis gyvena, buto duris atidarė moteris, vairuotojas sakė, kad jis niekuo dėtas, kad nieko nepadarė. Moteris sakė, kad V. K. gėrė iš vakaro, ryte išgėrė ir kažkur išvažiavo, bet ji nematė nei kaip važiavo, nei kada grįžo, kai žmona grįžo namo, V. K. miegojo. Pareigūnai patikrino V. K. girtumą ir surašė jam protokolą už vairavimą neblaiviam. Liudytojas, atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad dėl tikslaus iškvietimo laiko reikėtų vadovautis tarnybiniu pranešimu ir eismo įvykio schema, kurioje yra nurodytas tikslus skambučio laikas. Į įvykio vietą atvyko maždaug po 12.10 val., paties įvykio nematė, tikslus eismo įvykio laikas iki šiol nėra žinomas, asmuo galėjo eismo įvykį padaryti išvažiuodamas, bet labiau tikėtina, kad [kliudė automobilį] grįždamas. Įvykio niekas nematė. Asmens neblaivumą nustatė jau po eismo įvykio padarymo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Šalies argumentai

L. Š. V. teismui paaiškino, jog mano, kad eismo įvykis įvyko tarp 7:30 val. iki 10:00 val. Jis su žmona apie 10 val. išėjo į turgų ir jau tada matė, kad V. K. automobilis stovi prie jo automobilis, nors iš vakaro stovėjo kitoje vietoje. Apie 11.30 val., grįždamas iš turgaus, pastebėjo, kad kaimyno automobilis keistai stovi - atsirėmęs į medį. Tada pamatė, kad jo automobilio apgadintos vairuotojo pusės kairės durys ir kairysis galinis sparnas. Pats autoįvykio nematė. Kadangi kaltininkas pas jį neatėjo, apie įvykį nepapasakojo, policijai nepranešė, todėl policiją iškvietė pats. Neabejoja, kad jo automobilį apgadino BMW automobilis, nes akivaizdžiai sutapo visi požymiai. Žino, kad šiuo BMW automobiliu važinėja kaimynas, nėra matęs, kad kas nors kitas tą automobilį vairuotų. Savo automobilį liudytojas buvo priparkavęs apie 17.00 val. iš vakaro ir jo nejudino. Apie patį įvykį daugiau nieko nežino. Policijos pareigūnai nufotografavo automobilio apgadinimus, jis pranešė draudimo kompanijai apie eismo įvykį. Automobilis priklauso bendrovei, buvo suremontuotas Tokvilos įmonėje, ten, kur buvo pirktas. Iš karto po eismo įvykio su kaimynu bendrauti nenorėjo, nes BMW vairuotojas buvo apsvaigęs ir nebūtų buvę racionalaus pokalbio. Vėliau kaimynas iš pradžių bandė neigti, kad apgadino automobilį, po kurio laiko atsiprašė, todėl pretenzijų atsakomybėn traukiamam asmeniui neturi. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė L. K. sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad anksti ryte vyras išgėrė apie 20-25 g konjako, kurį ji buvo pasiruošusi tešlai. Apie 10 val. V. K. atsikėlė ir kažkur išėjo, ji pati apie dvi valandas buvo išėjusi iš namų, kai grįžo, vyrą rado namuose miegantį. Apie 13 val. atėjo policininkas ir pasakė, kad jos vyras padarė eismo įvykį, ji nuėjo sutuoktinio pažadinti, pamatė, kad jis neblaivus. Policininkas jam pamatavo girtumą. Liudytoja pati nevairuoja ir niekas kitas BMW automobiliu nesinaudoja, V. K. niekada už vairo nesėda neblaivus, kodėl jos vyras įpūtė į alkotesterį 1.45 prom., nenutuokia, mano, jog apie 10 val. V. K. išvažiavęs nusipirko alkoholio, nes namuose alkoholio jie neturi. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Administracinio nusižengimo byloje pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmos kuopos Trečio būrio vyr. patrulio D. M. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotos esminės pranešimo apie eismo įvykį, jo aplinkybių aiškinimosi detalės (5 b. l.).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilių padėtis po eismo įvykio, apgadinimų lokacija (6 b.l.).

Byloje pateikti papildomi duomenys apie eismo įvykį (7 b. l.) patvirtina, kad V. K. priklausančiam automobiliui BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos priekinės ir galinės dešinės pusės durelės, galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis, o Š. V. valdomo automobilio Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) - priekinės ir galinės kairės pusės durelės, galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis.

Pranešėjo Š. V. rašytiniame paaiškinime išdėstytos iš esmės tapačios aplinkybės, kokias jis nurodė apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu (8 b. l.).

Šalies argumentai

L. K. rašytiniame paaiškinime išdėstytos iš esmės tapačios aplinkybės, kokias ji nurodė apklausiama liudytoja teismo posėdžio metu (9 - 10 b. l.).

Alkotesterio rodmenų kvito duomenys patvirtina, kad 2020 m. gegužės 24 d., apie 12.32 val., V. K. buvo nustatytas 1,45 promilės girtumas (11 b. l.).

Pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, darytose fotonuotraukose užfiksuota abiejų automobilių stovėjimo vieta ir jų padėtis, ant automobilių esantys apgadinimai (15 – 20 b. l.).

Pažeidėjas baustinas.

Teismui pateiktoje nagrinėti administracinio nusižengimo byloje V. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas nusižengimo esmę ir nustatytas aplinkybes įvardijant taip: 2020 m. gegužės 24 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini) namo kiemo aikštelėje, V. K. vairavo automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, judėdamas atbulas buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė šalia stovintį automobilį Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abi transporto priemones apgadino, tokiais savo veiksmais buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktus bei padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės; vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Teismas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą V. K., pranešėją ir apgadinto automobilio Toyota valdytoją Š. V., pagal iškvietimą atvykusius patrulius bei V. K. sutuoktinę, įvertinęs kitus byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą V. K. buvo netiksliai nustatytos faktinės įvykio aplinkybės. Pats V. K. teismui aiškino, jog neblaivus jis nevairavo, tačiau alkoholį vartojo po to, kai grįžo namo. Neneigė galėjęs apgadinti kaimyno automobilį, tačiau yra įsitikinęs, kad tai – ne eismo įvykis. Š. V. teismui įvardijo, kad įvykio dieną, apie 10 val. ryto, matė V. K. automobilį stovintį prie savo automobilio, maždaug po pusantros valandos, grįždamas iš turgaus namo, atkreipė dėmesį, kad V. K. automobilis keistai priparkuotas, stovi įsirėmęs į medį, tada pamatė jo ir savo automobilių apgadinimus, kurie akivaizdžiai sutapo, iškvietė pareigūnus. Liudytojas D. M. paaiškino, jog tikslus pranešėjo skambučio laikas yra nurodytas eismo įvykio schemoje, todėl šiuo atveju pripažintina, jog Š. V. Bendrajam pagalbos centrui paskambino 11.33 val. (6 b. l.), kas atitinka pranešėjo teiginius, jog apgadinimus jis pastebėjo praėjus pusantros valandos nuo 10 val., kai pirmą kartą tą dieną pamatė V. K. automobilį, stovintį šalia jo valdomo automobilio Toyota. D. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pranešimą apie įvykį patruliai gavo apie 12.00 val., apie 12.30 val., įvykio vietoje bendravo su pranešėju Š. V., kaip seka iš liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų, vienas iš pareigūnų ėjo į Š. V. įvardintą V. K. gyvenamąją vietą, namuose rado akivaizdžiai neblaivų V. K., patikrino jo girtumą. Alkotesterio rodmenų kvito duomenys patvirtina, kad 2020 m. gegužės 24 d., apie 12.32 val., V. K. buvo nustatytas 1,45 promilės girtumas (11 b. l.). Logiška, kad BMW ir Toyota automobilių kontaktas, lėmęs šių automobilių apgadinimus, įvyko anksčiau nei 11.30 val., nes būtent tokiu laiku pranešėjas Š. V. juos pastebėjo. Įvertinus tai, kad ir pats V. K. neneigė apgadinęs Š. V. automobilį, automobilių apgadinimų lokacija ir pobūdis sutampa, taip pat įvertinus Š. V. bei L. K. paaiškinimus, jog BMW automobiliu, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) niekas kitas be V. K. nesinaudoja, teismui nekyla jokių abejonių, kad Toyota automobilį apgadino būtent V. K.. Teigtina, kad administracinio nusižengimo protokole tinkamai ir teisingai buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad V. K. vairavo automobilį BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) judėdamas atbulas buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė šalia stovintį automobilį Toyota, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abi transporto priemones apgadino.

Įvertinus tai, kad niekas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų automobilių kontakto bei apgadinimų padarymo fakto nematė, kitų šio įvykių liudytojų nėra, lieka nepaneigta V. K. išsakyta aplinkybė, kad alkoholį jis vartojo po to, kai grįžo namo. Teigtina, kad šios aplinkybės patvirtinti ar paneigti teisme galimybės nebuvo, todėl abejonės dėl V. K. vairavimo esant neblaiviam fakto aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir ši faktinė aplinkybė šalintina iš V. K. pareikšto kaltinimo.

Sisteminė visų administracinio nusižengimo bylos duomenų analizė rodo, jog V. K. praėjus maždaug keletui valandų po eismo įvykio tikėtino laiko buvo nustatytas 1,45 promilės girtumas, kas rodo, jog V. K. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir tai atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą vieną iš alternatyvių objektyviosios pusės požymių, todėl V. K. pareikštas kaltinimas tikslinamas nurodant, jog jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teigtina, kad V. K. pažeidė ne 14 KET punktą, nes ne vairavo neblaivus, o vartojo alkoholį po eismo įvykio padarymo iki jo nustatymo, o KET 221 punktą, numatantį, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Dėl šios priežasties V. K. tiksliname kaltinime nuoroda į KET 14 punktą keistina nuoroda į KET 221 punktą.

V. K. paaiškintina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliuose įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje reglamentuota, jog eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia ir bet kuris vairuotojas, net ir tas vairuotojas, kuris turi ilgametę vairavimo patirtį, privalo išmanyti saugų eismą keliuose reglamentuojančius teisės aktus, nuolat atnaujinti Kelių eismo taisyklių žinias ir, savaime suprantama, tų taisyklių besąlygiškai laikytis. Dėl šios priežasties V. K. teiginiai, jog jo padaryti veiksmai, kai jis vairuodamas atbulas kliudė Š. V. valdomą automobilį bei jį apgadino, nėra eismo įvykis, vertintini kritiškai kaip subjektyvi ir reglamentavimo neatitinkanti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomonė, kuria bandoma sumenkinti padarytą nusižengimą. Teigtina, kad V. K., turinčiam didesnį nei keturiasdešimties metų vairavimo stažą [VĮ „Regitra“ viešai prieinami duomenys apie vairuotojų pažymėjimus, žr. prieiga internete https://www.eregitra.lt/viesa/iintervp/Index.php], neabejotinai buvo žinoma pareiga laikytis saugaus atstumo tarp automobilių, kad nebūtų apgadinta jokia transporto priemonė, vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, privalomi tolesni veiksmai bei pareiga nevartoti alkoholio po eismo įvykio, todėl spręstina, jog V. K. veikė tyčia, aiškiai suvokdamas savo priešingus teisei veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarytas šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles, dėl V. K. neatsakingų veiksmų buvo apgadintos transporto priemonės ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sukelta kur kas skaudesnių ir/ar negrįžtamų pasekmių, į tai, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatytų V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, V. K. yra senatvės pensiją gaunantis asmuo, per pastaruosius penkerius metus analogiškų nusižengimų nepadaręs. Atsižvelgus į visas šias reikšmingas aplinkybes ir laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių, numatytų ANK 34 straipsnio 2 dalyje, V. K. skirtina administracinė nuobauda – bauda, artima sankcijos vidurkiui.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Jokių išskirtinių aplinkybių (pavyzdžiui, sunki paties asmens ar nuo jo priklausomų šeimos narių sveikatos būklė, teisė vairuoti transporto priemones yra asmens pragyvenimo šaltinis ir jis yra vienintelis šeimos maitintojas ar pan.), dėl kurių V. K. reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 4 dalies nuostatas, leidžiančias teismui skirti mažesnę nuobaudą, trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą ar jų apskritai neskirti, teismas nenustatė, todėl V. K. skirtina administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau įvertinus ilgametį V. K. vairavimo stažą, garbų pažeidėjo amžių (nutarimo priėmimo dieną V. K. yra 73 metai), aplinkybę, kad per pastaruosius penkerius metus V. K. nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, nustatytinas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 5 dalimi, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, ANK 423 straipsnio 5 dalyje yra numatyta ne teismo pareiga, bet teisė konfiskuoti transporto priemonę. Teismas, šioje byloje įvertinęs administracinio nusižengimo aplinkybes, faktą, kad Š. V. valdomas automobilis buvo suremontuotas, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikant V. K. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 37 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

N. V. K. priklausančios transporto priemonės - automobilio BMW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią D. B. A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20115455535.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė